Laisva valia
Jei vaistas - vienintelis, ir kitokių kol kas neišrasta, tada - taip. Bet aš, remdamasis tuo, kad mane tie vaistai gydo, šiuo konkrečiu atveju vis tik kelčiau klausimą, ar liga iš tikrųjų yra atspari tam vaistui. O gal ja sergantys tik apsimeta, kad vartojo tuos vaistus, o iš tikrųjų tai net nebandė vartoti?Plikas wrote:Augustai, panaudojant tavo analogiją: ar gali vaistas būti išgyjimo nuo ligos garantas ir tuo pačiu metu liga atspari tam vaistui?
Augustai, o kuo tavo teorija skiriasi nuo tradicinio pasakojimo apie netikrą škotą, kuris dėjo cukrų į košę? Be to, man nepanašu kad jūs būtumėte nešališkas skirstydamas žmones į krikščionis ir nekrikščionis. Tai kaip pavadinsime žmones, kurie tiki "kad dievas sukūrė pasaulį, Jėzus buvo jo sūnus, gimė pumpuravimo būdu , prisikėlė" bet nebūtinai turi visus jums patinkančius idealizuotos krikščionybės atributus? Na nes man atrodo kad tai ir yra kas vadinama krikščionybe nešališkuose kontekstuose, pvz religiotyra, istorija.
Žinoma, krikščionybė gali būti ir tai. Bet tai bus jo paties "krikščionybė", o ne, pvz., toji, kurią išpažįsta, pvz., RKB, Rytų krikščionių, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, anglikonų ir kitos konkrečios tų pačių religijotyros specialistų pripažįstamos krikščioniškomis bažnyčios. Todėl, kad krikščionis be bažnyčios irgi nėra krikščionis. Tad norim to ar nenorim, turim daryti skirtumą tarp tokių žmonių ir konkrečiai bažnyčiai priklausančių krikščionių.VYTS wrote:Augustai, o kuo tavo teorija skiriasi nuo tradicinio pasakojimo apie netikrą škotą, kuris dėjo cukrų į košę? Be to, man nepanašu kad jūs būtumėte nešališkas skirstydamas žmones į krikščionis ir nekrikščionis. Tai kaip pavadinsime žmones, kurie tiki "kad dievas sukūrė pasaulį, Jėzus buvo jo sūnus, gimė pumpuravimo būdu , prisikėlė" bet nebūtinai turi visus jums patinkančius idealizuotos krikščionybės atributus? Na nes man atrodo kad tai ir yra kas vadinama krikščionybe nešališkuose kontekstuose, pvz religiotyra, istorija.
Tad turiu dar kartą paklausti, kur čia netikras škotas.Augustai, o kuo tavo teorija skiriasi nuo tradicinio pasakojimo apie netikrą škotą, kuris dėjo cukrų į košę?
Nu jo...Augustas wrote:Žinoma, krikščionybė gali būti ir tai. Bet tai bus jo paties "krikščionybė", o ne, pvz., toji, kurią išpažįsta, pvz., RKB, Rytų krikščionių, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, anglikonų ir kitos konkrečios tų pačių religijotyros specialistų pripažįstamos krikščioniškomis bažnyčios.
Kodėl "Todėl"? Vis sakai tokius dalykus tarsi jie būtų akivaizdūs, man jau bloga nuo to.Augustas wrote:Todėl, kad krikščionis be bažnyčios irgi nėra krikščionis.
Tik jei kontekstas to reikalauja, šiaip tai gali būti ir nesvarbu. Be to nemačiau kad tamsta parodytų kad tuo metu vokiečiai būtų nustoję priklausyti bažnyčioms...Augustas wrote:Tad norim to ar nenorim, turim daryti skirtumą tarp tokių žmonių ir konkrečiai bažnyčiai priklausančių krikščionių.
Netikras škotas čia netikras krikščionis. Deda cukrų į košę - įvairios to meto Vokietijos blogybės.Augustas wrote:Tad turiu dar kartą paklausti, kur čia netikras škotas.Augustai, o kuo tavo teorija skiriasi nuo tradicinio pasakojimo apie netikrą škotą, kuris dėjo cukrų į košę?
Daugmaž aišku, ką turi omeny, kai sakai, kad krikščionybė yra vaistas nuo nacizmo. Bet tada vaistas nuo nacizmo yra ir mėgėjiška žūklė. Jei vokiečiai būtų dažniau užsiėmę mėgėjiška žūkle, o ne praktikavę nacizmą, tai viso to siaubo nebūtų buvę. Bet jie nusprendė, kad šitas vaistas jiems nereikalingas, todėl visa širdimi atsidavė nacizmui.Augustas wrote:Matyt, problema slypi žodyje "garantas". Kad būtų aiškiau, apie ką eina kalba, pateiksiu pavyzdį. Tarkim, egzistuoja vaistas, kuris garantuotai išgydo nuo kokios nors mirtinos bakterinės infekcijos. Tačiau žmogui, kuris tą mirtiną ligą pasigavo, vis atrodo, kad gydytojai prasimano tą ligą, kad iš tikrųjų jis esąs sveikas, kad gydytojai nori uždirbti iš jo ligos (ir todėl jis atsisako vartoti tuos vaistus), ir t.t., ir pan. Ir ką? Ar tie vaistai nustoja būti garantas nuo tos mirtinos bakterinės infekcijos, jei ta liga sergantysis jų nenaudoja? Juk ne. Analogiškai ir su krikščionybe. Jei krikščionybe nepasitikima, o labiau pasitikima utopine politine sistema, tai ar krikščionybė dėl to nustoja būti antiutopine religija, kuri galėtų sunaikinti tą politinę utopiją (ir iš tikrųjų sunaikintų, jei žmonių dauguma labiau pasitikėtų krikščionybe, o ne ta utopine sistema)?
Žodžiu, neironizuojant, lieka neaišku, Augustai, kaip tauta, vartojusi krikščionybės vaistus, tuo nacizmu ėmė ir susirgo. Turbūt visgi neveikia ta krikščionybė. Arba veikia, bet tik tiek, kiek mėgėjiška žūklė ar šaškės. Jei ir tu bandai įrodyti būtent tokį poveikį, tuomet aš su tavimi sutinku.
Tai ką galima ir ko negalima laikyti krikščioniu? Prieš tai sakei, kad krikščioniu nustojama būti, kai žinai, jog klysti, bet klaidos netaisai. Bet pasirodo, krikščioniu nustojama būti ir padarius blogą darbą. Vadinasi, krikščionimis laikytini tik tie, kurie arba niekada neklysta, arba suklysta, žino, kad suklydo, ir taiso savo klaidą, ar ne? Reiškia, jei pavyzdžiui aš suklydau, tai nustoju būti krikščioniu. Tada, kai suprantu kad klydau, ir pradedu taisyti savo klaidą, vėl tampu krikščioniu. Ir taip be galo krašto? Kažkas tokio?Augustas wrote:Įdomus klausimas, Lionginai. Tokių žmonių tikriausiai buvo nemažai, kurie iš tikrųjų galvojo, kad klysta ne jie, o krikščioniškų bažnyčių vadovai, smerkdami jų veiksmus. Tačiau tie žmonės vis tiek nelaikytini krikščionimis.O kas jei, pavyzdžiui, koks nors nacis nemano, kad jo nusikaltimai prieštarauja krikščionybei? Kas, jei jam nuoširdžiai atrodo, kad dievas jo pusėje?
Ar negalima tokios apologetikos pritaikyti ir naciams? Pavyzdžiui, kai dainavo kalėdų giesmes su vaikais - nacis. O kai šaudė žmones - nebe nacis. Galima šitaip?
Tamsta pamiršot tuo metu plitusį ateizmą, Lionginai, nuo pat didžiųjų mokslinių atradimų XIX a. pb. - XX a. pr. "Kulturkampf'ą" bei F.Nyčę ir jo filosofinę sistemą irgi derėtų prisiminti. Tad tautos dauguma tikrai nevartojo tų krikščionybės siūlomų vaistų.Lionginas wrote:Daugmaž aišku, ką turi omeny, kai sakai, kad krikščionybė yra vaistas nuo nacizmo. Bet tada vaistas nuo nacizmo yra ir mėgėjiška žūklė. Jei vokiečiai būtų dažniau užsiėmę mėgėjiška žūkle, o ne praktikavę nacizmą, tai viso to siaubo nebūtų buvę. Bet jie nusprendė, kad šitas vaistas jiems nereikalingas, todėl visa širdimi atsidavė nacizmui.Augustas wrote:Matyt, problema slypi žodyje "garantas". Kad būtų aiškiau, apie ką eina kalba, pateiksiu pavyzdį. Tarkim, egzistuoja vaistas, kuris garantuotai išgydo nuo kokios nors mirtinos bakterinės infekcijos. Tačiau žmogui, kuris tą mirtiną ligą pasigavo, vis atrodo, kad gydytojai prasimano tą ligą, kad iš tikrųjų jis esąs sveikas, kad gydytojai nori uždirbti iš jo ligos (ir todėl jis atsisako vartoti tuos vaistus), ir t.t., ir pan. Ir ką? Ar tie vaistai nustoja būti garantas nuo tos mirtinos bakterinės infekcijos, jei ta liga sergantysis jų nenaudoja? Juk ne. Analogiškai ir su krikščionybe. Jei krikščionybe nepasitikima, o labiau pasitikima utopine politine sistema, tai ar krikščionybė dėl to nustoja būti antiutopine religija, kuri galėtų sunaikinti tą politinę utopiją (ir iš tikrųjų sunaikintų, jei žmonių dauguma labiau pasitikėtų krikščionybe, o ne ta utopine sistema)?
Žodžiu, neironizuojant, lieka neaišku, Augustai, kaip tauta, vartojusi krikščionybės vaistus, tuo nacizmu ėmė ir susirgo. Turbūt visgi neveikia ta krikščionybė. Arba veikia, bet tik tiek, kiek mėgėjiška žūklė ar šaškės. Jei ir tu bandai įrodyti būtent tokį poveikį, tuomet aš su tavimi sutinku.
O tai blogi darbai daromi ne dėl to, kad klaidingai yra laikomi gerais darbais, Lionginai? Tai pirma. O antra, kiekviena organizacija turi savo taisykles. Ir tas taisykles rimtai pažeidę jos nariai užsitraukia sankcijas. Pvz., koks nors Lietuvos skeptikų draugijos narys pradeda nepagrįstai skelbti, jog, pvz., astrologija yra teisingas mokslas, jog visi, kurie neigia astrologiją kaip mokslą, yra atsilikėliai, na, ir t.t., ir pan. Ar toks žmogus neužsitrauktų kokių nors sankcijų iš Skeptikų draugijos vadovybės, pvz., ar nebūtų jis pašalintas iš Skeptikų draugijos, jei paaiškėtų, kad jis yra psichiškai sveikas? Bet svarbiausias klausimas, Lionginai, yra šis: ar tokį žmogų Jūs ir toliau laikytumėte skeptiku, jei žinotumėte, kad jis tą daro nuoširdžiai, nors formaliai jis dar tebepriklausytų Skeptikų draugijai?Tai ką galima ir ko negalima laikyti krikščioniu? Prieš tai sakei, kad krikščioniu nustojama būti, kai žinai, jog klysti, bet klaidos netaisai. Bet pasirodo, krikščioniu nustojama būti ir padarius blogą darbą. Vadinasi, krikščionimis laikytini tik tie, kurie arba niekada neklysta, arba suklysta, žino, kad suklydo, ir taiso savo klaidą, ar ne? Reiškia, jei pavyzdžiui aš suklydau, tai nustoju būti krikščioniu. Tada, kai suprantu kad klydau, ir pradedu taisyti savo klaidą, vėl tampu krikščioniu. Ir taip be galo krašto? Kažkas tokio?Augustas wrote:Įdomus klausimas, Lionginai. Tokių žmonių tikriausiai buvo nemažai, kurie iš tikrųjų galvojo, kad klysta ne jie, o krikščioniškų bažnyčių vadovai, smerkdami jų veiksmus. Tačiau tie žmonės vis tiek nelaikytini krikščionimis.O kas jei, pavyzdžiui, koks nors nacis nemano, kad jo nusikaltimai prieštarauja krikščionybei? Kas, jei jam nuoširdžiai atrodo, kad dievas jo pusėje?
Negalima, Lionginai. Negalima paprasčiausiai todėl, kad nacių pagal nacizmo doktriną žydai buvo laikomi žemesne rase ir todėl žydų šaudymas nebuvo nusikaltimas.Ar negalima tokios apologetikos pritaikyti ir naciams? Pavyzdžiui, kai dainavo kalėdų giesmes su vaikais - nacis. O kai šaudė žmones - nebe nacis. Galima šitaip?
P.S.
Tai tada pradėkim nuo klausimo, ką Tamsta apskritai žino apie krikščionybę. Tada aš duosiu šaltinius, ir Tamsta, jei turi daug laisvo laiko, galės apie tai pasiskaityti.VYTS wrote:Nu jo...Augustas wrote:Žinoma, krikščionybė gali būti ir tai. Bet tai bus jo paties "krikščionybė", o ne, pvz., toji, kurią išpažįsta, pvz., RKB, Rytų krikščionių, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, anglikonų ir kitos konkrečios tų pačių religijotyros specialistų pripažįstamos krikščioniškomis bažnyčios.Kodėl "Todėl"? Vis sakai tokius dalykus tarsi jie būtų akivaizdūs, man jau bloga nuo to.Augustas wrote:Todėl, kad krikščionis be bažnyčios irgi nėra krikščionis.
Tai tu iš principo manai, kad jau prieš ateizmo išplitimą dauguma vokiečių nebuvo krikščionys? Kada jie nustojo jais būti?Augustas wrote:Tamsta pamiršot tuo metu plitusį ateizmą, Lionginai, nuo pat didžiųjų mokslinių atradimų XIX a. pb. - XX a. pr. "Kulturkampf'ą" bei F.Nyčę ir jo filosofinę sistemą irgi derėtų prisiminti. Tad tautos dauguma tikrai nevartojo tų krikščionybės siūlomų vaistų.
Ok, supratau, taigi krikščionis yra geras pagal abibrėžimą.Augustas wrote:O tai blogi darbai daromi ne dėl to, kad klaidingai yra laikomi gerais darbais, Lionginai? Tai pirma. O antra, kiekviena organizacija turi savo taisykles. Ir tas taisykles rimtai pažeidę jos nariai užsitraukia sankcijas. Pvz., koks nors Lietuvos skeptikų draugijos narys pradeda nepagrįstai skelbti, jog, pvz., astrologija yra teisingas mokslas, jog visi, kurie neigia astrologiją kaip mokslą, yra atsilikėliai, na, ir t.t., ir pan. Ar toks žmogus neužsitrauktų kokių nors sankcijų iš Skeptikų draugijos vadovybės, pvz., ar nebūtų jis pašalintas iš Skeptikų draugijos, jei paaiškėtų, kad jis yra psichiškai sveikas? Bet svarbiausias klausimas, Lionginai, yra šis: ar tokį žmogų Jūs ir toliau laikytumėte skeptiku, jei žinotumėte, kad jis tą daro nuoširdžiai, nors formaliai jis dar tebepriklausytų Skeptikų draugijai?
Tai pasakyk man, kam jums, krikščionims, reikalinga išpažintis? Jūs gi neklystate - pagal apibrėžimą. Klaidas daro tik nekrikščionys.
Be abejo, kad J.Ratcingeris buvo ir dabar dar tebėra krikščionis-katalikas. O ką?D3monas wrote:O Ratzingeris buvo krikščionis, ar nebuvo?Augustas wrote:Žinoma, dabartinis popiežius yra krikščionis, jei spręsime iš jo kalbų ir veiksmų.
Vokiečių dauguma nustojo būti krikščionimis tada, kai išplito ateizmas, Lionginai. Juk negali žmogus būti ateistas ir krikščionis tuo pačiu metu.Lionginas wrote:Tai tu iš principo manai, kad jau prieš ateizmo išplitimą dauguma vokiečių nebuvo krikščionys? Kada jie nustojo jais būti?Augustas wrote:Tamsta pamiršot tuo metu plitusį ateizmą, Lionginai, nuo pat didžiųjų mokslinių atradimų XIX a. pb. - XX a. pr. "Kulturkampf'ą" bei F.Nyčę ir jo filosofinę sistemą irgi derėtų prisiminti. Tad tautos dauguma tikrai nevartojo tų krikščionybės siūlomų vaistų.
Na, krikščionis turėtų būti geras ar bent jau dėti pastangas, kad būtų geras.Ok, supratau, taigi krikščionis yra geras pagal abibrėžimą.Augustas wrote:O tai blogi darbai daromi ne dėl to, kad klaidingai yra laikomi gerais darbais, Lionginai? Tai pirma. O antra, kiekviena organizacija turi savo taisykles. Ir tas taisykles rimtai pažeidę jos nariai užsitraukia sankcijas. Pvz., koks nors Lietuvos skeptikų draugijos narys pradeda nepagrįstai skelbti, jog, pvz., astrologija yra teisingas mokslas, jog visi, kurie neigia astrologiją kaip mokslą, yra atsilikėliai, na, ir t.t., ir pan. Ar toks žmogus neužsitrauktų kokių nors sankcijų iš Skeptikų draugijos vadovybės, pvz., ar nebūtų jis pašalintas iš Skeptikų draugijos, jei paaiškėtų, kad jis yra psichiškai sveikas? Bet svarbiausias klausimas, Lionginai, yra šis: ar tokį žmogų Jūs ir toliau laikytumėte skeptiku, jei žinotumėte, kad jis tą daro nuoširdžiai, nors formaliai jis dar tebepriklausytų Skeptikų draugijai?
Nesakiau, kad neklystam. Klystam visi. Bet čia bėda yra ta, kad egzistuoja kelios elgesio taisyklės, kurių pažeisti tikras krikščionis neturėtų, jei jis tebenori priklausyti krikščionims. Jei jis pažeidžia tas taisykles iš nežinojimo, tai čia turbūt viskas aišku, toks žmogus dar tebėra krikščionis. O jei jisai sąmoningai pažeidžia bent vieną iš tų kelių taisyklių, t.y. aiškiai suprasdamas, kad jis tas taisykles pažeidžia, nes iš tikrųjų galvoja, kad klaidingos yra tos taisyklės, o jo priimtas sprendimas sulaužyti tas taisykles yra teisingas, tai toks žmogus, savaime suprantama, pačiu tokio sprendimo priėmimo faktu pasitraukia iš krikščionių tarpo.Tai pasakyk man, kam jums, krikščionims, reikalinga išpažintis? Jūs gi neklystate - pagal apibrėžimą. Klaidas daro tik nekrikščionys.
Tačiau net ir toks žmogus gali persigalvoti ir vėl panorėti tapti krikščionimi. Todėl ir reikalinga išpažintis, kaip buvusio krikščionio, pasitraukusio iš krikščionių gretų ir vėl norinčio sugrįžti į krikščionybę, grįžimo į krikščionybę bei susitaikymo su likusiais krikščionimis procedūra.
P.S.
Tiesą sakant, norėjau Tamstą nukreipti čia:VYTS wrote:Siūlotės į sensėjus? Na gal tiek to, atsisakysiu...Augustas wrote:Tai tada pradėkim nuo klausimo, ką Tamsta apskritai žino apie krikščionybę. Tada aš duosiu šaltinius, ir Tamsta, jei turi daug laisvo laiko, galės apie tai pasiskaityti.
http://www.alfakursas.lt/
Bet jei Tamsta nenori, tai tebūnie taip, kaip nori Tamsta.
Tuo metu, kai įsiregistravo Hitlerjugende, jis buvo krikščionis?Augustas wrote:Be abejo, kad J.Ratcingeris buvo ir dabar dar tebėra krikščionis-katalikas. O ką?
O tuo metu, kai aktyviai vykdė kunigų pedofilų slapstymą?
Kai skatino AIDS plitimą Afrikoje?
Ar kažkaip suspendavosi tada jo buvimas krikščioniu, kol jis elgėsi nemoraliai, bet staiga vėl jo krikščioniškumas atsistatė, kai jis nustojo(?) elgtis nemoraliai?
Tai vokiečiai tapo ateistais, bet apklausose vis tiek atsakinėjo, kad yra krikščionys? Ir nenustojo eiti į bažnyčią?Augustas wrote:Vokiečių dauguma nustojo būti krikščionimis tada, kai išplito ateizmas, Lionginai. Juk negali žmogus būti ateistas ir krikščionis tuo pačiu metu.
Pastangų nepakanka. Pagal tavo apibrėžimą, jei suklydai - nustojai būti krikščioniu.Augustas wrote:Na, krikščionis turėtų būti geras ar bent jau dėti pastangas, kad būtų geras.
Bet juk neseniai sakei, kad toks žmogus negali būti laikomas krikščioniu.Augustas wrote:Nesakiau, kad neklystam. Klystam visi. Bet čia bėda yra ta, kad egzistuoja kelios elgesio taisyklės, kurių pažeisti tikras krikščionis neturėtų, jei jis tebenori priklausyti krikščionims. Jei jis pažeidžia tas taisykles iš nežinojimo, tai čia turbūt viskas aišku, toks žmogus dar tebėra krikščionis.
Tačiau krikščioniui, kuris niekada nebuvo tapęs nekrikščioniu, išpažinties eiti nereikia, nes nėra padaręs klaidų?Augustas wrote:Tačiau net ir toks žmogus gali persigalvoti ir vėl panorėti tapti krikščionimi. Todėl ir reikalinga išpažintis, kaip buvusio krikščionio, pasitraukusio iš krikščionių gretų ir vėl norinčio sugrįžti į krikščionybę, grįžimo į krikščionybę bei susitaikymo su likusiais krikščionimis procedūra.
Taip, visai panašiai, kaip dabartiniai žmonės Lietuvoje per apklausas sako esą katalikai, tačiau ar jie katalikiškai gyvena. Kitas klausimas yra: į kokias bažnyčias vokiečiai tuo metu ėjo?Lionginas wrote:Tai vokiečiai tapo ateistais, bet apklausose vis tiek atsakinėjo, kad yra krikščionys? Ir nenustojo eiti į bažnyčią?Augustas wrote:Vokiečių dauguma nustojo būti krikščionimis tada, kai išplito ateizmas, Lionginai. Juk negali žmogus būti ateistas ir krikščionis tuo pačiu metu.
Pgal mano pateiktą apibrėžimą nustoji būti krikščionimi tada ir tik tada, kai krikščionybės požiūriu padarai klaidą ir atsisakai tą padarytą klaidą ištaisyti.Pastangų nepakanka. Pagal tavo apibrėžimą, jei suklydai - nustojai būti krikščioniu.Augustas wrote:Na, krikščionis turėtų būti geras ar bent jau dėti pastangas, kad būtų geras.
Kurioje vietoje taip rašiau? O.K. Matyt, reikėtų patikslinti, ką turiu minty, sakydamas "iš nežinojimo". Tarkim, krikščionis apsilanko kokiame nors New Age renginyje ir įsijungia į New Age grupelę, nežinodamas, kad New Age judėjimas nesuderinamas su krikščionybe, ir save vis dar tebelaiko krikščionimi, eina sekmadieniais į bažnyčią, meldžiasi krikščioniškomis maldomis, stengiasi laikytis krikščioniško gyvenimo būdo, žodžiu, yra paprastas krikščionis, išskyrus tai, kad šalia krikščioniškų praktikų užsiima ir New Age praktikomis, nežinodamas, kad New Age praktikavimas yra nesuderinamas su krikščionybe. Toks žmogus yra krikščionis, nepaisant to, kad kartu su krikščioniškomis praktikomis klaidingai užsiima ir nesuderinamomis su krikščionybe praktikomis. Bet krikščionimi jisai yra tik iki tol, kol jisai sužino, kad New Age yra nesuderinamas su krikščionybe. Kai apie tą krikščionybės nesuderinamumą su New Age sužino, toks žmogus jau turi apsispręsti, ar toliau praktikuoti New Age, ar nutraukti New Age praktikas ir likti krikščionybėje.Bet juk neseniai sakei, kad toks žmogus negali būti laikomas krikščioniu.Augustas wrote:Nesakiau, kad neklystam. Klystam visi. Bet čia bėda yra ta, kad egzistuoja kelios elgesio taisyklės, kurių pažeisti tikras krikščionis neturėtų, jei jis tebenori priklausyti krikščionims. Jei jis pažeidžia tas taisykles iš nežinojimo, tai čia turbūt viskas aišku, toks žmogus dar tebėra krikščionis.
Iš esmės Jūs teisus, Lionginai. Tokiam krikščioniui tikrai išpažinties eiti nebūtina, nes jis nėra padaręs tokių klaidų, kurios nutrauktų jo ryšį su krikščionybe.Tačiau krikščioniui, kuris niekada nebuvo tapęs nekrikščioniu, išpažinties eiti nereikia, nes nėra padaręs klaidų?Augustas wrote:Tačiau net ir toks žmogus gali persigalvoti ir vėl panorėti tapti krikščionimi. Todėl ir reikalinga išpažintis, kaip buvusio krikščionio, pasitraukusio iš krikščionių gretų ir vėl norinčio sugrįžti į krikščionybę, grįžimo į krikščionybę bei susitaikymo su likusiais krikščionimis procedūra.
P.S.
Dėl Hitlerjugendo nežinau, kiek nuoširdus buvo tas jo sekimas A.Hitleriu. Greičiausiai tuo metu jis nebuvo krikščionimi.D3monas wrote:Tuo metu, kai įsiregistravo Hitlerjugende, jis buvo krikščionis?Augustas wrote:Be abejo, kad J.Ratcingeris buvo ir dabar dar tebėra krikščionis-katalikas. O ką?
Na, o dėl šių dviejų atvejų J.Ratcingeris tikrai buvo krikščionis, t.y. neslapstė kunigų pedofilų ir neskatino AIDS plitimo Afrikoje, tik žiniasklaida netinkamai pateikė jo atsakymus į žurnalistų klausimus. Galbūt taip nutiko dėl to, kad jis niekad nemokėjo bendrauti su žiniasklaida.O tuo metu, kai aktyviai vykdė kunigų pedofilų slapstymą?
Kai skatino AIDS plitimą Afrikoje?
Ar kažkaip suspendavosi tada jo buvimas krikščioniu, kol jis elgėsi nemoraliai, bet staiga vėl jo krikščioniškumas atsistatė, kai jis nustojo(?) elgtis nemoraliai?
Last edited by Augustas on 2014-11-26 19:42, edited 1 time in total.
Gali neatsakyti į mano klausimą apie Ratzingerį. Genocidas, vaikų prievartavimas ir apgavystės puikiai dera su krikščionybe. Viskas aišku, Ratzingeris visada buvo ir yra krikščionis.Augustas wrote: žmogus yra krikščionis, nepaisant to, kad kartu su krikščioniškomis praktikomis klaidingai užsiima ir nesuderinamomis su krikščionybe praktikomis. Bet krikščionimi jisai yra tik iki tol, kol jisai sužino
Na, vis tiek atsakau. Už genocidą, vaikų prievartavimą, apgaudinėjimą ekskomunikacija de facto. Kitaip sakant, žmonės, kurie tą daro, jau nebėra krikščionys, kad ir ką jie apie save sakytų.D3monas wrote:Gali neatsakyti į mano klausimą apie Ratzingerį. Genocidas, vaikų prievartavimas ir apgavystės puikiai dera su krikščionybe. Viskas aišku, Ratzingeris visada buvo ir yra krikščionis.Augustas wrote: žmogus yra krikščionis, nepaisant to, kad kartu su krikščioniškomis praktikomis klaidingai užsiima ir nesuderinamomis su krikščionybe praktikomis. Bet krikščionimi jisai yra tik iki tol, kol jisai sužino