Argumentai už dievo egzistenciją ir jų atmetimas

Naujas temas kurkite čia
Lionginas
senbuvis
Posts: 1982
Joined: 2011-10-03 09:35

2018-04-05 11:22

fizikanas wrote:
Lionginas wrote:
2018-03-30 10:04
O kaip tu paaiškinsi, kad toje visatoje egzsituoja intelektas? Kuo aiškini TOS visatos finetiuninimą, jei ji nėra simuliuojama?
JEI tokia visata egzistuoja, tai arba ji yra viena is begales paraleliniu visatu arba visai kitokia, nei musiske. Kitokia ji butu ta prasme, kad tie dalykai kurie pas mus yra nepaaskinami, ten butu suprasti ir ivyke daug kartu. Pvz gyvybe atsiradusi ne viena karta, o ant kiekvieno kampo.
Žodžiu, ta visata būtų kur kas labiau finetiuninta gyvybei už mūsiškę. Tai tuo labiau, kaip tu tą finetiuninimą paaiškintum? Kažkaip labai čia mėgini parodyti, kad mūsų visatos finetiuninimas yra toks nepaaiškinamas dalykas, kad realiausias paaiškinimas jam yra simuliacija, bet kai kalba eina apie kokią nors kitą visatą, kuri irgi yra finetiuninta gyvybei, tai jau nieko paaiškinti nebereikia, nes viskas savaime suprantama, ir finetiuninimas, ir sudėtingumas, viskas viskas :mrgreen: Ir paralelinių visatų tai kitai visatai tau visai negaila. Tai gal tada nereikia čia aiškinti, kad finetiuninimas reikalauja kažkokių simuliacijų, nes nu pats sau prieštarauji.
fizikanas wrote:
Lionginas wrote:
2018-03-30 10:04
niekaip nepaaiškina finetiuninimo, o tiesiog nukelia klausimą tolyn, į kokią nors kitą visatą.
Lygiai tap pat, jei butum koks mastantis baltymas, galetum argumentuoti, kad lasteles dauginimasis nepaaiskina abiogeneses tik nukelia ja kazkur i kita lastele.
Aš ir nebūdamas baltymu žinau, kad ląstelių dauginimasis nepaaiškina abiogenezės. Ar kas nors tvirtina kitaip? Kažkokia kvaila analogija.
fizikanas wrote:Jei B:
1. Tarp begalo daug paraleliu visatu privalomai egzistuoja viena, kurioje yra imanoma ir skiriami resursai tam, kad simuliuoti kuo daugiau virtualiu visatu.
2. I betkuria virtualia visata galima sutaplinti astronomiskai daugiau samoniu nei realioje visatoje.
3. Statistiskai astronomiskai didesne tikimybe egzistuoti vienoje is tos visatos virtualiu visatu, nei betkurioje kitoje realioje visatoje.
4. Musu visata yra simuliuojma.
Tu šitą argumentą taikai ir tai visatai, kuri simuliuoja kitas, bet pati nėra susimuliuota?

Ir primink man iš logikos kurso, kaip iš 3-o teiginio plaukia 4-as? Čia kokia nors naujoviška logika?

1) A > B
2) Išvada: B = 0

Genialu.
User avatar
vvv2
skeptikas
Posts: 555
Joined: 2007-08-02 11:24

2018-04-05 17:09

Lionginas wrote:
2018-04-05 11:22
.. primink man iš logikos kurso, kaip iš 3-o teiginio plaukia 4-as?

1) A > B
2) Išvada: B = 0;
- buvo senovinė senovinio Lietuvos kaimo vaikų dainelė: du plus du bus keturi? tamsta proto ar turi?

paaiškinimas: Senovės Lietuvos kaimo vaikai puikiai žinojo branduolinę fiziką ir puikiai žinojo, kad sudėjus du ir du atomus, gaunam vieną atomą ir plūpsnį šilumos basoms kojoms pasišildyti.

:)
(c) by "vvv2", aš žinau, kad tu žinai, bet tu nežinai, kad tu žinai klaidingai..
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 2945
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-04-05 19:18

Lionginas wrote:
2018-04-05 11:12
Mulus priskiriu prie ligotų. Bet kuriuo atveju, nesuprantu analogijos. Mulai atitinka ką? Visatas, kurios nebuvo susimuliuotos? Kame čia analogija?
Konkreciai Mulas atitinka visata, kuri nesimuliuoja i save panasiu visatu, nors pati buvo simuliuota. Taciau dalyku kurie gali daugintis, bet patys atsirado ne dauginimosi budu yra dar maziau, pvz lastele buvo tik viena.
Lionginas wrote:
2018-04-05 11:12
Tiesą sakant ne, nebūtinai. Pavyzdys yra evoliucijos teorija, kuri nesudėtingai paaiškina labai sudėtingus dalykus. Na, galiausiai, net ir labai sudėtingi fraktalai paprastai turi labai nesudėtingą paaiškinimą. Šūdo krūvelės formos paaiškinimas yra kur kas sudėtingesnis, nei fraktalo paaiškinimas.
Evoliucija paaiskina, kaip viena rusis pavirsta kita, i save panasia rusim. Big deal. Kaip atsirado pirma rusis gebanti daugintis? Va cia sudetingas reiskinys, kuriam reikia sudetingo paaiskinimo.
Lionginas wrote:
2018-04-05 11:12
Image
Nuostabu, radau instrukcija, kaip pagaminti aplinkos materija i savo replika transformuojanti nano robota:
Image
Lionginas wrote:
2018-04-05 11:12
Dar vienas kretinistų kliedesys, neva šitie dalykai atsirado staiga. O paaiškinimai šiokie tokie jau yra ir randasi, nežinomos tik detalės.
Ateistu kliedesys, kad evoliucija vyko nuosekliai. Realiai viskas vyko suoliais ir neivienas is ju neturi paasikinimo. Bet nieko tokio, nes gi jie jau greit bus ir randasi ;)
Lionginas wrote:
2018-04-05 11:12
Ištraukiau tą 1000 iš ten pat, iš kur ištraukei ir tu - iš šiknos. turbūt nesupratai ironijos.
Nesupratau, nes jei simuliuojamu realybiu skaicius dideja eksponentiskai didejant simuliaciuju lygmenims, tai, kaip tavo visatos realumo ivertinimas speja ta skaiciu pasivyti? Man idomus procesas, kaip kasnors prieina isvados, kad konkreti visata atrodo <daug eiliu skaicius> kartu realistiskesne uz virtualia visata?
Lionginas wrote:
2018-04-05 11:12
Šiuo metu aš tikrai nesapnuoju ir puikiai tai žinau.
Tai as tikiu. Bet ir tu turbut patiketum, kad imanoma, kad kadanors gyvenime susapnuosi, kad sakai sita teigini. Ar ne?
Lionginas wrote:
2018-04-05 11:12
Jei tikslas yra protingas padaras, tai su tokiais skaičiavimo pajėgumais tikslą buvo galima pasiekti kur kas anksčiau. Ir jau tikrai nereikia kurti tiek visko. Aplink daugelį žvaigždžių ne tik protinga, bet ir jokia gyvybė net negalėtų atsirasti. Taigi, toks tikslas visiškai nesiderina su tuo, ką realiai matome visatoje.
O jei protingas padaras yra tikslas, taciau yra papildomu salygu? Sakykim ateiviu rase X gyvenanti panasioje visatoje i musiske nori isitikinti, kiek ju visatoje yra potencialiu priesu, kurie irgi protingi ir gali jiems pakenkti. Tuo tikslu daug kartu simuliuoja panasia visata su ivairiom pradinem salygom, pvz imeta lastele i pruda ir ziuri kiek atveju is miliardo, is jos isauga kasnors su smegenim.
Lionginas wrote:
2018-04-05 11:12
Tai jau tikrai, puikus palyginimas. Jungiam windowsus ir laukiame, kol jie evoliucionuos visas ikonkes... Puikus būdas siekti tikslo. Reikia pasiūlyti tai dirbtinio intelekto kūrėjams - pakurkite virtualią natūralią atranką, ir po milijaro metų turėsite savo AI :mrgreen:
Nereikia siulyti, AI kurejai ir taip zino evoliucinius algoritmus.
Lionginas wrote:
2018-04-05 11:12
Natūralioji atranka yra absoliučiai netikęs būdas siekti kokio nors tikslo. Evoliuciniai algoritmai naudojami tik tuomet, kai nežinome, kaip turėtų atrodyti sprendimas, ir kai mus tenkina nebūtinai geriausias, bet pakankamai optimalus sprendinys. Kokiai problemai spręsti mūsų visata galėtų būti optimalus sprendinys?
"kai nežinome, kaip turėtų atrodyti sprendimas, ir kai mus tenkina nebūtinai geriausias, bet pakankamai optimalus sprendinys." - itariu, kad tai gana nemazas poaibis visu problemu. Ir dar - jei kaikurios problemos spendziamos optimaliau, tai i tokias sunkiau pakliuti, nes ju yra maziau. Cia panasiai, kaip didesne tikimybe buti toje juostoje, kurioje kamstis, nes toje juostoje yra daugiau masinu, nes todel ten ir susidare kamstis.
Lionginas wrote:
2018-04-05 11:12
Iki šiol mokslo dėka sužinota tikrai daug, todėl tegaliu pasakyti, kad "šiuo metu ne viską žinome, bet yra nemažai vilties, kad sužinosime daugiau". Ir tai šioje situacijoje yra labai kuklus pažadas, lyginant su visais religiniais ar virtualių realybių pezalais, kurie ateina su pretenzijomis, neva štai jums gatavas atsakymas. Aš tikiuosi, kad patikės mano pažadais, o tu tikiesi, kad patikės tavo niekuo nepagrįtais teiginiais, kad jau žinai teisingą atsakymą. Kas čia labiau arogantiškas?
Senas ateistu kliedesys, kad "mokslas viska zino, nes va tau iphonas". Kaip tikejimas, kad gyvybe atsirado naturaliai padejo sukurti iphone? Niekaip. Iphone sukurti padejo fizikos desniai. Bet jie niekaip nepaaiskina gyvybes atsiradimo.
Lionginas
senbuvis
Posts: 1982
Joined: 2011-10-03 09:35

2018-04-05 20:27

fizikanas wrote:Konkreciai Mulas atitinka visata, kuri nesimuliuoja i save panasiu visatu, nors pati buvo simuliuota. Taciau dalyku kurie gali daugintis, bet patys atsirado ne dauginimosi budu yra dar maziau, pvz lastele buvo tik viena.
Visos ląstelės atsirado dauginimosi būdu, nebuvo nei vienos, kuri atsirado kitokiu.
fizikanas wrote:Evoliucija paaiskina, kaip viena rusis pavirsta kita, i save panasia rusim. Big deal. Kaip atsirado pirma rusis gebanti daugintis? Va cia sudetingas reiskinys, kuriam reikia sudetingo paaiskinimo.
Greičiausiai nebuvo pirmos rūšies, kuri sugebėjo daugintis. Dauginimasis greičiausiai prasidėjo dar neegzistuojant gyvybei. Pavyzdžiui, kaip cheminės autokatlizės reakcijos, kuomet cheminė medžiaga - katalizatorius, dalyvauja reakcijoje, kurios rezultatas yra tokia pati cheminė medžiaga.
fizikanas wrote:Nesupratau, nes jei simuliuojamu realybiu skaicius dideja eksponentiskai didejant simuliaciuju lygmenims, tai, kaip tavo visatos realumo ivertinimas speja ta skaiciu pasivyti? Man idomus procesas, kaip kasnors prieina isvados, kad konkreti visata atrodo <daug eiliu skaicius> kartu realistiskesne uz virtualia visata?
Simuliuojamų realybių skaičius gal ir didėja eksponentiškai, bet lygiai taip pat su kiekvienu virtualybės lygmeniu eksponentiškai mažėja simuliacijos sudėtingumas. Kaip parodė mano anksčiau pateiktas tyrimas, bent jau mūsų visatos atveju, su kiekvienu į simuliaciją pridėtu elektronu, skaičiavimų sudėtingumas dvigubėja. Taigi, kažin ar su visais mūsų galaktikų klasterio resursais galėtume simuliuoti ką nors sudėtingesnio už šudo krūvelę.

Taigi, neįsijausk su tuo eksponentiškai augančiančiu simuliacijų skaičiumi, nes absoliuti dauguma tų simuliacijų yra itin paprastos, kuriose jokios simuliacijos vykti negali. Ir nesvarbu, kokią nesimuliuotą visatą paimtum, joje bus įmanoma simuliuoti tik gerokai paprastesnes visatas. Akivaizdu, kad kažką simuliuodami mes taupytume resursus. Ir šita visata neatrodo kaip taupymo pavyzdys. Nesvarbu kokį simuliacijos tikslą sugavosi, aš pasiūlysiu paprastesnį būdą tai simuliuoti.
fizikanas wrote:Tai as tikiu. Bet ir tu turbut patiketum, kad imanoma, kad kadanors gyvenime susapnuosi, kad sakai sita teigini. Ar ne?
Ir?
fizikanas wrote:O jei protingas padaras yra tikslas, taciau yra papildomu salygu? Sakykim ateiviu rase X gyvenanti panasioje visatoje i musiske nori isitikinti, kiek ju visatoje yra potencialiu priesu, kurie irgi protingi ir gali jiems pakenkti. Tuo tikslu daug kartu simuliuoja panasia visata su ivairiom pradinem salygom, pvz imeta lastele i pruda ir ziuri kiek atveju is miliardo, is jos isauga kasnors su smegenim.
O jei mes turėtume tokį tikslą, kaip atrodytų mūsų simuliacija? Rimtai simuliuotume astronomines tuštumas? Rimtai simuliuotuve trilijonus galaktikų kai, iš esmės, visai padorų atsakymą galima gauti ir simuliuojant tik vieną, ypač turint omenyje, kad mūsų simuliacija tebūtų LABAI supaprastinta, eksponentiškai mažėjančio sudėtingumo mūsų pasaulio versija?
User avatar
vvv2
skeptikas
Posts: 555
Joined: 2007-08-02 11:24

2018-04-06 09:00

Lionginas wrote:
2018-04-05 20:27
fizikanas wrote:Konkrečiai Mulas atitinka visatą, kuri nesimuliuoja į save panašių visatų, nors pati buvo simuliuota. Tačiau dalykų kurie gali daugintis, bet patys atsirado ne dauginimosi būdu yra dar mažiau, pvz ląstelė buvo tik viena.
Visos ląstelės atsirado dauginimosi būdu, nebuvo nei vienos, kuri atsirado kitokiu.
- taip, visos lastelės dauginasi, tačiau vienoms pasidauginus gaunasi ameba, o kitoms tokioms pat pasidauginus, gaunasi asilas. Lastelėje nerasta informacijos, kuri aprašytų kaip sulipdyti asilą!

:)
(c) by "vvv2", aš žinau, kad tu žinai, bet tu nežinai, kad tu žinai klaidingai..
DrHarisLacan
pradedantis
Posts: 128
Joined: 2015-05-29 11:16

2018-04-07 13:15

Dar galima teigti, jog dievas neegzistuoja ir todel;) Jog yra esanti ir busima atsitiktinumu grandis;)Tai yra laisvosios valios nebuvimas.. :P
argumentas uz? ;) kaip pirminio judintojo teze butu sutikta? Jeigu kazkas egzistuoja, tai mes netik kintam, bet ir iki galo determinuojam save;) Aisku, jog kiekvienas pats sau universali butis.. norint zinot kas tas dievas? reik iskelt esmini klausima. :thumbsup: :thumbsup: :)
DrHarisLacan
pradedantis
Posts: 128
Joined: 2015-05-29 11:16

2018-04-07 15:21

Dabar isivaizduokit, kodel tas Dievas deterministiniu poziuriu, ir ant kiek yra nerealus..
1)mes sukuriame kazka panasaus, i priezasti?
2) mes determinuojame ja, ir visiskaj issprendziam pasirinkimo lygti..
3) musu net nera?
Ar tai isivaizduojamas dievo faktas? Jog VISATA, yra holografine, ir jog kvantine mechanika atsako, i tuos klausimus, kurie yra uzsifruoti pacioje KOSMOS! pradzioje.. yra realu, o ant kiek realu yra zinoti, kas yra KOSMOS! pabaigoje? 0 prie 4 ;) ir tokia kombinatorikos tikimybe;) Ar GALI kazkas atsirasti is priezasties? Arba negali, arba gali, jeigu pasirenkamas b) tada VISATA! yra apibreztas modelis, o ka Stephen Hawking sake, apie VISATA riesuto kevale? Jog, mes evoliucionuotume, iki pacios begalybes, ar tai, jog yra kazkokia sistema? Ko gero .. :happy: fantastikos megejai teigia, jog bigbangas atsirado, is garso.. o tas garsas sprogo, bet jeigu butu pirmiau atsiradusi mintis? Kas ivyko testiniame makroevoliucios periode? Gi neteigsit, jog pirma atsirado samtis, o veliau protas? Is to principo suformuotas cristopher langan teleologinis argumentas, ir yra ta indeterminuota kauzaline priezastis, o ar ji nuneigus butu galima tiketis? Jog kazkokia tai gyvybe dar egzistuoja? ar a) ar b?:) ir pasirinkimo statistines tikimybes ;-) Is ko VISATOJE, tada tas saukstelis, kuriuo kava saldinam? Ar is paties garso? Ar cia kazkokia tai iliuzijos forma? Kuri kuria netik iliuzija, bet ir kvantiniu paradox.., sprendimo metodus;) Galeciau isspresti ir Sriodingerio kates lygti;) Atsakymas... Jeigu ji pati ta garsa isjunge? Ar bigbangas vis dar testine faze? Ir nepagailesiu kritikos laisvos valios panteizmuj;) Sekanti teorija ? Ar atsukamas laikas? :mrgreen: :shock: :)
User avatar
vvv2
skeptikas
Posts: 555
Joined: 2007-08-02 11:24

2018-04-07 15:39

DrHarisLacan wrote:
2018-04-07 15:21
Sekanti teorija? Ar atsukamas laikas? :mrgreen: :shock: :)
- nėra absoliutaus laiko, todėl negali klausti "kiek metų absoliuto kūrėjui". Mūsu suvokiamas laikas yra santykinis, paprastai atžvilgiu atomo kitimui (atominis laikrodis). Jeigu sustabdyti visus procesus žmoguje, žmogus po milijono metų atsibustų kaip po sekundės.
DrHarisLacan wrote:
2018-04-07 15:21
Gi neteigsit, jog pirma atsirado samtis, o veliau protas?
- jeigu egzistuoja "kūrėjas", tuomet visai nesvarbu ką sukūrė pirmą, ką paskutinį ar viską iš karto.

:(
(c) by "vvv2", aš žinau, kad tu žinai, bet tu nežinai, kad tu žinai klaidingai..
DrHarisLacan
pradedantis
Posts: 128
Joined: 2015-05-29 11:16

2018-04-07 15:43

vvv2 wrote:
2018-04-07 15:39
DrHarisLacan wrote:
2018-04-07 15:21
Gi neteigsit, jog pirma atsirado samtis, o veliau protas?
- jeigu egzistuoja "kūrėjas", tuomet visai nesvarbu ką sukūrė pirmą, ką paskutinį ar viską iš karto.
Tas, jeigu tik kauzaline priezastis, kuri visiskaj determinuojama...
nes.. a)jeigu butu pati garso banga atsklidusi pirma?
ir b) jeigu, mes negaletume suvokti, to kas yra mintis?
Is situ dvieju abstrakciu samprotavimu isiveda toks;)
Jog VISATAJ pagrysti reikalinga, bent jau salyga;}.;) negali salyginaj buti metafora kazkas, ko nera?
arba tas pats faktas, jog mes egzistuojam? kiek galima teigti, jog kazkas tik atsirado?
kadangi buvo, ir butis turi savo analogijas, tai nesiplesiu... bet, jeigu prireiks..;) kadangi VISATOJE negalejo nugriaudeti sprogimas, be priezasties, as galvoju, jog determinuojant, kazkas turi buti pradzioje..........,
DrHarisLacan
pradedantis
Posts: 128
Joined: 2015-05-29 11:16

2018-04-07 15:45

vvv2 wrote:
2018-04-07 15:39
DrHarisLacan wrote:
2018-04-07 15:21
Sekanti teorija? Ar atsukamas laikas? :mrgreen: :shock: :)
- nėra absoliutaus laiko, todėl negali klausti "kiek metų absoliuto kūrėjui". Mūsu suvokiamas laikas yra santykinis, paprastai atžvilgiu atomo kitimui (atominis laikrodis). Jeigu sustabdyti visus procesus žmoguje, žmogus po milijono metų atsibustų kaip po sekundės.
Jeigu nera absoliutaus laiko, tai kvantine mechanika turi tam nulines lygtis? Kaip tada tam katinuj reikejo atsirasti?
User avatar
vvv2
skeptikas
Posts: 555
Joined: 2007-08-02 11:24

2018-04-07 15:50

DrHarisLacan wrote:
2018-04-07 15:43
.. jeigu prireiks..;) kadangi VISATOJE negalėjo nugriaudėti sprogimas be priežasties, aš galvoju, jog determinuojant, kažkas turi būti pradžioje..
- yra dvi populiarios teorijos:

1. Visata po truputį "atvėsta" ir ima trauktis iki taško, o tuomet vėl "sprosta". Čia panašiai kaip kylantis kamuoliukas nustoja kilti, krenta ir vėl atšoka.

2. Visata yra padarinys kitų multivisatų sąveikos, čia pateikiama "plyšusi" multivisatų juodoji skylė.

:)
(c) by "vvv2", aš žinau, kad tu žinai, bet tu nežinai, kad tu žinai klaidingai..
DrHarisLacan
pradedantis
Posts: 128
Joined: 2015-05-29 11:16

2018-04-07 15:53

Del tu populiariu, as ir neprileisciau prielaidos, jog juose yra, bent puse centimetro teisybes..
Viena pasekmė iš daugelio prielaidų
Nėra nieko, atsiradusio iš vienos prielaidos; visad reikia kelių, kad rastųsi koks nors reiškinys. Sėkla be sąveikos su žeme, drėgme, šviesa ir panašiai niekada neišaugs medžiu.
(Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Nors Visata kažkuria dalimi apibrėžta, žymiai svarbesnė toji daugiamatė, kuriamoji ir neapibrėžta visybės išraiška be paliovos apimanti naujas 'formas' ir poaibius. Galaktika, miestas, įmonė, netgi įvairios žmogaus kūno ląstelės yra nepaliaujama energijos kaita tarsi vandens sūkurys.
(Brigsas ir Pytas, žvelgiantys per Visatos stiklą)

Mikro ir makro pasauliai glaudžiai susiję
Tarpusavyje priklausančių Pradmenų ratas veikia viską ir visur, - begaliniame mažame ir begaliniame dideliame. Jų veikla nėra progresyvinė laike; visada yra ... dvylika priežasčių, - vienu metu ir tarpusavyje susijusių; jų veikla persidengusi ir jos neveikia viena be kitos.
(Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Struktūrų vystymasis, kurį vadiname mikroevoliucija, atspindi makrostruktūrų evoliuciją ir atvirkščiai. Mikro ir makro struktūros vystosi lyg viena visybė.
(Erichas Džantsčas ir kūrimo evoliucija)

:love: [..] :)
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 2945
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-04-07 18:30

Lionginas wrote:
2018-04-05 11:22
Žodžiu, ta visata būtų kur kas labiau finetiuninta gyvybei už mūsiškę.
Ne. Mes sakom. lad musu visata yra finetiuninta todel, kad betka pakeitus nors siek tiek, salygos gyvybei taptu nebeimanomos. Ten butu tokia visata, kur betka betkiek pakeitus, vistiek gautum, kad visata butu palanki gyvybei, ir gyvybes atsiradimui (kuriam musu visata net nera finetiuninta, nes savaime gyvybe cia neatsiranda)
Lionginas wrote:
2018-04-05 11:22
Aš ir nebūdamas baltymu žinau, kad ląstelių dauginimasis nepaaiškina abiogenezės. Ar kas nors tvirtina kitaip? Kažkokia kvaila analogija.
Lasteles dauginimasis paaiskina tos konkrecios lasteles atsiradima. Taciau nepaaiskina pirmos lasteles atsiradimo. Taigi budamas baltymu, baltymu-skeptiku forume tvirtintum, kad lasteles dauginimasis yra nesamone, nes tada vistiek egzistuotu pati pirma lastele, ir lasteliu dauginimasis nepaasikina tos pirmos lasteles atsiradimo.
Lionginas wrote:
2018-04-05 11:22
Tu šitą argumentą taikai ir tai visatai, kuri simuliuoja kitas, bet pati nėra susimuliuota?
Taip. Kaip ir argumenta, kad pirkti loterijos bilieta yra nesamone, taikyciau net ir zmogui, kuris turi laiminga bilieta. Zinoma tada buciau neteisus, bet tai butu tik vienas atvejis is miliardo, ir greiciauisai mes neesame tas atvejis.
Lionginas wrote:
2018-04-05 11:22
Ir primink man iš logikos kurso, kaip iš 3-o teiginio plaukia 4-as? Čia kokia nors naujoviška logika?

1) A > B
2) Išvada: B = 0

Genialu.
O ne tu sakei "for all intents and purposes" tikimybe galima laikyt 0? Tai cia tas pats.
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 2945
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-04-07 21:52

Lionginas wrote:
2018-04-05 20:27
Visos ląstelės atsirado dauginimosi būdu, nebuvo nei vienos, kuri atsirado kitokiu.
Pati pirma lastele? hello
Lionginas wrote:
2018-04-05 20:27
Greičiausiai nebuvo pirmos rūšies, kuri sugebėjo daugintis. Dauginimasis greičiausiai prasidėjo dar neegzistuojant gyvybei. Pavyzdžiui, kaip cheminės autokatlizės reakcijos, kuomet cheminė medžiaga - katalizatorius, dalyvauja reakcijoje, kurios rezultatas yra tokia pati cheminė medžiaga.
Greiciausiai nebuvo paties pirmo kompiuterio, greiciausiai kompiuteriniai skaiciavimai prasidejo nuo to, kad nukrite berzo lapai sudarydavo binarines 1no-2ju lapu sekas.
Lionginas wrote:
2018-04-05 20:27
Simuliuojamų realybių skaičius gal ir didėja eksponentiškai, bet lygiai taip pat su kiekvienu virtualybės lygmeniu eksponentiškai mažėja simuliacijos sudėtingumas. Kaip parodė mano anksčiau pateiktas tyrimas, bent jau mūsų visatos atveju, su kiekvienu į simuliaciją pridėtu elektronu, skaičiavimų sudėtingumas dvigubėja. Taigi, kažin ar su visais mūsų galaktikų klasterio resursais galėtume simuliuoti ką nors sudėtingesnio už šudo krūvelę.
Primink, kokio ten dydzio yra musu visata? Begalinio? Tai kiek tada iseina ji turi skaiciavimo resursu?
Lionginas wrote:
2018-04-05 20:27
Taigi, neįsijausk su tuo eksponentiškai augančiančiu simuliacijų skaičiumi, nes absoliuti dauguma tų simuliacijų yra itin paprastos, kuriose jokios simuliacijos vykti negali. Ir nesvarbu, kokią nesimuliuotą visatą paimtum, joje bus įmanoma simuliuoti tik gerokai paprastesnes visatas.
Paprastesnes kuo? Turingo masina yra gana paprastas mechanizmas, galintis simuliuoti betkokia teoriskai imanoma visata.
Lionginas wrote:
2018-04-05 20:27
Akivaizdu, kad kažką simuliuodami mes taupytume resursus. Ir šita visata neatrodo kaip taupymo pavyzdys. Nesvarbu kokį simuliacijos tikslą sugavosi, aš pasiūlysiu paprastesnį būdą tai simuliuoti.
Sakykim 2 ateiviai varzosi uzdavinio sprendime. Vienas labai gudrus issprendzia ji simuliuodamas mini visata su 1 protingu padaru joje. Antras netoks gurdus issvaisto resursus ir susimuliuoja visa zeme su 7 mlrd protingu padaru. Tu esi simuliuotas protingas padaras. Kuriame sprendime didesne tikimybe, kad egzistuoji?
Lionginas wrote:
2018-04-05 20:27
Ir?
Reiskia zinome atveju, kai zmogus nuosirdziai galvoja, kad egzistuoja tikroje realybeje, tuo metu budamas virtualioje. Reiskia zmogaus gebejimai ivertinti tuo metu uzimamos realybes realuma yra svelniai tariant prasti.
Lionginas wrote:
2018-04-05 20:27
O jei mes turėtume tokį tikslą, kaip atrodytų mūsų simuliacija? Rimtai simuliuotume astronomines tuštumas? Rimtai simuliuotuve trilijonus galaktikų kai, iš esmės, visai padorų atsakymą galima gauti ir simuliuojant tik vieną, ypač turint omenyje, kad mūsų simuliacija tebūtų LABAI supaprastinta, eksponentiškai mažėjančio sudėtingumo mūsų pasaulio versija?
O ar jas kazkas simuliuoja? Ar buvai nuskrides i ta astronomine tustuma ir ivertines savom akim, kad ten yra kazkas susimuliuota? Ar buvai bent jau menulyje?
Lionginas
senbuvis
Posts: 1982
Joined: 2011-10-03 09:35

2018-04-09 09:41

fizikanas wrote:
Lionginas wrote:
2018-04-05 11:22
Žodžiu, ta visata būtų kur kas labiau finetiuninta gyvybei už mūsiškę.
Ne. Mes sakom. lad musu visata yra finetiuninta todel, kad betka pakeitus nors siek tiek, salygos gyvybei taptu nebeimanomos. Ten butu tokia visata, kur betka betkiek pakeitus, vistiek gautum, kad visata butu palanki gyvybei, ir gyvybes atsiradimui (kuriam musu visata net nera finetiuninta, nes savaime gyvybe cia neatsiranda)
Vau, jei jau mano pažadas, kad mokslas reikšmingai priartės atskleisdamas, kaip galėjo atsirasti gyvybė, yra labai ambicingas, tai kiek ambicijų turi tu, dalindamas tokias įžvalgas apie kitas visatas? Tuo labiau, mano pažadus bent galės patikrinti ateities kartos, o tu saviškius trauki iš vienos tamsios vietos... Ar nei trupučio nesijauti nepatogiai dėl tokios saviironiškos situacijos?

Galiausiai, kokiu tikslu tokia civilizacija norėtų simuliuoti mūsų visatą ar tuo labiau mus? Gyvybė jai būtų įprastas dalykas, ir kažin, ar ji turėtų kažkokį motyvą simuliuoti mūsų visatą.
fizikanas wrote:
2018-04-07 21:52
Lionginas wrote:
2018-04-05 20:27
Visos ląstelės atsirado dauginimosi būdu, nebuvo nei vienos, kuri atsirado kitokiu.
Pati pirma lastele? hello
Graudus dalykas tas, kad turbūt tu vienas tuo tiki, na dar krūva kretinistų. Visi kiti galvoja, kad pirma ląstelė atsirado dauginimosi būdu iš kažko, panašaus į ląstelę. Kaip jau minėjau, dauginimasis greičiausiai atsirado anksčiau, nei pati gyvybė taip, kaip mes ją suprantame.
fizikanas wrote:
Lionginas wrote:
2018-04-05 20:27
Greičiausiai nebuvo pirmos rūšies, kuri sugebėjo daugintis. Dauginimasis greičiausiai prasidėjo dar neegzistuojant gyvybei. Pavyzdžiui, kaip cheminės autokatlizės reakcijos, kuomet cheminė medžiaga - katalizatorius, dalyvauja reakcijoje, kurios rezultatas yra tokia pati cheminė medžiaga.
Greiciausiai nebuvo paties pirmo kompiuterio, greiciausiai kompiuteriniai skaiciavimai prasidejo nuo to, kad nukrite berzo lapai sudarydavo binarines 1no-2ju lapu sekas.
Be abejo, pirmą kompiuterį kažkas sukūrė, o kiti pasidaugino iš pirmojo. Nuostabi analogija. Nejuokink.
fizikanas wrote:
Lionginas wrote:Simuliuojamų realybių skaičius gal ir didėja eksponentiškai, bet lygiai taip pat su kiekvienu virtualybės lygmeniu eksponentiškai mažėja simuliacijos sudėtingumas. Kaip parodė mano anksčiau pateiktas tyrimas, bent jau mūsų visatos atveju, su kiekvienu į simuliaciją pridėtu elektronu, skaičiavimų sudėtingumas dvigubėja. Taigi, kažin ar su visais mūsų galaktikų klasterio resursais galėtume simuliuoti ką nors sudėtingesnio už šudo krūvelę.
Primink, kokio ten dydzio yra musu visata? Begalinio? Tai kiek tada iseina ji turi skaiciavimo resursu?
Primink, kiek metų reikia norint įsisavinti begalinius resursus? Begalybės. Galiausiai, tai juk tu teigi, kad virtualių visatų daugėja eksponentiškai, taigi, ir resursų padalinimas kiekvienai simuliacijai didės eksponentiškai. Būtų durna civilizacija, kuri visus skaičiavimo resursus skirtų vienai simuliacijai. Taigi, resursai tikriausiai būtų išdalinti atskiroms simuliacijoms, o kadangi teigi, kad simuliacijų būtų labai daug, tai ir skaičiavimo resursų kiekvienai būtų duodama ribotai. Dar pridėkime, kad su turimu resursų kiekiu galima simuliuoti tik gerokai paprastesnį dalyką, tai ir gaunasi, kad simuliacijos bus vis žemesnio lygio, ir patį žemiausią lygį turbūt pasieks labai greitai.

Na, ir galiausiai - iš kur traukei, kad visata yra begalinė?
fizikanas wrote:Paprastesnes kuo? Turingo masina yra gana paprastas mechanizmas, galintis simuliuoti betkokia teoriskai imanoma visata.
Teoriškai taip, praktiškai kažin.
fizikanas wrote:Sakykim 2 ateiviai varzosi uzdavinio sprendime. Vienas labai gudrus issprendzia ji simuliuodamas mini visata su 1 protingu padaru joje. Antras netoks gurdus issvaisto resursus ir susimuliuoja visa zeme su 7 mlrd protingu padaru. Tu esi simuliuotas protingas padaras. Kuriame sprendime didesne tikimybe, kad egzistuoji?
Manau, abu variantai menkai tikėtini, nes nematau nei vienos priežasties, kodėl kas nors norėtų simuliuoti mane.
fizikanas wrote:
Lionginas wrote:O jei mes turėtume tokį tikslą, kaip atrodytų mūsų simuliacija? Rimtai simuliuotume astronomines tuštumas? Rimtai simuliuotuve trilijonus galaktikų kai, iš esmės, visai padorų atsakymą galima gauti ir simuliuojant tik vieną, ypač turint omenyje, kad mūsų simuliacija tebūtų LABAI supaprastinta, eksponentiškai mažėjančio sudėtingumo mūsų pasaulio versija?
O ar jas kazkas simuliuoja? Ar buvai nuskrides i ta astronomine tustuma ir ivertines savom akim, kad ten yra kazkas susimuliuota? Ar buvai bent jau menulyje?
Tas tavo "ar buvai nuskridęs" skamba lygiai taip pat, kaip kretinistų "ar buvai prieš milijoną metų"... Ne, nebuvau. Bet ir tu nebuvai kitose visatose ir nematei, ką jie nori simuliuoti. Jei viską vertinti tik pagal žmonių interesus, tai labai tikėtina, kad pats gyveni seksualinėje simuliacijoje, ir kaip tik šiuo metu ateivis tame stebėdamas masturbuojasi. Tikimybė yra 50%, nes seksas visiems labai svarbus.
Post Reply