Išduosiu paslaptį. Kvėpavimas medituojant absoliučiai nusispjauti. Vietoje kvėpavimo gali skaičiuoti žingsnius, širdies dūžius. Gali atkreipti dėmesį į tai, kad sėdi/guli/stovi/vaikštai, ir į tai, kaip sėdi/guli/stovi/vaikštai. Iš esmės gali daryti bet ką ir sekti tai, ką darai šiuo momentu. Rezultatas bus lygiai toks pats puikus, kaip ir sekant kvėpavimą.
Meditacija
Šią "paslaptį" esu skaitęs turbūt visose knygelėse apie meditaciją, kokias tik teko laikyti rankose. Dažniausiai - pirmame skyrelyje
Nu tai, jei jau nėra skirtumo ką sekti, tai aš pasikliausiu Harriso patarimu, ir seksiu kvėpavimą.
Išgyvenau ir antrą meditacijos dieną. Visai pradeda patikti šis appsas. Kartais atrodo, kad Harrisas tiksliai žino, kada tas sėdėjimas beskaičiuojant kvėpavimus tampa nepakenčiamas, ir būtent tuo momentu pasako kokią padrąsinančia pastabą.
Kaip ir ankstesniais kartais, kai bandžiau medituoti, didžiausia kliūtis yra tas balsas galvoje, kuris vis sako (ir kuo ilgiau medituoju - tuo garsiau), kad visa tai yra nesąmonė; kam čia reikia sėdėti nieko nedarant; o kas, jei dabar kas įeis ir mane pamatys (tarsi sėdėjimas su ausinėmis yra toks jau vertas dėmesio vaizdas ); ble kažkaip nepatogiai čia atsisėdau; kažin, kas gero internete atsitiko per pastarąsias 5 minutes; kažko nosį niežti - įdomu, ar galima ją pasikasyt nenutraukiant meditacijos; gal tikrai reikėtų nusipirkti naujus batus; kažin, ar aš čia teisingai medituoju; ar aš čia iš viso medituoju; koks skirtumas tarp meditavimo, ir tiesiog sėdėjimo; gal ant sofos sėdėti negerai - gi visi tikri medituotojai sėdi ten kokia lotoso poza; ir ką aš čia iš viso bandau apgauti; ir t.t.; ir pan.
Šiaip kartais net truputį stebina, kaip sunku iš tiesų yra ramiai sėdėti, ir sutelkti dėmesį į vieną paprastą dalyką (kvėpavimą). Nu, bet kol kas nepasiduosiu. Pasiryžau bent jau praeiti visą 35 meditacijų kursą (tiek jų dabar yra tame appse). Išvadas darysiu po to.
Kaip ir ankstesniais kartais, kai bandžiau medituoti, didžiausia kliūtis yra tas balsas galvoje, kuris vis sako (ir kuo ilgiau medituoju - tuo garsiau), kad visa tai yra nesąmonė; kam čia reikia sėdėti nieko nedarant; o kas, jei dabar kas įeis ir mane pamatys (tarsi sėdėjimas su ausinėmis yra toks jau vertas dėmesio vaizdas ); ble kažkaip nepatogiai čia atsisėdau; kažin, kas gero internete atsitiko per pastarąsias 5 minutes; kažko nosį niežti - įdomu, ar galima ją pasikasyt nenutraukiant meditacijos; gal tikrai reikėtų nusipirkti naujus batus; kažin, ar aš čia teisingai medituoju; ar aš čia iš viso medituoju; koks skirtumas tarp meditavimo, ir tiesiog sėdėjimo; gal ant sofos sėdėti negerai - gi visi tikri medituotojai sėdi ten kokia lotoso poza; ir ką aš čia iš viso bandau apgauti; ir t.t.; ir pan.
Šiaip kartais net truputį stebina, kaip sunku iš tiesų yra ramiai sėdėti, ir sutelkti dėmesį į vieną paprastą dalyką (kvėpavimą). Nu, bet kol kas nepasiduosiu. Pasiryžau bent jau praeiti visą 35 meditacijų kursą (tiek jų dabar yra tame appse). Išvadas darysiu po to.
Man atrodo, jog tu, Viliau, jau per žingsnį nuo įstojimo į Sam Harris kultą. Juokauju, aišku.
Smalsu, kaip tau seksis. Ir kažkodėl norisi tave draugiškai paerzinti ir pasilažinti, kad tau nepavyks užsikabinti už šio dalyko.
Kas, Viliau, tave paskatino šitam žingsniui, jei ne paslaptis? Tiesiog sužinojai apie Sam Harris appsą ir nusprendei pabandyti?
Kiek laiko daugmaž trunka viena sesija Sam Harris appse? Jei iki 5-15 min., gal ir aš susigundysiu pabandyti.
Bendradarbė man buvo rekomedavusi pabandyti headspace appsą (man patiko ir pralinksmino vaikiška to appso animacija, kažkuo primenanti Neverhood stilių). Tik šiek tiek užkliuvo, kad ten pasakojimai by default skirti sėdintiems.
Aš pats rimtesnės nuomonės meditacijos klausimu nesu susidaręs, bet labai smalsu, kiek iš tikro tame dalyke yra to pasakojamo gėrio.
Esu rimtesniuose šaltiniuose matęs, jog kai kuriais atvejais meditacija gali duoti ir neigiamų šalutinių efektų, jei netinkamai su tuo persistengiama arba tai praktikuojantys turi kokių nors psichinių nenormalumų/savitumų. Taip pat esu matęs, jog meditacija turi tam tikrą neteigiamą efektą darbinei atminčiai:
Esu labai epizodiškai girdėjęs Sam Harris įvairias užuominas apie tą atsijungimą nuo minčių (lost in thought) srauto, kuris neša ir blaško. Jei gerai supratau, kaip didžiausią meditacijos privalumą Sam Harris ir įvardina išmokimą naudoti tą atsijungimą, kuris nėra kažkuo ypatingas ir yra lengvai pasiekiamas, kai esi tą atsijungimą patyręs ir pagavęs. Daug problematiškiau tik tokių atsijungimų būseną palaikyti dienos eigoje. T.y. suformuoti tam tikrą tokių atsijungimų įprotį. O meditacija, kažkuria prasme, tame padeda. Tik aš turiu tam tikrų įtarimų, jog tam nuolatinė meditacija net nėra būtina. Esmė greičiausiai yra tik tam tikrame savo dėmesio ištreniravime.
Beje, man patiko ir pralinksmino D3mono postas šioje temoje. Kažkuria prasme man šiek tiek netiesiogiai siejasi su tema apie emocijas. Pvz. mane labai neblogai emociškai paveikia muzikos klausymas. Kartais gan lengvai sukelia norimus jausmus. Nedidelis trūkumas tik, kad nemažai mėgstamu gabalų gana greitai atsibosta (todėl stengiuosi savo mėgstamus muzikinius gabalus įvairinti, įterpti tarp neutralesnių gabalų ir, apskritai, per daug ir dažnai muzikos neklausyti).
Pavyzdžiui, tokios muzikos pasiklausymas man kažkiek primena meditaciją.
Ir, šiaip, manau, jog įvairūs substitutai (sportas, muzika, kiti sau malonūs, atplaiduojantys laiko leidimai) irgi duoda savo. Labai neblogą tam tikrą reset'ą ir teigiamą efektą man duoda sportas. Apskritai, tam tikro laiko suradimas sau ar pasibuvimas be rūpesčių su savimi ar kitais žmonėmis, yra gerai, kas dėl visokių kasdienių rūpesčių ne taip lengvai šiuolaikiniams žmonėms pavyksta.
Smalsu, kaip tau seksis. Ir kažkodėl norisi tave draugiškai paerzinti ir pasilažinti, kad tau nepavyks užsikabinti už šio dalyko.
Kas, Viliau, tave paskatino šitam žingsniui, jei ne paslaptis? Tiesiog sužinojai apie Sam Harris appsą ir nusprendei pabandyti?
Kiek laiko daugmaž trunka viena sesija Sam Harris appse? Jei iki 5-15 min., gal ir aš susigundysiu pabandyti.
Bendradarbė man buvo rekomedavusi pabandyti headspace appsą (man patiko ir pralinksmino vaikiška to appso animacija, kažkuo primenanti Neverhood stilių). Tik šiek tiek užkliuvo, kad ten pasakojimai by default skirti sėdintiems.
Aš pats rimtesnės nuomonės meditacijos klausimu nesu susidaręs, bet labai smalsu, kiek iš tikro tame dalyke yra to pasakojamo gėrio.
Esu rimtesniuose šaltiniuose matęs, jog kai kuriais atvejais meditacija gali duoti ir neigiamų šalutinių efektų, jei netinkamai su tuo persistengiama arba tai praktikuojantys turi kokių nors psichinių nenormalumų/savitumų. Taip pat esu matęs, jog meditacija turi tam tikrą neteigiamą efektą darbinei atminčiai:
Keli meditaciją praktikuojantys mano pažįstami kaip privalumus mini tam tikrą nusiresetinimą, pagerėjusią kasdienę nuotaiką, gebėjimą įjungti tam tikrą "dzin" režimą dalykams, kurie juos anksčiau erzindavo. Kažkiek tas jų nuotaikos gerumas matosi ir iš šono. Man atrodo, jog nemažą teigiamo efekto dalį sudaro tam tikra saviįtaiga, refleksija. Taip pat tam tikras persijungimas/atsijungimas nuo inertiško įsitraukimo, patekimo į ne visuomet malonių ar varginančių dalykų, minčių srautą kasdieniuose įvykiuose.https://www.skeptic.com/reading_room/br ... y-science/
mindfulness meditation, shown to have indisputably good effects on mind and body, has an unexpected down side: it increases susceptibility to false memories
Esu labai epizodiškai girdėjęs Sam Harris įvairias užuominas apie tą atsijungimą nuo minčių (lost in thought) srauto, kuris neša ir blaško. Jei gerai supratau, kaip didžiausią meditacijos privalumą Sam Harris ir įvardina išmokimą naudoti tą atsijungimą, kuris nėra kažkuo ypatingas ir yra lengvai pasiekiamas, kai esi tą atsijungimą patyręs ir pagavęs. Daug problematiškiau tik tokių atsijungimų būseną palaikyti dienos eigoje. T.y. suformuoti tam tikrą tokių atsijungimų įprotį. O meditacija, kažkuria prasme, tame padeda. Tik aš turiu tam tikrų įtarimų, jog tam nuolatinė meditacija net nėra būtina. Esmė greičiausiai yra tik tam tikrame savo dėmesio ištreniravime.
Beje, man patiko ir pralinksmino D3mono postas šioje temoje. Kažkuria prasme man šiek tiek netiesiogiai siejasi su tema apie emocijas. Pvz. mane labai neblogai emociškai paveikia muzikos klausymas. Kartais gan lengvai sukelia norimus jausmus. Nedidelis trūkumas tik, kad nemažai mėgstamu gabalų gana greitai atsibosta (todėl stengiuosi savo mėgstamus muzikinius gabalus įvairinti, įterpti tarp neutralesnių gabalų ir, apskritai, per daug ir dažnai muzikos neklausyti).
Pavyzdžiui, tokios muzikos pasiklausymas man kažkiek primena meditaciją.
Ir, šiaip, manau, jog įvairūs substitutai (sportas, muzika, kiti sau malonūs, atplaiduojantys laiko leidimai) irgi duoda savo. Labai neblogą tam tikrą reset'ą ir teigiamą efektą man duoda sportas. Apskritai, tam tikro laiko suradimas sau ar pasibuvimas be rūpesčių su savimi ar kitais žmonėmis, yra gerai, kas dėl visokių kasdienių rūpesčių ne taip lengvai šiuolaikiniams žmonėms pavyksta.
Jei dar nepastebėjai - aš jau seniai jame esu. Uoliai skaitau visas Harriso knygas, anksčiau sekdavau jo podcastus (bet mečiau prieš kokį pusmetį, nes pabodo - įdomu, ar pranašas man už tai atleis?)
Sprendžiant iš ankstesnių (nesėkmingų) bandymų - aš irgi nesu labai optimistiškas.
Aš jau labai seniai vis pasidomiu meditacija - paskaitydavau apie tai knygelių, ir pats kartais pabandydavau. Bet iki šiol tie bandymai gana greitai baigdavosi nusivylimais. Galiausiai nusprendžiau, kad reikia arba kaip nors už to užsikabinti, arba galutinai mesti tą idėją šalin, kaip (man) nepasiteisinusią. Tai va, čia aprašomi meditaciniai nuotykiai, ir yra tas paskutinis bandymas.
Pirmos meditacijos po maždaug 10 minučių. Gal vėliau pradės ilgėti - dar nežinau, nes pasiekiau tik "Day 3".
Va čia tai bent. O aš vis suku galvą, iš kur tas šiaudines baidykles Vilius traukia. Dabar žinosiu, kieno čia įtaka.
O jei/kai nepavyks, pasiūlysiu Tau meditaciją a la Augustas (na, kaip jau supratai, tai nėra mano sugalvota meditacija, aš tik adaptavau šį meditacijos būdą šiuolaikiniam gyvenimo ritmui). Ši meditacija trunka tik 0,5-1 min. (savo nuožiūra galima ir pailginti šį laiką), ją galima kartoti nuo kelių iki keliasdešimties kartų per dieną, kai tik turėsi kokią minutę laisvo laiko, pvz., užstrigsi kamštyje kelyje į darbą/iš darbo, per trumpą darbo pertraukėlę arba eidamas pietauti... O efektas lygiai toks pats, o gal net ir geresnis, nei vieną-du kartus per dieną po 10 ir daugiau minučių.Sprendžiant iš ankstesnių (nesėkmingų) bandymų - aš irgi nesu labai optimistiškas.
Aš jau labai seniai vis pasidomiu meditacija - paskaitydavau apie tai knygelių, ir pats kartais pabandydavau. Bet iki šiol tie bandymai gana greitai baigdavosi nusivylimais. Galiausiai nusprendžiau, kad reikia arba kaip nors už to užsikabinti, arba galutinai mesti tą idėją šalin, kaip (man) nepasiteisinusią. Tai va, čia aprašomi meditaciniai nuotykiai, ir yra tas paskutinis bandymas.
Pirmos meditacijos po maždaug 10 minučių. Gal vėliau pradės ilgėti - dar nežinau, nes pasiekiau tik "Day 3".
Žinok, man atrodo, kad tu nelabai supranti, kas ta šiaudinė baidyklė yra (ne, tai nėra visos nuomonės, kurios tau nepatinka). Gal prie progos kas nors kitas tau paaiškins šią argumentacijos klaidą.. Tačiau dabar gal nenuklyskime per toli nuo meditacijos temos.
Pirmyn. Būtų tikrai įdomu sužinoti tavo metodą.
Įdomu, kaip vadinama argumentavimo klaida, kai į kairę dešinę mėtomi kaltinimai šiaudine baidykle kur reikia ir kur nereikia? Žiūriu čia tapo populiariausiu būdu atremti bet kokius argumentus: tik tai kas, ir rėki - "šiaudinė baidyklė", nereikia nei argumentų savo dėlioti nei ką
Šiaudinė baidyklė čia ne meditacijaO jei/kai nepavyks, pasiūlysiu Tau meditaciją a la Augustas (na, kaip jau supratai, tai nėra mano sugalvota meditacija, aš tik adaptavau šį meditacijos būdą šiuolaikiniam gyvenimo ritmui). Ši meditacija trunka tik 0,5-1 min. (savo nuožiūra galima ir pailginti šį laiką), ją galima kartoti nuo kelių iki keliasdešimties kartų per dieną, kai tik turėsi kokią minutę laisvo laiko, pvz., užstrigsi kamštyje kelyje į darbą/iš darbo, per trumpą darbo pertraukėlę arba eidamas pietauti... O efektas lygiai toks pats, o gal net ir geresnis, nei vieną-du kartus per dieną po 10 ir daugiau minučių.
Šiandien prastai pasirinkau laiką ir vietą meditacijai, todėl buvo tikrai sunku kovoti su visais aplinkiniais trukdžiais. Kad ir kaip stengiausi sutelkti dėmesį ten, kur liepė Harriso balsas, iš tiesų didžiąją dalį laiko dėmesys nuklysdavo link noro tiesiog paimti telefoną, ir išjungtį tą appsą. Netgi buvo savotiškai įdomu stebėti tą impulsą, bet jo nerealizuoti. Nesakau, kad buvo malonu.. Gal priešingai - tai buvo turbūt ilgiausios 10 minučių gyvenime Na, bet šiaip ne taip atsilaikiau. Ateity reikės geriau pasirinkti vietą ir laiką šiems eksperimentams.
Na, mano metodas paprastas. Jį sudaro tik vienas klausimas "Kas aš (esu)?". Metodo esmė yra trumpam susikaupti ir skirti laiko (tiek, kiek jo gali skirti tam kartui) pamėginimui atsakyti į šį paprastą klausimą. Savaime suprantama, kad Viliui šis klausimas bus "Kas yra Vilius?", Lionginui šis klausimas bus "Kas yra Lionginas?" ir t.t. Nieko labai sudėtingo čia nėra.
Triukšminga aplinka buvo?Vilius wrote: ↑2018-09-26 16:44Šiandien prastai pasirinkau laiką ir vietą meditacijai, todėl buvo tikrai sunku kovoti su visais aplinkiniais trukdžiais. Kad ir kaip stengiausi sutelkti dėmesį ten, kur liepė Harriso balsas, iš tiesų didžiąją dalį laiko dėmesys nuklysdavo link noro tiesiog paimti telefoną, ir išjungtį tą appsą. Netgi buvo savotiškai įdomu stebėti tą impulsą, bet jo nerealizuoti. Nesakau, kad buvo malonu.. Gal priešingai - tai buvo turbūt ilgiausios 10 minučių gyvenime Na, bet šiaip ne taip atsilaikiau. Ateity reikės geriau pasirinkti vietą ir laiką šiems eksperimentams.
P.S.
Čia, žinoma, ne šios temos reikalas, bet žinai, laukiu nesulaukiu, kol kas nors paaiškins, kaip vadinamas klaidingas teiginys (pvz., kad ir tas teiginys apie angelus, šokančius ant adatos smaigalio) apie krikščionybę, kurio krikščionybė nesakė bei kurį ir patys krikščionys ginčija. Mitu apie krikščionybę? Dezinformacija? Dar kaip nors kitaip?Žinok, man atrodo, kad tu nelabai supranti, kas ta šiaudinė baidyklė yra (ne, tai nėra visos nuomonės, kurios tau nepatinka). Gal prie progos kas nors kitas tau paaiškins šią argumentacijos klaidą..
Iš dalies sugundytas Viliaus (kad nesijaustų visiškai vienišas savo eksperimentuose), pradėjau vėl bandyti headspace appso nemokamą dalį (Sam Harris appsas kol kas tik iPhonams man netinka). Bent jau parungtyniausim, kas ilgiau ištvers, jei Vilius kartais dar neužmetė šito reikalo. Pasirinkau 3-5 min. meditacijos sesijas (man pats tas). Šiek tiek ilgiau nei 3 min. sesija užtrunka dėl visokių hintų ar filmukų. Kol kas įspūdžiai visai geri. Visai neprailgo tos kelios minutės. Šiek tiek animacija pralinksmina. Man kol kas turbūt ir patinka labiausiai, kad viskas pateikiama be perspausto rimtumo. Kalbėtojo balsas irgi maloniai nuteikiantis.
Pats, Augustai, sugalvojai šį metodą? Ar šiaip kas nors pamokė? Kokia pagrindinė mintis už viso to slypi?Augustas wrote: Na, mano metodas paprastas. Jį sudaro tik vienas klausimas "Kas aš (esu)?". Metodo esmė yra trumpam susikaupti ir skirti laiko (tiek, kiek jo gali skirti tam kartui) pamėginimui atsakyti į šį paprastą klausimą. Savaime suprantama, kad Viliui šis klausimas bus "Kas yra Vilius?", Lionginui šis klausimas bus "Kas yra Lionginas?" ir t.t. Nieko labai sudėtingo čia nėra.
Sakai, jog nieko sudėtingo čia nėra. O man šis klausimas labai sudėtingas. Bent jau aš per visą savo gana netrumpą gyvenimą dar neradau atsakymo, kad galėčiau pasakyti, jog esu radęs save tenkinantį atsakymą į "kas esu" klausimą.
Šiandien turbūt pasakyčiau, jog esu nepaprastai sudėtingas dalykas, kuris neretai pamiršta savimi tinkamai pasirūpinti.
Taigi jau aukščiau lyg ir buvau parašęs, kad tik adaptavau šį variantą šiuolaikiniam ritmui. O mintis čia paprasta - laikinai, kad ir trumpai minutei mintimis pasitraukti iš supančios aplinkos, susitelkti (="surinkti" save), kad paskui su naujom, sutelktom jėgom pultum į gyvenimą ar kibtum į darbą, jei esi darbe.Svetimas wrote: ↑2018-10-02 19:36Pats, Augustai, sugalvojai šį metodą? Ar šiaip kas nors pamokė? Kokia pagrindinė mintis už viso to slypi?Augustas wrote: Na, mano metodas paprastas. Jį sudaro tik vienas klausimas "Kas aš (esu)?". Metodo esmė yra trumpam susikaupti ir skirti laiko (tiek, kiek jo gali skirti tam kartui) pamėginimui atsakyti į šį paprastą klausimą. Savaime suprantama, kad Viliui šis klausimas bus "Kas yra Vilius?", Lionginui šis klausimas bus "Kas yra Lionginas?" ir t.t. Nieko labai sudėtingo čia nėra.
Žinoma, čia tik metodas paprastas, o ne klausimas. Klausimas čia yra labai sudėtingas, niekad neišsenkantis, ir todėl (bent jau man) nenusibostantis.Sakai, jog nieko sudėtingo čia nėra. O man šis klausimas labai sudėtingas. Bent jau aš per visą savo gana netrumpą gyvenimą dar neradau atsakymo, kad galėčiau pasakyti, jog esu radęs save tenkinantį atsakymą į "kas esu" klausimą.
Šiandien turbūt pasakyčiau, jog esu nepaprastai sudėtingas dalykas, kuris neretai pamiršta savimi tinkamai pasirūpinti.
Čia yra gerai žinoma Zen budizmo praktika - kai meditaciniais tikslais kartojamas kažkoks klausimas. Nežinau, ar šis būdas yra geresnis už Harriso dėstomą Vipassanā (a.k.a. Mindfulness) metodą. Gal, kai būsiu labiau patyręs medituotojas, išbandysiu ir tavo metodą. Dėkoju, kad pasidalinai.
Triukšminga - gal dar būtų ne taip blogai. Nuo kažkelintos meditacijos Harris įtraukia ir garsus, kaip dėmesio sutelkimo objektą, todėl aplinkos triukšmą galima panaudoti lygiai taip pat sėkmingai kaip ir savo kvėpavimą. Tačiau tą dieną "trukdžiai" buvo žymiai aukštesnio lygio - jie bėgiojo po gretimą kambarį, kažką žaidė, paskui susipyko, paskui vėl susitaikė, paskui ėjo į tualetą, paskui ėjo klausti mamos ar gali žiūrėti filmukus, ir galiausiai žiūrėjo pačius filmukus, ir visą tai darė labai garsiai.. Nežinau, gal koks nors Zen meistras ir galėtų medituoti prie "nuobodžiaujančių vaikų" distrakcijos lygio, bet man tai jau buvo gerokai per daug.
Aš irgi esu bandęs kelis kitus appsus. Bet Harriso versija patiko labiausiai.
Iššūkis priimtas. Mano appsas rodo, kad jau primeditavau 152 minutes (per 11 sesijų).
Mano appse meditacijos yra atskirtos nuo pamokų. Bet realiai pirmose meditacijose jis vis tiek nemažai pakalba. Pradžioje tas labai padeda, nes būna gana sunku išbūti susikaupus ilgiau nei minutę ar dvi. Bet su laiku man jau pradeda norėtis, kad jis kalbėtų mažiau.Svetimas wrote: ↑2018-10-02 19:25Pasirinkau 3-5 min. meditacijos sesijas (man pats tas). Šiek tiek ilgiau nei 3 min. sesija užtrunka dėl visokių hintų ar filmukų. Kol kas įspūdžiai visai geri. Visai neprailgo tos kelios minutės. Šiek tiek animacija pralinksmina. Man kol kas turbūt ir patinka labiausiai, kad viskas pateikiama be perspausto rimtumo. Kalbėtojo balsas irgi maloniai nuteikiantis.
Šiaip vakar buvo turbūt pirmas kartas, kai jau pradėjo atrodyti, kad lyg ir pradedu įsikirsti į šitą dalyką. Ne tai, kad ten patyriau kažkokių fantastinių potyrių, ar ką.. Bet lyg ir buvo toks momentas, kai galėjau nepasiduoti visoms toms mintims, o tarsi stebėti jas iš truputį toliau. Kas ir yra pagrindinis mindfulness meditacijos tikslas (kiek aš suprantu).
O pamedituoti kartu su tais "trukdžiais" filmukų negalėjai?Tačiau tą dieną "trukdžiai" buvo žymiai aukštesnio lygio - jie bėgiojo po gretimą kambarį, kažką žaidė, paskui susipyko, paskui vėl susitaikė, paskui ėjo į tualetą, paskui ėjo klausti mamos ar gali žiūrėti filmukus, ir galiausiai žiūrėjo pačius filmukus, ir visą tai darė labai garsiai..
Su kuo Tave ir sveikinu.Bet lyg ir buvo toks momentas, kai galėjau nepasiduoti visoms toms mintims, o tarsi stebėti jas iš truputį toliau. Kas ir yra pagrindinis mindfulness meditacijos tikslas (kiek aš suprantu).
Oho. Aš ten beveik juokavau. Nemanai, kad iššūkis ir "matavimasis" gali pagadinti visą šį reikalą? Bent jau man.
Beveik neturiu šansų tavę pasivyti su savo 3-5 minutėm, jei greitu laiku neužmesi. Pas mane rodo tik 28 min. per 8 sesijas. Beveik kaip Achilo ir vėžlio lenktynės.
Hmm. Įdomu.Vilius wrote: ↑2018-10-05 13:28Čia yra gerai žinoma Zen budizmo praktika - kai meditaciniais tikslais kartojamas kažkoks klausimas. Nežinau, ar šis būdas yra geresnis už Harriso dėstomą Vipassanā (a.k.a. Mindfulness) metodą. Gal, kai būsiu labiau patyręs medituotojas, išbandysiu ir tavo metodą. Dėkoju, kad pasidalinai.
Panašu, jog tada ir mano gan nereti meta pamąstymai apie savo dėmesį ar pan. irgi galbūt turi tam tikrų labai tolimų panašumų su jūsų čia paminėtomis praktikomis.
Beje. Kad jau pasisuko kalba šioje temoje apie įvairias meditacijas, prisiminiau čia dar vieną dalyką. Kažkurioje Sam Harris ir Jordan Peterson diskusijoje Sam Harris paminėjo kaip pavyzdį Marko Aurelijaus užrašus "Sau pačiam" ("Meditations", "Things to one's self"). Kalba berods buvo pasisukus apie tam tikras sekuliarias vertybių ieškojimo alternatyvas vietoj religinių.
Nesu, deja, pats minėtų Marko Aurelijaus užrašų skaitęs (yra mano antra pusė skaičiusi - geri atsiliepimai), bet iš tam tikrų fragmentų, citatų, antros pusės komentarų ir pan., turiu šiokį tokį įsivaizdavimą.
Apskritai, kaip internete neretai su visokiais self-improvement lochatronais ar pan. susiduriantis žmogus, užkliūnu ir už visokių stoicizmo filosofijos populiarinimų (su įvairiomis modifikacijomis). Matau ir čia tam tikrų perlenkimų ir man nepatinkančių dalykų, bet kai kurios stoicizmo idėjos man patinka. Pvz. nekvaršinti sau galvos dėl dalykų, kurių negali pakeisti (nors kartais dalį tų dalykų gal net pavyktų pakeisti (ateityje ar pan.), jei pažiūrėtum į viską plačiau ir rastum, ką realiai gali padaryti prasmingo teigiama kryptimi). Panašiai kaip kad viename dialoge (perfrazuotame iš vieno filmo):
A: "Keista, kad jūs visai nesijaudinate [šiomis jums nepalankiomis aplinkybėmis]. Kodėl?"
B: "O tai man kaip nors padės?"