Man naujiena, kad tai yra laikoma "kontraversija". Maniau tai yra daugumai akivaizdi nesamone. Masines manijos niekaip nedera su ta hipoteze.Svetimas wrote:Tačiau pačios efektyvių rinkų hipotezės yra gana kontraversiškos, kaip ir pati realybė.
Investavimas
Burbulai niekaip neprieštarauja silpnajai efektyvių rinkų hipotezės formai. Stiprioji forma remiasi kai kuriomis idealizuotomis prielaidomis, dėl kurių jos realizmas man pačiam atrodo abejotinas, bet kalbant apie silpnąją formą šitos problemos nelieka. Be to, kaip jau minėjau, realybė rodo, kad ilgu laikotarpiu aktyviai valdomi fondai nusileidžia indekso fondams, taigi, ši hipotezė patvirtinta empiriškai.Svetimas wrote:Sutinku, kad teorija, pastatyta ant efektyvių rinkų prielaidų-hipotezių, yra matematiškai gan graži ir nuosekli teorija. Šios teorijos žinojimas ir supratimas investuotojui nekenkia. Tačiau pačios efektyvių rinkų hipotezės yra gana kontraversiškos, kaip ir pati realybė. Įvairūs burbulai ir kitokie rinkos dalyvių elgesio niuansai įvairiose rinkose irgi nėra svetimi ir gana nemenkai jas įtakoja. Tikiuosi to neneigsi?
Edit: dėl terminologijos – nesu tikras, ar teisingai vartoju sąvoką „silpnoji forma“, nes pažiūrėjau, kad wiki ją taiko prognozavimui tik pagal istorines reikšmes (techninei analizei). Turiu galvoje hipotezės versiją, kad nors rinkos dalyviams yra būdingas irracionalumas, neįmanoma to irracionalumo prognozuoti ir juo sistemingai pasinaudoti.
Last edited by RB on 2010-12-02 19:14, edited 1 time in total.
Gal tiesiog sutikime su tuo, kad auksas nėra vertybė pats iš savęs, kad jis nėra savaiminis pinigas. Dauguma žmonių jį laiko savaimine vertybe, pinigu pačiu iš savęs, bet tik todėl, kad tai yra socialinio spaudimo suformuota nuostata. Realiai dėl materialinių dalykų vertės žmonės susitaria matydami to dalyko kiekį rinkoje, kuo mažiau to daikto, tuo jis brangesnis, tačiau tik tuo atveju, jei visiems to daikto reikia. O pinigas, kaip toks, yra SUSITARIMO reikalas, taigi yra kontekstų, kur popiergalis yra daug vertingesnis už gabalą aukso, nes abu jie neturi vertės "iš savęs", nes jų vertę nustato jų naudotojai, tai susitarimo reikalas.Abejoklis wrote:Smėliu atsiskaityti gan nepatogu. Smėlis nėra daug vertas. Santaupoms laikyti tau prireiktų viso stadiono. Ir piniginė turėtų būti kelių sunkvežimių dydžio.
Taip pat atsakyk man, Abejokli, ar vanduo bei antibiotikai gali būti piniginiais vienetais? Man tai labai įdomu. Ar sugebi įsivaizduoti situacijų, kur auksas tampa visiškai bevertis, o antibiotikai su vandeniu tampa verti visko? Pakomentuok.
Kodėl masines manijos niekaip nedera su ta hipoteze?Abejoklis wrote:Man naujiena, kad tai yra laikoma "kontraversija". Maniau tai yra daugumai akivaizdi nesamone. Masines manijos niekaip nedera su ta hipoteze.Svetimas wrote:Tačiau pačios efektyvių rinkų hipotezės yra gana kontraversiškos, kaip ir pati realybė.
Nuo kada libertarai nebetiki susireguliuojančia rinka?
Aš maniau, kad tau, kaip libertarui (ar kam tu ten save priskiri) efektyvių rinkų hipotezė kaip tik ideologiškai turėtų būti gana artima. Anot jos efektyvi rinka dėl ekonominių dėsnių pati savaime susireguliuoja taip, kad joje gan greitai pasišalina nerizikingo pelno galimybės. Pvz. jei kažkuri akcija, obligacija, opcionas ar bet kuri kita investicinė priemonė rinkoje yra kažkuriuo požiūriu "nuvertinta"/"pervertinta", tai kažkas, pastebėjęs tai, į tai reaguoja, dėl ko didėja/mažėja paklausa/pasiūla jai ir atitinkamai jos kaina. Tokiu būdu efektyvi rinka automatiškai "koreguoja" investicinių priemonių kainą.
ar nepaprasciau tiesiog palyginti pagrindiniu taupymo/investiciniu/pensiniu fondu grafikus su pagrindiniais indexais kaip ftse s&p ar dj per pastaraji desimtmeti kuomet buvo ir boomas ir krize negu laukti kol kas ka pateiks ant lekstutes?Svetimas wrote:Gal galėtum pateikti savus šaltinius?RB wrote:Be to, kaip jau minėjau, realybė rodo, kad ilgu laikotarpiu aktyviai valdomi fondai nusileidžia indekso fondams, taigi, ši hipotezė patvirtinta empiriškai.
Pvz., jau minėta „A Random Walk Down Wall Street“ (ten, tiesa, lyginami geriausių rezultatų pasiekę aktyviai valdomi fondai su indeksu, ne su indekso fondais). Indekso fondų ir aktyviai valdomų fondų palyginimą kažkada buvau radęs vanguard.com.Svetimas wrote:Gal galėtum pateikti savus šaltinius?RB wrote:Be to, kaip jau minėjau, realybė rodo, kad ilgu laikotarpiu aktyviai valdomi fondai nusileidžia indekso fondams, taigi, ši hipotezė patvirtinta empiriškai.
Ir 3 minučių paieškos internete rezultatai:
http://articles.moneycentral.msn.com/In ... funds.aspx
„Kinniry says that over the long term, indexing typically outperforms active management 60% to 70% of the time.“
http://mutualfunds.about.com/od/activev ... active.htm
„According to Vanguard, for the 10 years leading up to 2007, the majority of actively-managed U.S. stock funds underperformed the index they were seeking to outperform. For instance, 84% of actively-managed U.S. large blend funds underperformed their index, and 68% of actively-managed U.S. small value funds underperformed, as well. The case is even worse for actively-managed bond funds. In that case, almost 95% of actively-managed bond funds underperformed their indexes for the 10 years leading up to 2007.“
„For the period of December 31, 1992 to December 31, 2007, only 41.6% of actively-managed U.S. large company funds that beat the S&P 500 in a particular year were able to beat the S&P 500 in the next year. After three years, only 9.7% of the original group was still beating the index. The numbers are similar for actively-managed small cap funds and emerging market funds.“
Rinkos susireguliuoja savaime, bet tai neturi nieko bendro su Efektyvios rinkos hipoteze. Vertės atradimas rinkoje gali užtrukti keliasdešimt metų, o tada investuotojų sentimentai dažniausiai smarkiai prašauna į priešingą pusę. Juolab šiais laikais kai investoplebsas taip lengvai paveikiamas propagandos.
Įdomu, ar tai taip pat nuosekliai galima pritaikyti ir kitose srityse, pvz., kalbant apie valstybines higienos normas ir kokybės standartus? Ar ten, kaip kažkada buvo aiškinama, „privatūs kokybės vertinimo institutai“ objektyviai ir greitai nustatys prekių kokybę, todėl pirkėjai galės patys pasirinkti, o ne „užtruks keliasdešimt metų“ ar „paveikti propagandos“ masiškai išsinuodys.Abejoklis wrote:Rinkos susireguliuoja savaime, bet tai neturi nieko bendro su Efektyvios rinkos hipoteze. Vertės atradimas rinkoje gali užtrukti keliasdešimt metų, o tada investuotojų sentimentai dažniausiai smarkiai prašauna į priešingą pusę. Juolab šiais laikais kai investoplebsas taip lengvai paveikiamas propagandos.
Dar įdomu, kaip paniekinama replika apie „lengvai propagandos paveikiamą plebsą“ suderinama su libertarizmo aksioma, kad kiekvienas žmogus pats geriausiai žino, koks pasirinkimas jam naudingiausias?
(7x'ai, iš karto prašau iškelti šitą mano post'ą ir visą tolesnį off-topic'ą kur nors Prie alaus.)
Abejoklis wrote:Vertės atradimas rinkoje gali užtrukti keliasdešimt metų, <...>
kodel as galvojau kad imoniu verte nera pastovi ir ji nuolat keiciasi nuo gaunamu ir suteikiamu paslaugu bei netgi del netiesioginiu rinku.. bet cia tik as turbut taip galvojau nes pas libertarus verte visad vienoda ir nekintanti nesvarbu kad net pelninga imone pradeda daryti nuostolius jos verte nepasikeicia. 
tik va kokia polaroid verte buvo 1976m kokia 1990 (aukso amzius) ir kokia 2002? tokia pat?
Oj, negi tu nori pasakyti, kad pokyčiai (šokai) rinkoje vyksta greičiau nei rinka speja susireguliuoti, todėl libertarizmo mantra „rinka pati susireguliuos“ yra iš principo neteisinga ir rinka niekada nesusireguliuoja? Visiška nesąmonė, taip negali būti......son wrote:
Nuo to, kad vertė kinta, ją nustatyti nėra lengviau.
Štai miniai užtruko 10 metų suvokti, kad namai ne visada brangsta, ilgai užtruko suvokti kad .com. bumas nėra kitoks nei kitos manijos, ir daugybė jei ne dauguma žmonių nuo seno vis dar tiki, kad bankrutavusių valstybių obligacijos yra "saugiausia pasaulyje investicija".
Štai miniai užtruko 10 metų suvokti, kad namai ne visada brangsta, ilgai užtruko suvokti kad .com. bumas nėra kitoks nei kitos manijos, ir daugybė jei ne dauguma žmonių nuo seno vis dar tiki, kad bankrutavusių valstybių obligacijos yra "saugiausia pasaulyje investicija".
Puiku, tai paaiškink dabar, kaip tada rinka susireguliuoja?Abejoklis wrote:Nuo to, kad vertė kinta, ją nustatyti nėra lengviau.
Štai miniai užtruko 10 metų suvokti, kad namai ne visada brangsta, ilgai užtruko suvokti kad .com. bumas nėra kitoks nei kitos manijos, ir daugybė jei ne dauguma žmonių nuo seno vis dar tiki, kad bankrutavusių valstybių obligacijos yra "saugiausia pasaulyje investicija".
Ar, vis tik... nesusireguliuoja? 
ar tikrai? o as manau kad nt brangsta nuolat pagal infliacijos ir ekonomikos lygmeni kas itakoja statybos sanaudas ar paskolu isigijimo lengvuma ir uzdarbio pokyti + socialine atmosfera kuomet demografiniu atzvilgiu paklausa bustam dideja (kuomet dideja).Abejoklis wrote:Štai miniai užtruko 10 metų suvokti, kad namai ne visada brangsta,
tai kad per keleta metu issipute burbulas ir kainos toli grazu lenke ekonomine ir socialine situacija daugelyje valstybiu dar nereiskia kad per 10 metu busto kaina nepakito i didesne puse. tarkim 2000m uz kv m busto vilniuje kaina buvo kur kas mazesne nei dabar krizes gilumoje 2010. tad kaina kilo o tai kad 2005-2006metais zmones pirko busta uz kaina kuri dar tik bus kokiais 2020m terodo spekuliacinio burbulo pika is kurio kai kas uzsidirbo nemenkus pinigus.
nejau? nes kiek as zinau tai butent IT sritis per paskutinius 20m daugiausiai pasieke ir keitesi automatiskai ir augo bei vis dar tebeauga. sakot ARM holdings intel apple htc yra pervertintos? ar ne ju gaminius kasdien naudojat ir dar gerus 5m i prieki pirksit? ar ne tu imoniu statement of fin. position atrodo stabilus? nesu toks drasus sakyti kad tai yra bumas bet jus gi geriau zinotilgai užtruko suvokti kad .com. bumas nėra kitoks nei kitos manijos
ak vel ta pati dainele sedekim ant parako statines vardu auksas kuris akivaizdziai kaip commodity yra burbulas ir galima uzdarbiauti tik cfd deka trumpmalaikiam sandoriam..ir daugybė jei ne dauguma žmonių nuo seno vis dar tiki, kad bankrutavusių valstybių obligacijos yra "saugiausia pasaulyje investicija".
Pavyzdys paneigiantis tavo hipotezę:son wrote: as manau kad nt brangsta nuolat pagal infliacijos ir ekonomikos lygmeni
2000 m. pabaigoje vidutinė namo kaina Las Vegase $132,000, prabėgus 10 metų - $123,000.
Jei būtum pirkęs NT Romoje prieš pat ją nusiaubiant gotams, tau būtų tekę laukti 1000 metų kol NT rinka pasitaisys. Tai tiek apie "nuolatinį NT brangimą".
Last edited by Abejoklis on 2010-12-05 04:27, edited 2 times in total.
Pramonės srities augimas ir investicijų grąža yra, žinoma, skirtingi dalykai.son wrote: kiek as zinau tai butent IT sritis per paskutinius 20m daugiausiai pasieke ir keitesi automatiskai ir augo bei vis dar tebeauga.
Tai, kad IT atsigavo nėra paguoda tiems kas mokėjo pasiutusias kainas už Dr.Koop.com, Webvan, ar Worldcom.