Argumentai už dievo egzistenciją ir jų atmetimas

[VYTS]

Aha, tada pabandysiu dar vieną - dievo (dievų) koncepcija sėkmingai atsirado visuose geografiškai izoliuotuose kontinentuose. Dievas - vienas iš kolektyvinės pasamonės archetipų. Neegzistuoja nepaneigiama teorija, kuri paaiškina šio archetipo susiformavimą geografiškai izoliuotuose taškuose, tad viskas atsiremia į tikėjimą. Kodėl tokiu atveju paprasčiausiai nepatikėjus Dievu?

While the Pirahã have no concept of a supreme spirit or god they do believe in spirits and that they can sometimes take on the shape of things in the environment.

http://en.wikipedia.org/wiki/Pirah%C3%A3_people

Everett reported one incident where the Pirahã said that “Xigagaí, one of the beings that lives above the clouds, was standing on a beach yelling at us, telling us that he would kill us if we go into the jungle.” Everett and his daughter could see nothing and yet the Pirahã insisted that Xigagaí was still on the beach.[6]

(ten pat)

Galima būtų ginčytis ar Xigagajus yra dievas ar šiaip koks ufonautas, bet tai ne tiek svarbu.
Iš esmės, jei tu netiki, kad egzistuoja Xigagajus, kuris gyvena virš debesų ir laisvalaikiu gąsdina žmones, tai tas nutikimas rodo tik kad žmonės yra linkę tikėti visokiomis nesąmonėmis, (netikrais dievais, jei laikyti jį dievu). Tai ne koks įrodymas dievo egzistavimui.

[Dekonstruktorius]

Aha, tada pabandysiu dar vieną - dievo (dievų) koncepcija sėkmingai atsirado visuose geografiškai izoliuotuose kontinentuose. Dievas - vienas iš kolektyvinės pasamonės archetipų. Neegzistuoja nepaneigiama teorija, kuri paaiškina šio archetipo susiformavimą geografiškai izoliuotuose taškuose, tad viskas atsiremia į tikėjimą. O jei jau tai tikėjimo klausimas, kodėl tada...

Va, čia jau įdomiau. Kaip sakė Nyčė, mūsų kultūra pasidarė labai skurdi, nes per tiek laiko nesugebėjo prigalvoti pakankamai naujų dievų, tenkinasi pagrinde tik žydų nuopisa ant kryžiaus. Ah, kaip gaila man Vakarų kultūros ir musulmonų. Tiki žydų Dievu, o tiek daug gražių nesąmonių buvo prigalvoję. Ot velnias.

[RB]

Dievas - vienas iš kolektyvinės pasamonės archetipų. Neegzistuoja nepaneigiama teorija, kuri paaiškina šio archetipo susiformavimą geografiškai izoliuotuose taškuose, tad viskas atsiremia į tikėjimą.

Kai teorija yra nepaneigiama, t. y., nefalsifikabili, ji tampa pseudomokslu.
O teorija egzistuoja, tas pats archetipas. Kaip mums visiems iš prigimties būdinga turėti dvi rankas, taip mums iš prigimties būdinga mastyti tam tikru būdu. Kuris, galbūt, veda į bandymą paaiškinti nesuprantamus dalykus antgamtine būtybe.

[Akela]

Aha, tada pabandysiu dar vieną - dievo (dievų) koncepcija sėkmingai atsirado visuose geografiškai izoliuotuose kontinentuose. Dievas - vienas iš kolektyvinės pasamonės archetipų. Neegzistuoja nepaneigiama teorija, kuri paaiškina šio archetipo susiformavimą geografiškai izoliuotuose taškuose, tad viskas atsiremia į tikėjimą. O jei jau tai tikėjimo klausimas, kodėl tada...

1. Šimtai milijonų budistų (4-a pagal išpažinėtojų skaičių religija) apseina be dievo koncepcijos.
2. Apie religijas su dievu/dievais: jei taip pagal Froidą (“Totemas ir tabu”), tai dievas-tėvas viso labo užima kažkur smegenų donbazėj atsilaisvinusią “viską išmanančio ir galingo” tėvo vietą. Vaikui augant tėvai patraukiami nuo laiptelio “viską žinantys/galingiausi” – į poziciją “nieko jie neišmano/daug aiškina” (na, čia kaip kam-pagal santykius su tėvais ). Taigi, ši super-asmens vieta atsilaisvina – užėmus ją emocinė reakcija garantuota: pojūtis, kad esi mažas/silpnas/nieko neišmanai/priklausai nuo to asmens valios/meilės/gali būti nubaustas, jei būsi blogas... Imtinai, žinoma ir saugumo bei kitus pojūčius, kuriuos kūdikui teikia tėvai. Vienžo, jei nėra firewall'o, copy/paste (yra įvairios metodikos) į šią "šventą vietą" kokią nors religiją ir...
... turim tokią iki mirties užsitęsusią vaikystę su reliktinių pojūčių puokšte* Arba žaidžiama su kitais dalykais (budizmas).
Hmmm, jei smegenų "architektūra" palieka tokį "draiverį" iš vaikystės, tai kaip ir nuodemė juo nepasinaudot Čia jau net pykt negalima


*Manau, kad pomirtinio gyvenimo idėja savo prigimtim yra vaikiška - vaikas (bent iki 5 metų) nelabai suvokia, kas ta mirtis yra, jam atrodo, kad jis bus amžinai - religija sugrąžina tą žavų tikėjimą savo svarbumu ir nemirtingumu Iš esmės... miela Nepavydit?

[Dekonstruktorius]

Kai teorija yra nepaneigiama, t. y., nefalsifikabili, ji tampa pseudomokslu.

Jūs gal nemokate mąstyti abstrakčiai? Absoliuti dauguma teiginių yra nefalsikabilūs, kaip pvz. teiginys, kad mokslas geriau, negu pseudomokslas ir labiau teisingas už pseudomokslą. Kaip kažkas galėtų empiriškai patikrinti tokį teiginį? Į ką jis nurodo realybėje? Į faktą, kad toks kriterijus prasmei, tiesai ir moksliškumui egzistuoja? Tai neįmanoma, nes jis nurodo pats į save. Ot velnias, matyt falsifikacionizmas yra pseudomokslas. Ot šūdas gaunasi. Ką dabar daryti? Jėzumi tikėti? Oi kaip blogai. Nei verifikacijos kriterijus, nei falsifikabilumo kriterijus negali pats savęs pagrįsti, negali pats savęs patikrinti. Klausimas ar tai kas čia parašyta yra tiesa yra transcendentalus tiek logikai, tiek empirizmui. Loginis pozityvizmas nieko negali mums pasakyti apie tiesą, jei būsime nuoseklūs. Jis nieko negali pasakyti apie prasmę. Tai tiesiog kaip apibrėžimas, jis niekuo mums negali pasitarnauti aiškinantis kas yra, o kas nėra. Kas tikėtina, o kas ne. Ką atmesti, o ką ne. Yra begalės būdų tą aiškintis ir be vieno siauro mokslo filosofijos kriterijaus, kuris galiausiai pasireiškė kaip Popperio filosofinė-politinė masturbacija ir liberalizmo šlovinimas remiantis mokslu. Demarkacijos problema tarp mokslo ir pseudomokslo filosofijoje niekada nebuvo išspręsta ir negali būti išspręsta. Bet kas gali būti mokslu ir bet kas gali būti pseudomokslu. Kriterijai patys save paneigia.

[D3monas]

Įsiterpsiu ir pasakysiu, kad dievo (dvasių, globojančių reiškinius ar medžius, daiktus, etc.) koncepcija yra neišvengia dėl priekinės smegenų pusės, kuri mus įgalina turėti vaizduotę, kurti, taip pat skatina viską paaiškinti.
Todėl žmonės prisigalvoja paaiškinimų net tada, kai jie neatitinka tikrovės. (Prietarai yra to geras pavyzdys.)

[Dekonstruktorius]

Kas yra tikrovė ir kas ją atitinka, bei kaip tą sužinoti? Prisiminkime nematomas karves.

[D3monas]

Dekonstruktoriau, gerbiamasai, jei taip sunku apibrėžti tikrovę, tai kodėl iš namų eini pro duris, o ne šoki per langą? Kodėl maistą pjaustai su peiliu, o ne su vaza? Tarkime, kad šiuo atveju tikrovė yra praktiškai veikiantis tikrovės atspindys žmogaus psichikoje. Prietarų atveju tikrovė tik tariamai veikia, susidaro tam tikro tikrovės veikimo iliuzija. Got it?

Sofizmas yra išmislas tų, kurie nenori žinoti tiesos, o nori įtikinti:
Ar turi tai, ko nepametei?
Ar pametei ragus?
Tada tu raguotas.

[Dekonstruktorius]

O kam tau apeliuoti į ir taip visiems žinoma mano common sense jausmą? Mano pojūčiai šiuo metu negali pasiekti visko kas yra stebima kitų žmonių, todėl aš negaliu būti įsitikinęs ar jie mato tai ką sako, kad mato. Kaip sakė Vitgenšteinas - bet koks bandymas abejoti viskuo bus iš anksto paremtas įsitikinimais, kuriais mes negalėsime abejoti. Abejojimui reikalinga tikėjimo sąlyga. Pojūčiams suvokti ir komunikuoti reikalinga kalba ir racionalizmas, kurie iškreipia mūsų stebimo objekto pradinę informaciją gautą tik stebint ir nedarant jokių išvadų. Kai objektas yra apklijuojamas kalba, jis ištirpsta tarp skirtingų kalbos žaidimų. O kas jei jokio objekto nėra, nes ne apie fizinį objektą kalbame? Kas jei kalbame apie politines, moralines ir estetines kategorijas, kurios neturi jokio konkretaus atitikmens pasaulyje? Mes tada pastebime, kad žodžiai pradeda nebeturėti prasmės. Neblogas pavyzdys yra anarchizmas, kurio skirtingų mokyklų apibrėžimai skiriasi tarpusavyje ir tiesiogiai prieštarauja vieni kitiems. Tokiu būdu žodis "anarchizmas" nebetenka esminės prasmės, nes nėra naudojamas visada taip pat ir į nieką realybėje nenurodo. Lygiai ta pati situacija kyla ir su valstybe, nes anarchizmo apibrėžimai atskiria save nuo jos ir tuo pačiu valstybė save atskiria nuo anarchijos taip pat skirtingais būdais. Tada mes matome, kad nėra nieko bendro kas jungtų žodžio panaudojimą. Čia kaip peilis skirtas mėsai su kuriuo galima papjauti žmogų. Pradinis jo tikslas gali būti toks ir toks, bet jo prasmė yra jo panaudojime, kuris gali būti netikėtas ir painus.

[magnat]

Prieš diskutuodami, turime išsiaiškinti kas yra dievas.

[Akela]

Prieš diskutuodami, turime išsiaiškinti kas yra dievas.

Sunkus atvejis - smalsuoliai bei turistai ant Sinajaus kalno sunaikino visus įkalčius (Beje, negi kreacionistai dar nebuvo ant jo su Geigerio-Miulerio skaitikliu? )

[grrr]

Ka darytumėt jei viena dieną jėzus ar kristus koks pas jus į miegamąjį užeitų, o bedieviai ateistai visokie?

[D3monas]

Ka darytumėt jei viena dieną jėzus ar kristus koks pas jus į miegamąjį užeitų, o bedieviai ateistai visokie?

Įsitikinčiau, kad nehaliucinuoju, pasitikrinčiau psichinę sveikatą. Pradžioje įtarčiau sau nuovargio ar miego sutrikimų iššauktas haliucinacijas, mat tai ne taip baisu. Jei Jėzus ir toliau lankytųsi pas mane - įtarčiau sau šizofreniją.

[Akela]

Ka darytumėt jei viena dieną jėzus ar kristus koks pas jus į miegamąjį užeitų, o bedieviai ateistai visokie?

Tai pas Madoną į miegamąjį ir ateina Jesusas, jei dar nesusipyko jie (O gal madam jau naują žaisliuką turi? )

[7x]

Ka darytumėt jei viena dieną jėzus ar kristus koks pas jus į miegamąjį užeitų, o bedieviai ateistai visokie?

Stipriai įtraukčiau sėdmenis.

[wdp]

Ka darytumėt jei viena dieną jėzus ar kristus koks pas jus į miegamąjį užeitų, o bedieviai ateistai visokie?

klausimu i klausima atsakysiu, ka tu darytum jei pas tave viena diena Dzeusas pasirodytu ir klaustu kodel tokia pypt religija ispazinai o ne Ji su kitais dievais? Ka tada darytum ?

[Alchi]

Ka darytumėt jei viena dieną jėzus ar kristus koks pas jus į miegamąjį užeitų, o bedieviai ateistai visokie?

Visų pirmą, tai gražiai paprašyčiau išsinešdinti iš mano miegamojo, tačiau tuo pat metu ieškočiau kokio kampuoto daikto. Niekada negali žinoti ką tokie žmonės gali padaryti, gal apsinešęs ar ką. O jei būčiau Amerikoje, tai nušaučiau, vietoje ir be klausimų. Ten pas juos taip galima man, atrodo.

[7x]

Visų pirmą, tai gražiai paprašyčiau išsinešdinti iš mano miegamojo, tačiau tuo pat metu ieškočiau kokio kampuoto daikto. Niekada negali žinoti ką tokie žmonės gali padaryti, gal apsinešęs ar ką. O jei būčiau Amerikoje, tai nušaučiau, vietoje ir be klausimų. Ten pas juos taip galima man, atrodo.

Lietuvoj irgi galima. Be to, jis vis tiek prisikeltų po 3 dienų. Nėra kūno, nėra bylos.