Iš esmės - tai ką sakė Augustas. Dvasiniai poreikiai yra visi dalykai, kurių tu vis dar norėtum, net jei būtum labai labai turtingas, ir galėtum sau leisti absoliučiai viską. Aš nesu tokių sunkiai apibrėžiamų ir daug apimančių sąvokų šalininkas, tačiau šiuo atveju tikrai nežinau geresnio termino.OMG!WTF? wrote:O kas yra tie dvasiniai poreikiai?
Laisva valia
Nežinojau, kad psichologų darbas yra parinkinėti meditacijas.Augustas wrote:Padėti tinkamai parinkti meditacijos metodą pagal individualias žmogaus savybes gali, pvz., mūsų D3monas (sėkmingai užbaigęs psichologijos studijas) arba koks nors kitas psichologas.
Tačiau bendrai paėmus sutinku, kad psichoterapija (ar įvairios grupinės terapijos formos) tikrai yra geras kandidatas į paslaugas, kurios galėtų vaidinti svarbų vaidmenį sekuliariame dvasingume. Visgi šitie dalykai yra labiau skirti padėti žmonėms turintiems konkrečių problemų ("terapija" pavadinime tai kaip ir implikuoja). Vakaruose gana sėkmingai plinta įvairaus plauko "counseling" paslaugos. Tokia sakyčiau psichoterapija-lite. Ten aišku netrūksta šarlatanų, tačiau bendrai paėmus manau tai irgi yra dalis visuomenės judėjimo link dvasingumo be religijos.
Vėlgi, telieka pacituoti Billy Connolly: "You've had two thousand years, you fucked it, its over". Aišku, religija neišnyks per naktį, ir visada liks dinozaurų, kaip tamsta. Visgi tendencija link sekuliarumo yra akivaizdi praktiškai visose pažangesnėse visuomenėse. Net jei religija kažkada ir pakankamai gerai patenkindavo dvasinius žmonių poreikius (nors tai kaip ir atviras klausimas), visgi kuo toliau tuo prasčiau jai sekasi tai daryti. Manau, mums jau laikas pagalvoti apie geresnes alternatyvas, kurios pageidautina nereikalautų vardan dūšios ramybės paaukoti racionalumo. O kalbant apie Romos Katalikų Bažnyčią, būtų visai gerai apsieiti ir be institucionalizuoto mažamečių tvirkinimo.Augustas wrote:Na, man fantazuoti nereikia. Aš (kaip krikščionis katalikas) galiu nusipirkti, pvz., šitą knygelę (žiūr. nuorodą) ir pasiskaityti.
Hm. Truputį patikslinkim sąvokas. "Padėti pasirinkti" tai nėra tas pats, kas "parinkti", nes pirmuoju atveju renkatės Jūs pats, o antruoju atveju Jums parenka už Jus, neatsižvelgdami į Jūsų nuomonę. O šiaip tai psichologai tarp kitų teikiamų paslaugų gali (t.y. sugeba) suteikti ir tokias paslaugas, kaip pagalba pasirenkant tinkamą Jūsų individualiai asmenybei meditacijos metodą ir priežiūrą, kad nenuvažiuotų "stogas" Tamstai nuo meditacinių praktikų perdėto vartojimo.Vilius wrote:Nežinojau, kad psichologų darbas yra parinkinėti meditacijas.Augustas wrote:Padėti tinkamai parinkti meditacijos metodą pagal individualias žmogaus savybes gali, pvz., mūsų D3monas (sėkmingai užbaigęs psichologijos studijas) arba koks nors kitas psichologas.
Dar "coaching'ą" pamiršot paminėti. Va tie tai tikrai užsiima įvairių dvasingumų (įskaitant ir sekuliariuosius) ugdymu.Tačiau bendrai paėmus sutinku, kad psichoterapija (ar įvairios grupinės terapijos formos) tikrai yra geras kandidatas į paslaugas, kurios galėtų vaidinti svarbų vaidmenį sekuliariame dvasingume. Visgi šitie dalykai yra labiau skirti padėti žmonėms turintiems konkrečių problemų ("terapija" pavadinime tai kaip ir implikuoja). Vakaruose gana sėkmingai plinta įvairaus plauko "counseling" paslaugos. Tokia sakyčiau psichoterapija-lite. Ten aišku netrūksta šarlatanų, tačiau bendrai paėmus manau tai irgi yra dalis visuomenės judėjimo link dvasingumo be religijos.
Sakyčiau, painiojate du skirtingus dalykus - valstybių sekuliarėjimą ir visuomenių sekuliarizmą. Valstybinės institucijos sekuliarėja, ir tas procesas tikrai vyksta. Tačiau visuomenėje sekuliarizmo plitimo (ačiū Dievui) nepastebime arba pastebime tik Vakarų pasaulyje ir tai labai fragmentiškai.Vėlgi, telieka pacituoti Billy Connolly: "You've had two thousand years, you fucked it, its over". Aišku, religija neišnyks per naktį, ir visada liks dinozaurų, kaip tamsta. Visgi tendencija link sekuliarumo yra akivaizdi praktiškai visose pažangesnėse visuomenėse. Net jei religija kažkada ir pakankamai gerai patenkindavo dvasinius žmonių poreikius (nors tai kaip ir atviras klausimas), visgi kuo toliau tuo prasčiau jai sekasi tai daryti.Augustas wrote:Na, man fantazuoti nereikia. Aš (kaip krikščionis katalikas) galiu nusipirkti, pvz., šitą knygelę (žiūr. nuorodą) ir pasiskaityti.
Manyčiau, čia yra vėl sąvokų supainiojimas. Religija kaip tokia niekada nereikalauja aukoti racionalumo. Racionalumą aukoti reikalauja magijos judėjimai (tokie kaip New Age, Witch, astrologija ir pan.). O RKB institucionalizuoto mažamečių tvirkinimo niekada nebuvo, nes mažamečių tvirkinimas oficialiame RKB mokyme visada buvo įvardijamas kaip mirtina nuodėmė, t.y. labai blogas dalykas. Tiesiog kai kurie Bažnyčios vadovai nesugebėjo susidoroti su tais mažamečių tvirkintojais, ir todėl susidarė tokia skaudi situacija.Manau, mums jau laikas pagalvoti apie geresnes alternatyvas, kurios pageidautina nereikalautų vardan dūšios ramybės paaukoti racionalumo. O kalbant apie Romos Katalikų Bažnyčią, būtų visai gerai apsieiti ir be institucionalizuoto mažamečių tvirkinimo.
Jei nepastebėjote, praktiškai visose išsivysčiusiose šalyse valdžia yra gana vienareikšmiškai atskirta nuo religinių organizacijų. Taip yra ten visokių niuansų, tačiau netgi Lietuvoje Bažnyčia neturi jokios reikšmingos rolės valstybės valdyme. Taip išeina, kad valstybėms jau nebėra kur sekuliarėti - jos jau ir taip maksimaliai sekuliarios. O dėl visuomenių, tai tiesiog pavaikščiokit po bažnyčias, ir paskaičiuokit galvas (ypač tas, kurios be megztų berečių). Gautą skaičių pabandykite ekstrapoliuoti visam likusiam miestui. Galiausiai padalinkite iš miesto gyventojų kiekio. Na, ir padauginkite iš 100%. Jei gausite dviženklį skaičių, reiškia kažką supainiojote.Augustas wrote:Sakyčiau, painiojate du skirtingus dalykus - valstybių sekuliarėjimą ir visuomenių sekuliarizmą. Valstybinės institucijos yra sekuliarėja, ir tas procesas tikrai vyksta. Tačiau visuomenėje sekuliarizmo plitimo (ačiū Dievui) nepastebime arba pastebime tik Vakarų pasaulyje ir tai labai fragmentiškai.
Ai nieko net nesakysiuAugustas wrote:Religija kaip tokia niekada nereikalauja aukoti racionalumo.
Suprantu, kad aš čia turėčiau pateikti statistinių duomenų, tačiau ir be statistinių duomenų galima pastebėti, kad, pvz., per Kalėdas ir Velykas Lietuvoje RKB šventovės yra pilnos (ir jas užpildo ne tik "megztos beretės"). Užtenka tik pažiūrėti per TV, kad tuo įsitikintum. Kitas klausimas, kodėl tokios dalyvių gausos nesimato eiliniais sekmadieniais.O dėl visuomenių, tai tiesiog pavaikščiokit po bažnyčias, ir paskaičiuokit galvas (ypač tas, kurios be megztų berečių). Gautą skaičių pabandykite ekstrapoliuoti visam likusiam miestui. Galiausiai padalinkite iš miesto gyventojų kiekio. Na, ir padauginkite iš 100%. Jei gausite dviženklį skaičių, reiškia kažką supainiojote.
Ir dar vienas klausimas, ar dalyvavimas kitų religinių (pvz., budistinių) organizacijų veikloje įskaitomas į visuomenės religingumą, ar ne.
Viliau, įtariu, kad čia yra tiesiog nesusipratimas, kas yra ta religija apskritai ir ko jinai siekia. Religijos uždavinys yra (dažniausiai) intuityviai įsiskverbti į tikrovę (tiksliau, į tą tikrovės dalį), kuri yra dar nepažįstama, ir joje (simboliškai) dalyvauti. Intuicija (čia turiu minty religinę intuiciją) kaip tokia visai neprieštarauja racionalumui, bet gali eiti (o dažnai ir eina) kartu su juo, naudodamasi racionaliais svarstymais (pvz., logine indukcija) pasiektomis išvadomis. Žinoma, yra nemažai atvejų, kada religija įtraukia bandymus įvairiais ritualais kontroliuoti tą nepažinią tikrovės sritį, tačiau tada jau kalbame apie neautentišką, atmieštą maginiais elementais, t.y. netikrą religingumo srovę. Autentiškoje religijoje tokių bandymų kontroliuoti neturėtų būti. O jei konkrečioje religijoje tokie bandymai jau yra (ar net pati religija tą skatina), tai kalbama apie religinės sistemos degradavimą.Vilius wrote:Ai nieko net nesakysiuAugustas wrote:Religija kaip tokia niekada nereikalauja aukoti racionalumo.
Todėl autentiška religija niekada neturėtų reikalauti aukoti racionalumo, o jei to pradeda reikalauti, vadinasi, susiduriame su neautentiška religija ar religine dalimi. Vakarų pasaulyje tokios neautentiškos religijos pavyzdys yra taip vadinamasis New Age judėjimas.
Tai visgi kaip ten Jėzusėlis, atsibudo po trijų dienų, ar neatsibudo?Augustas wrote:autentiška religija niekada neturėtų reikalauti aukoti racionalumo, o jei to pradeda reikalauti, vadinasi, susiduriame su neautentiška religija ar religine dalimi
Ir, žinoma, ar Marytė tikrai buvo apvaisinta švento vaiduoklio?
O Nojus, kaip jis ten pingvinus su žirafomis ir kengūromis laivu plukdė?
INB4 "Visa tai yra alegorija" ar panašūs pasiteisinimai.
Jeigu magija veiktų, tai ja tikėti ir naudotis būtų racionaluTaip kad nelabai suprantu jūsų minties šuolio. Ką šiuo ateju reiškia "autentiška religija"? Dievo numesta nuo dangaus?Viliau, įtariu, kad čia yra tiesiog nesusipratimas, kas yra ta religija apskritai ir ko jinai siekia. Religijos uždavinys yra (dažniausiai) intuityviai įsiskverbti į tikrovę (tiksliau, į tą tikrovės dalį), kuri yra dar nepažįstama, ir joje (simboliškai) dalyvauti. Intuicija (čia turiu minty religinę intuiciją) kaip tokia visai neprieštarauja racionalumui, bet gali eiti (o dažnai ir eina) kartu su juo, naudodamasi racionaliais svarstymais (pvz., logine indukcija) pasiektomis išvadomis. Žinoma, yra nemažai atvejų, kada religija įtraukia bandymus įvairiais ritualais kontroliuoti tą nepažinią tikrovės sritį, tačiau tada jau kalbame apie neautentišką, atmieštą maginiais elementais, t.y. netikrą religingumo srovę. Autentiškoje religijoje tokių bandymų kontroliuoti neturėtų būti. O jei konkrečioje religijoje tokie bandymai jau yra (ar net pati religija tą skatina), tai kalbama apie religinės sistemos degradavimą.
Todėl autentiška religija niekada neturėtų reikalauti aukoti racionalumo, o jei to pradeda reikalauti, vadinasi, susiduriame su neautentiška religija ar religine dalimi. Vakarų pasaulyje tokios neautentiškos religijos pavyzdys yra taip vadinamasis New Age judėjimas.
Jeigu magija veiktų, tai reiškia, kad racionalumas neveiktų. Taip yra todėl, kad magija yra racionalumo antonimas, t.y. priešinga racionalumui sąvoka. Ir klausimas čia yra tik tas, kas veikia tikrovėje - ar magija, ar racionalumas.OMG!WTF? wrote:Jeigu magija veiktų, tai ja tikėti ir naudotis būtų racionaluTaip kad nelabai suprantu jūsų minties šuolio.Viliau, įtariu, kad čia yra tiesiog nesusipratimas, kas yra ta religija apskritai ir ko jinai siekia. Religijos uždavinys yra (dažniausiai) intuityviai įsiskverbti į tikrovę (tiksliau, į tą tikrovės dalį), kuri yra dar nepažįstama, ir joje (simboliškai) dalyvauti. Intuicija (čia turiu minty religinę intuiciją) kaip tokia visai neprieštarauja racionalumui, bet gali eiti (o dažnai ir eina) kartu su juo, naudodamasi racionaliais svarstymais (pvz., logine indukcija) pasiektomis išvadomis. Žinoma, yra nemažai atvejų, kada religija įtraukia bandymus įvairiais ritualais kontroliuoti tą nepažinią tikrovės sritį, tačiau tada jau kalbame apie neautentišką, atmieštą maginiais elementais, t.y. netikrą religingumo srovę. Autentiškoje religijoje tokių bandymų kontroliuoti neturėtų būti. O jei konkrečioje religijoje tokie bandymai jau yra (ar net pati religija tą skatina), tai kalbama apie religinės sistemos degradavimą.
Todėl autentiška religija niekada neturėtų reikalauti aukoti racionalumo, o jei to pradeda reikalauti, vadinasi, susiduriame su neautentiška religija ar religine dalimi. Vakarų pasaulyje tokios neautentiškos religijos pavyzdys yra taip vadinamasis New Age judėjimas.
Autentiška religija reiškia savitikslį dievybės garbinimą. T.y. tokį garbinimą, kuris nesiekia jokios naudos dievybę garbinančiam žmogui, kuris garbinimo ritualu nesiekia pajungti dievybės kažkokiems kitokiems tikslams (pvz., priversti dievybę tarnauti ritualo atlikėjui), išskyrus tikslą pagarbinti (pagerbti) dievybę. Tai yra autentiška religija. Neautentiška religija šiuo atveju reiškia ritualų sistemą, kuria bent jau iš dalies siekiama dievybę pajungti ritualo atlikėjo tarnavimui, kitaip tariant, siekiama, kad dievybė bent jau iš dalies paklustų ritualą atlikusiam žmogui. Kada atliekamu ritualu siekiama visiško dievybės paklusnumo žmogui-ritualo atlikėjui, tada jau turime nebe religiją, o maginę sistemą (tokia maginė sistema yra, pvz., woodoo).Ką šiuo ateju reiškia "autentiška religija"? Dievo numesta nuo dangaus?
P.S.
Šiuo atveju tenka pasitikėti amžininkų liudijimais. Jeigu jų amžininkai minėtus faktus paliudijo užtektinai, tai netikėti jais (t.y. tais faktais) būtų neracionalu.D3monas wrote:Tai visgi kaip ten Jėzusėlis, atsibudo po trijų dienų, ar neatsibudo?Augustas wrote:autentiška religija niekada neturėtų reikalauti aukoti racionalumo, o jei to pradeda reikalauti, vadinasi, susiduriame su neautentiška religija ar religine dalimi
Ir, žinoma, ar Marytė tikrai buvo apvaisinta švento vaiduoklio?
Nojus ir jo laivas yra atskiras klausimas.O Nojus, kaip jis ten pingvinus su žirafomis ir kengūromis laivu plukdė?
INB4 "Visa tai yra alegorija" ar panašūs pasiteisinimai.
Du dalykai: amžininkų liudijimų apie Jėzusėlį nėra; amžininkų liudijimai nėra patikimas šaltinis.Augustas wrote:Šiuo atveju tenka pasitikėti amžininkų liudijimais. Jeigu jų amžininkai minėtus faktus paliudijo užtektinai, tai netikėti jais (t.y. tais faktais) būtų neracionalu.
Bonusinis pointas: new age nesąmones daug tavo amžininkų paliudytų, nu ir kas iš to?
Nu kad ne, lygiai tas pats klausimas. Ar tavo mėgiamoje knygutėje tiesa rašoma, ar visgi briedas? (protip: ten briedas)Augustas wrote:Nojus ir jo laivas yra atskiras klausimas.
Man atrodo kad arba jūs naudojate kitokius žodžių apibrežimus nei aš arba ignoruojate tai kad "nelabai suprantu jūsų minties šuolio". Pvz Haris Poteris - ar jeigu pasakius wigardium leviosa daiktai pakyla į orą, tai reiškia racionalumas neveikia? Ar bent suprantate kad čia minties šuolis? Žodis autentiška irgi, beje, turi savo reikšmę, ir iš kur tu žinai kad nėra priešingai - šamanizmas nėra autentiška (=pirminė, senesnioji) religija?Augustas wrote:Jeigu magija veiktų, tai reiškia, kad racionalumas neveiktų. Taip yra todėl, kad magija yra racionalumo antonimas, t.y. priešinga racionalumui sąvoka. Ir klausimas čia yra tik tas, kas veikia tikrovėje - ar magija, ar racionalumas.OMG!WTF? wrote:Jeigu magija veiktų, tai ja tikėti ir naudotis būtų racionaluTaip kad nelabai suprantu jūsų minties šuolio.Viliau, įtariu, kad čia yra tiesiog nesusipratimas, kas yra ta religija apskritai ir ko jinai siekia. Religijos uždavinys yra (dažniausiai) intuityviai įsiskverbti į tikrovę (tiksliau, į tą tikrovės dalį), kuri yra dar nepažįstama, ir joje (simboliškai) dalyvauti. Intuicija (čia turiu minty religinę intuiciją) kaip tokia visai neprieštarauja racionalumui, bet gali eiti (o dažnai ir eina) kartu su juo, naudodamasi racionaliais svarstymais (pvz., logine indukcija) pasiektomis išvadomis. Žinoma, yra nemažai atvejų, kada religija įtraukia bandymus įvairiais ritualais kontroliuoti tą nepažinią tikrovės sritį, tačiau tada jau kalbame apie neautentišką, atmieštą maginiais elementais, t.y. netikrą religingumo srovę. Autentiškoje religijoje tokių bandymų kontroliuoti neturėtų būti. O jei konkrečioje religijoje tokie bandymai jau yra (ar net pati religija tą skatina), tai kalbama apie religinės sistemos degradavimą.
Todėl autentiška religija niekada neturėtų reikalauti aukoti racionalumo, o jei to pradeda reikalauti, vadinasi, susiduriame su neautentiška religija ar religine dalimi. Vakarų pasaulyje tokios neautentiškos religijos pavyzdys yra taip vadinamasis New Age judėjimas.
Autentiška religija reiškia savitikslį dievybės garbinimą. T.y. tokį garbinimą, kuris nesiekia jokios naudos dievybę garbinančiam žmogui, kuris garbinimo ritualu nesiekia pajungti dievybės kažkokiems kitokiems tikslams (pvz., priversti dievybę tarnauti ritualo atlikėjui), išskyrus tikslą pagarbinti (pagerbti) dievybę. Tai yra autentiška religija. Neautentiška religija šiuo atveju reiškia ritualų sistemą, kuria bent jau iš dalies siekiama dievybę pajungti ritualo atlikėjo tarnavimui, kitaip tariant, siekiama, kad dievybė bent j au iš dalies paklustų ritualą atlikusiam žmogui. Kada atliekamu ritualu siekiama visiško dievybės paklusnumo žmogui-ritualo atlikėjui, tada jau turime nebe religiją, o maginę sistemą (tokia maginė sistema yra, pvz., woodoo).Ką šiuo ateju reiškia "autentiška religija"? Dievo numesta nuo dangaus?
Ok, eilinį kartą paauklėjom Augustą. Taip jam ir reikia - žinos snarglius, kaip į rimtus pokalbius kištis
Visgi dabar pabandykim grįžti prie temos. Įdomu būtų išgirsti kitų dalyvių nuomonę apie sekuliarų dvasingumą. Ar ši savoka iš viso turi kažkokią prasmę? Jei taip - kokios paslaugos (esamos ar būsimos) galėtų padėti žmonėms patenkinti dvasinius poreikius neaukojant racionalumo. Gal Harris teisus - tam užtenka permatyti savo "aš" iliuziją? Gal tam reikia legalizuoti nekurias magiškas medžiagas, ir sukurti institucijas, kurios leistų jas vartoti saugioje aplinkoje? Gal manote, kad vienokios ar kitokios terapijos formos galėtų tapti mainstream paslaugomis? O gal iš viso nieko naujo nereikia - viskas ir taip Ok?
Visgi dabar pabandykim grįžti prie temos. Įdomu būtų išgirsti kitų dalyvių nuomonę apie sekuliarų dvasingumą. Ar ši savoka iš viso turi kažkokią prasmę? Jei taip - kokios paslaugos (esamos ar būsimos) galėtų padėti žmonėms patenkinti dvasinius poreikius neaukojant racionalumo. Gal Harris teisus - tam užtenka permatyti savo "aš" iliuziją? Gal tam reikia legalizuoti nekurias magiškas medžiagas, ir sukurti institucijas, kurios leistų jas vartoti saugioje aplinkoje? Gal manote, kad vienokios ar kitokios terapijos formos galėtų tapti mainstream paslaugomis? O gal iš viso nieko naujo nereikia - viskas ir taip Ok?
Nedarau nei to, nei kito. Paprasčiausiai nežinau to, ką Tamsta žino apie religiją ir magiją.Man atrodo kad arba jūs naudojate kitokius žodžių apibrežimus nei aš arba ignoruojate tai kad "nelabai suprantu jūsų minties šuolio".
Taip, Tamsta teisingai supratote mano mintį. Pamėginkit išplėtoti šią mintį pats. Man tada bus lengviau suprasti, kas konkrečiai Tamstai neaišku.Pvz Haris Poteris - ar jeigu pasakius wigardium leviosa daiktai pakyla į orą, tai reiškia racionalumas neveikia? Ar bent suprantate kad čia minties šuolis?
Klausimas čia yra dar ir tas, ar šamanizmas iš viso gali vadintis religija. Tai yra labiau maginė sistema.Žodis autentiška irgi, beje, turi savo reikšmę, ir iš kur tu žinai kad nėra priešingai - šamanizmas nėra autentiška (=pirminė, senesnioji) religija?
Nuoširdžiai ačiū už kritiką. Pasistengsiu pasitaisyti.Vilius wrote:Ok, eilinį kartą paauklėjom Augustą. Taip jam ir reikia - žinos snarglius, kaip į rimtus pokalbius kištis
Dėl Harris'o pastebėto "aš" iliuzijos pakankamumo sakyčiau, kad tai yra labai individualus dalykas - vienam užtenka, kitam - nebūtinai užtenka, o trečiam iš viso reikia kažko kito, kad patenkintų savo dvasinius poreikius. Dėl konkrečių medžiagų, tai nepritariu. Visų pirma, nėra nekenksmingų medžiagų. Antra, tos medžiagos beveik nepadeda, nes atsiranda pripratimas prie tų medžiagų. Ir trečia, žmogaus galvos smegenims užtenka susigalvoti kokią nors gerą misiją gyvenime, ir didžioji dalis problemų su dvasiniais poreikiais atpuola. Jokių medžiagų nereikia.Visgi dabar pabandykim grįžti prie temos. Įdomu būtų išgirsti kitų dalyvių nuomonę apie sekuliarų dvasingumą. Ar ši savoka iš viso turi kažkokią prasmę? Jei taip - kokios paslaugos (esamos ar būsimos) galėtų padėti žmonėms patenkinti dvasinius poreikius neaukojant racionalumo. Gal Harris teisus - tam užtenka permatyti savo "aš" iliuziją? Gal tam reikia legalizuoti nekurias magiškas medžiagas, ir sukurti institucijas, kurios leistų jas vartoti saugioje aplinkoje? Gal manote, kad vienokios ar kitokios terapijos formos galėtų tapti mainstream paslaugomis? O gal iš viso nieko naujo nereikia - viskas ir taip Ok?
Manau, jog sekuliariam dvasingumui turime viską, ko mums reikia. Mindfulness meditacijos (kartais ir su nesąmonėmis) jau integruojamos į dalį psichoterapijų ir, regis, yra gana veiksmingos. Tačiau kol kas negalima tvirtai tikinti, kad yra vienaip ar kitaip. Likę dvasingumo aspektai, tokie kaip gėrėjimasis menu - nesunkiai prieinami to norintiems asmenims. Manyčiau, jog dvasingumas egzistuoja savarankiškai nuo religijos ir žmonės užsiima dvasinga veikla patys to nesuvokdami, to taip neįvardindami. Realiai, netgi futbolo chuliganai, kai vieningai vadina priešininkų komandą įvairiais vardais, yra šiek tiek praradę savo "aš" ir įsilieję į vienybę su kitais girtais sirgaliais. Tas pat ir su teatru, opera, koncertais.
Manau, jog tiesiog derėtų paaiškinti žmonėms, kad tai, kuo jie užsiima kasdien - yra dvasingumo poreikių tenkinimas. Ir religija yra atskiras, mažai susijęs dalykas.
Manau, jog tiesiog derėtų paaiškinti žmonėms, kad tai, kuo jie užsiima kasdien - yra dvasingumo poreikių tenkinimas. Ir religija yra atskiras, mažai susijęs dalykas.
Tai jau tikrai, kad derėtų. Jei žmonės tai suprastų, gal jiems netgi kiltų natūralus klausimas - o kam ta religija iš viso reikalinga.D3monas wrote:Manau, jog tiesiog derėtų paaiškinti žmonėms, kad tai, kuo jie užsiima kasdien - yra dvasingumo poreikių tenkinimas.
Visiškai sutinku su D3monu. Menas, filosofija, moralė tikrai yra dvasingumas, t.y. gali patenkinti žmogaus dvasinius poreikius, kaip, beje, ir religija.D3monas wrote:Manau, jog sekuliariam dvasingumui turime viską, ko mums reikia. Mindfulness meditacijos (kartais ir su nesąmonėmis) jau integruojamos į dalį psichoterapijų ir, regis, yra gana veiksmingos. Tačiau kol kas negalima tvirtai tikinti, kad yra vienaip ar kitaip. Likę dvasingumo aspektai, tokie kaip gėrėjimasis menu - nesunkiai prieinami to norintiems asmenims. Manyčiau, jog dvasingumas egzistuoja savarankiškai nuo religijos ir žmonės užsiima dvasinga veikla patys to nesuvokdami, to taip neįvardindami. Realiai, netgi futbolo chuliganai, kai vieningai vadina priešininkų komandą įvairiais vardais, yra šiek tiek praradę savo "aš" ir įsilieję į vienybę su kitais girtais sirgaliais. Tas pat ir su teatru, opera, koncertais.
Jei mūsų D3monas turi minty kasdieninį profesinį darbą (ypač jei tai konkretaus žmogaus mėgstama ir visuomenei naudinga profesija), tada tikrai tai puikiai tenkina dvasinius poreikius, kaip ir, pvz., menas, filosofija, moralė (čia ta moralė, kuri yra įgimta) arba religija. Tačiau būčiau linkęs manyti, kad visos nereliginės dvasinių poreikių tenkinimo formos nepakeičia religijos visiškai. T.y., visada lieka kažkoks labai mažas dvasinis poreikis, kurį gali patenkinti tik religija. Ir to, tegu ir labai mažo, dvasinio poreikio ignoravimas ar bandymas užkišti jį įvairiais pakaitalais (tokiais kaip magija, New Age praktikos ar įvairios šiuolaikinės psichoterapijos sistemos) paprastai baigiasi labai nesėkmingai (A.Hitleris Vokietijoje yra labai ryškus tokios nesėkmės pavyzdys).Manau, jog tiesiog derėtų paaiškinti žmonėms, kad tai, kuo jie užsiima kasdien - yra dvasingumo poreikių tenkinimas. Ir religija yra atskiras, mažai susijęs dalykas.
P.S.
Gerai. Pamėginkim dar kartelį pasiaiškinti, ką Augustas turi minty, sakydamas, jog, jei veiktų magija, racionalumas neveiktų (turėkite omeny, kad šaudau visiškai aklai, t.y., rašau, nežinodamas, kas Tamstai, gerb. OMG!WTF?, čia neaišku). Kad būtų paprasčiau, siūlyčiau įsivaizduoti hipotetinę situaciją - mūsų pasaulis yra magiškas, ir tarp Hario Poterio ir mūsų Viliaus vyksta draugiškos varžybos, kai, tarkim, Haris Poteris ištaria Tamstos minėtą burtažodį, ir daiktai pakyla aukštyn, o mūsų Vilius (kadangi jis mėgsta mus visus draugiškai nuleisti ant žemės) ištaria burtažodį, kurį ištarus, daiktai turėtų nusileisti arba likti ant žemės. Kaip Tamstai atrodo, kas laimėtų tose hipotetinėse varžybose tarp Hario Poterio ir mūsų Viliaus?OMG!WTF? wrote:Augustai, tikrai neketinu bandyti iššifruoti tavo minties vingių, jei pats nepaaiškinsi. Viso.
Tarkim kad tas kurio maginės galios stipresnės. Arba tas kuris buvo paskutinis atlikęs kerus. Arba yra tik pakelimo kerai. So what? Yra daug variantų ir turi atmesti juos visus ir paaiškinti kur iš vis lenki.Kaip Tamstai
atrodo, kas laimėtų tose
hipotetinėse varžybose tarp Hario
Poterio ir mūsų Viliaus?
Norėčiau, kad konkretizuotum, kokius dvasinius poreikius, tavo manymu, gali patenkinti tik religija?Augustas wrote:Tačiau būčiau linkęs manyti, kad visos nereliginės dvasinių poreikių tenkinimo formos nepakeičia religijos visiškai. T.y., visada lieka kažkoks labai mažas dvasinis poreikis, kurį gali patenkinti tik religija. Ir to, tegu ir labai mažo, dvasinio poreikio ignoravimas ar bandymas užkišti jį įvairiais pakaitalais (tokiais kaip magija, New Age praktikos ar įvairios šiuolaikinės psichoterapijos sistemos) paprastai baigiasi labai nesėkmingai (A.Hitleris Vokietijoje yra labai ryškus tokios nesėkmės pavyzdys).