Ar gyvename matricoje?

[fizikanas]

Mes esame šiame pasaulyje nes čia atsiradome. Panašiai, kaip svarstyti, kodėl gyvybės atsiradimui susikūrė sąlygos būtent žemėje, kai visatoje yra tiek daug žvaigždžių ir planetų.

Butent ne tas pats atvejis. Mes gyvename zemeje, o ne marse ar jupeteryje, nes cia yra salygos gyventi, o ten ju nera. Taciau smuliacijose, jei jos yra, taip pat yra salygos gyventi, taigi ir mes "galejome" ten gyventi. Kitaip tariant, nera marsiecio kuris kontempliuotu, kodel gyvenu marse, o ne zemeje, taciau yra simuliatietis kuris kontempliuoja, kodel gyvena simuliacijoje o ne kurnors kitur. Zinoma su salyga, kad simuliacijos egzistuoja.

Tik šiuo atveju galbūt jokie kiti pasauliai (realybės) nė neegzistuoja.

Va sita teigini tuomet ir reiketu pagristi. Galime tiesiog sakyti, kad ju nera, nes jei butu, tuomet mes su tikimybe arti 1 butume simuliacijoje, o kadangi neesame (nes sakykime Liongino argumentas, kad kam simuliuoti visa visata, jei objektyviai idomi tik zeme) tai ju nera. Ir cia visai geras argumentas. Taciau jis nepaaiskina, o tai kodel tada ju nera? Nejau nei ateities zmones, nei jokie ateiviai, kuriu jei musu visata yra begaline yra literaly begalybe, neivienas niekada nesiims simuliuoti virtualiu realybiu? Skamba kaip kazkas baisiai neitiketino.

Man atrodo nelabai teisinga iš principo dėti tikrą ir virtualias realybes į vieną puodą ir traukti loteriją. Tai yra labai skirtingi dalykai.

Bet kuo butent? Ar virtualioje realybeje neimanoma gyventi? Del kokiu priezasciu?

[fizikanas]

Tai kad SITAS pasaulis nepanasus i simuliacija neatsako kodel mes ESAME jame, jei be jo dar yra N eiliu daugiau simuliaciju, kurios ju gyventojams galbut atrodo visai kaip legit simuliacijos? Liekame su ta pacia problema - jei simuliaciju yra ir ju kurkas daugiau nei nesimuliaciju - kodel mes taip stebuklingai patekome i ta viena is nedaugelio - realiu pasauliu? Net jei ir pripazystame, kad sitas pasaulis visiskai nepanasus ir negali buti simuliacija, tai nuo to mums neturetu buti maziau keista, kodel mes gyvenam BUTENT JAME?

Na, jei šitame pasaulyje gyventų bet kurios kitos būtybės, jos irgi galėtų užduoti tą klausimą. Todėl jis kaip ir beprasmis.

JEIGU gyventu, bet juk pats sakei, kad esame cia vieni plyname termobranduoliniu reaktoriu lauke. O va simuliacju, jei jos yra tai ju kiekis ir dar svarbiau individu gyvenanciu per jas visas kiekis turetu virsyti zemes gyventoju kieki N eiliu. Tai koks tavo atsakymas i sita beprasmi klausima, kaip laimejome tokioje loterijoje?

Tai taip išeina, kad simuliacijos hipotezė yra falsikabili, bet jos falsifikacijai reikia nei daug nei mažai - begalinio laiko? Manau, tai reiškia, kad ji nėra falsikabili.

Del falsifikabilumo nesu tikras. Bet tai butu nepirmas kartas, kai kazkuo turime tiketi, nors tai ir nera falsifikabilu. Pavyzdziui: paralelines visatos. Ju egzistavimas nefalsifikabilus, taciau, jei laikome, kad jos neegzistuoja, mums uzgriuna nasta paaiskinti visatos fine-tuninima. Cia panasus atvejis.

Beje, kiek laiko šiame pasaulyje užtrunka simuliuoti objektą X, nutolusį nuo objekto O atstumu R, per laiką T nueinantį atstumą 2*Pi*R? Tarkime, kiek laiko užtrunka simuliuoti laikroduko rodyklę?

Manau kalbi apie abstrakcija pi, versus realu atstuma pi, kuri minejau pavyzdyje. Isivaizduok, kad turi atstuma, kuri matuoji vis tikslesniais prietaisais ir kiekvienu matavimu randi vis tikslesne pi reiksme. Ir nebutu jokios fizikines ribos, kuri neleistu ismatuoti dar tiksliau nei jau buvo ismatuota. Tokio reiskinio egzistavimas paneigtu simuliacijos teorija. Bet tokiu reiskiniu neegzistavimas zinoma jos neirodo.

[Lionginas]

JEIGU gyventu, bet juk pats sakei, kad esame cia vieni plyname termobranduoliniu reaktoriu lauke. O va simuliacju, jei jos yra tai ju kiekis ir dar svarbiau individu gyvenanciu per jas visas kiekis turetu virsyti zemes gyventoju kieki N eiliu. Tai koks tavo atsakymas i sita beprasmi klausima, kaip laimejome tokioje loterijoje?

Atsakymas toks, kad kažkas visada laimi. Kokio ypatingo paaiškinimo reikia, kai kas nors laimi Vikingo loto? Kodėl būtent JIS laimėjo, kai galėjo laimėti bet kuris kitas iš milijono dalyvavusių? Arba meti kauliuką, ir iškrenta ketvertas. Kokio ypatingo paaiškinimo reikia, kad iškrito būtent ketvertas, o ne kuris nors kitas skaičius?

Del falsifikabilumo nesu tikras. Bet tai butu nepirmas kartas, kai kazkuo turime tiketi, nors tai ir nera falsifikabilu. Pavyzdziui: paralelines visatos. Ju egzistavimas nefalsifikabilus, taciau, jei laikome, kad jos neegzistuoja, mums uzgriuna nasta paaiskinti visatos fine-tuninima. Cia panasus atvejis.

Aš tai nemanau, kad mus užgriūna našta aiškinti finetiuninimą. Čia kaip savo nuožiūra pasirinkti atsitiktinį dydį, nes jis svarbus tau asmeniškai, ir tuomet įtikinėti, neva jis tiek ypatingas, kad reikalauja kažkokio specialaus paaiškinimo. Visata yra finetiuninta daug kam - taip pat ir milžiniškai nykiai erdvei, kurioje nevyksta nieko įdomaus. O jei kas nors ir vyksta, tai vienų materijos galabų sukimasis apie kitus, ir taip milijardus metų. Visata laisvai galėjo būti finetiuninta ir bet kokiam kitam neįdomiam dalykui, šis nėra kažkuo ypatingas. Na, ypatingas tik mums asmeniškai.

Manau kalbi apie abstrakcija pi, versus realu atstuma pi, kuri minejau pavyzdyje. Isivaizduok, kad turi atstuma, kuri matuoji vis tikslesniais prietaisais ir kiekvienu matavimu randi vis tikslesne pi reiksme. Ir nebutu jokios fizikines ribos, kuri neleistu ismatuoti dar tiksliau nei jau buvo ismatuota. Tokio reiskinio egzistavimas paneigtu simuliacijos teorija. Bet tokiu reiskiniu neegzistavimas zinoma jos neirodo.

Įsivaizduok, kad randame kandidatą tokiam pavyzdžiui, kaip tu pateikei. Pradedam matuoti atstumą. Kada bus baigtas matavimas, jei atstumas iš tiesų yra dalus iš Pi?

[Lionginas]

Va sita teigini tuomet ir reiketu pagristi. Galime tiesiog sakyti, kad ju nera, nes jei butu, tuomet mes su tikimybe arti 1 butume simuliacijoje, o kadangi neesame (nes sakykime Liongino argumentas, kad kam simuliuoti visa visata, jei objektyviai idomi tik zeme) tai ju nera. Ir cia visai geras argumentas. Taciau jis nepaaiskina, o tai kodel tada ju nera? Nejau nei ateities zmones, nei jokie ateiviai, kuriu jei musu visata yra begaline yra literaly begalybe, neivienas niekada nesiims simuliuoti virtualiu realybiu? Skamba kaip kazkas baisiai neitiketino.

Ok, na o kaip tau klausimas, kodėl gimei žmogumi, nors galėjai gimti bet kuriuo kitu gyvūnu? Ar prasmingas? Ar čia reikia kažkokio specialaus paaiškinimo?

[fizikanas]

Atsakymas toks, kad kažkas visada laimi. Kokio ypatingo paaiškinimo reikia, kai kas nors laimi Vikingo loto? Kodėl būtent JIS laimėjo, kai galėjo laimėti bet kuris kitas iš milijono dalyvavusių? Arba meti kauliuką, ir iškrenta ketvertas. Kokio ypatingo paaiškinimo reikia, kad iškrito būtent ketvertas, o ne kuris nors kitas skaičius?

Laimejes vikingu loto, zmogus TURETU pirmiau svarstyti alternatyvius variantus, tokius, kaip, kad neteisingai perskaite numeri, jam kazkas is draugu pakiso "fake lotto" bilieta, ant bajerio, o greiciausiai, tai tiesiog jis sapnuoja ir greitai atsibus. Kai sekanti karta galvosi, kad laimejai vikingu lotto, tai as esu >99% tikras, kad tai bus kaskuris is situ isvardintu variantu, o ne tai, kad is tiesu ji laimejei. As manau tie zmones, kurie laimi is tiesu, kadangi kazkas laimeti turi, jie dar patys ilga laika negali tuo patiketi ir yra teisus taip darydami. O tu va puoli tiketi be jokiu irodymu ir argumentu. Kuo grindi ta tikejima? Vien tuo argumentu, kad niekam neapsimoketu simuliuoti dideles neidomios visatos? Bet gal ji simuliuojama del kitu priezasciu, o mes esame tik salutinis produktas. Gal ji simuliuojama norint atsakyti i klausima, kokia tikimybe atsirasti gyvybei per kazkiek laiko, su tokiomis pradinemis salygomis. Tokiu atveju ji ir turetu buti didelelis plynas laukas, sumazom isimtim, koki ir matome. Gal ji simuliuojama tik mums ir del musu ir visas kosmosas yra feikinis, vien tam, kad mes nesuzinotume, kad esame simuliacijoje. Ir t.t. ir panasiai. Taigi alternatyviu paaiskinimu yra, todel iskarto tiketi, kad neivienas is ju neteisingas, o mes laimejome loterijoje, tai yra isties naivu ir vadovaudamiesi statistika, neturetume taip daryti.

Aš tai nemanau, kad mus užgriūna našta aiškinti finetiuninimą. Čia kaip savo nuožiūra pasirinkti atsitiktinį dydį, nes jis svarbus tau asmeniškai, ir tuomet įtikinėti, neva jis tiek ypatingas, kad reikalauja kažkokio specialaus paaiškinimo. Visata yra finetiuninta daug kam - taip pat ir milžiniškai nykiai erdvei, kurioje nevyksta nieko įdomaus. O jei kas nors ir vyksta, tai vienų materijos galabų sukimasis apie kitus, ir taip milijardus metų. Visata laisvai galėjo būti finetiuninta ir bet kokiam kitam neįdomiam dalykui, šis nėra kažkuo ypatingas. Na, ypatingas tik mums asmeniškai.

Absoliuti dauguma nefinetiunintu arba kitkam finetiunintu visatu butu netinkamos gyvybei ir mastanciai gyvybei atsirasti. Musu paciu visata dideli laika nuo didziojo sprogimo buvo tokia netinkama. Taigi paaiskinti finetiuninima nasta krenta ir ji yra mazdaug tokio didumo, kaip visa visata.

Įsivaizduok, kad randame kandidatą tokiam pavyzdžiui, kaip tu pateikei. Pradedam matuoti atstumą. Kada bus baigtas matavimas, jei atstumas iš tiesų yra dalus iš Pi?

Na kazkiek kol atrodys, kad jau uztenka. Juk ir obolio nemetome ant zemes begalybe kartu, kad patiketi, kad gravitacija veikia ir sekantis obuolys irgi nukris ant zemes.

Ok, na o kaip tau klausimas, kodėl gimei žmogumi, nors galėjai gimti bet kuriuo kitu gyvūnu? Ar prasmingas? Ar čia reikia kažkokio specialaus paaiškinimo?

Prasmingas. O paaiskinimas yra tai, kad tam, kad klausti kuo gimiau reikia tureti saves suvokima, o gyvunai jo neturi, todel jais gimti ir nebuvo galima (kaip, kad ir gimti marse). Zinoma toki saves suvokima galbut turi kaikurie gyvunai, kaip kad zmogbezdziones, taciau zmoniu populiacija 4 eilem virsyja sekanti labiausiai paplitusi primata:
https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_p ... population
Taigi gimti zmogum buvo didziausia tikimybe is zemes gyventoju.

[Lionginas]

Laimejes vikingu loto, zmogus TURETU pirmiau svarstyti alternatyvius variantus, tokius, kaip, kad neteisingai perskaite numeri, jam kazkas is draugu pakiso "fake lotto" bilieta, ant bajerio, o greiciausiai, tai tiesiog jis sapnuoja ir greitai atsibus. Kai sekanti karta galvosi, kad laimejai vikingu lotto, tai as esu >99% tikras, kad tai bus kaskuris is situ isvardintu variantu, o ne tai, kad is tiesu ji laimejei. As manau tie zmones, kurie laimi is tiesu, kadangi kazkas laimeti turi, jie dar patys ilga laika negali tuo patiketi ir yra teisus taip darydami.

Aš manau, kad tą nuostabos laikotarpį mes jau praėjome. Liek laiko dar siūlai trintis akis iš nuostabos? 2000 metų? 5000? Daugiau?

O tu va puoli tiketi be jokiu irodymu ir argumentu. Kuo grindi ta tikejima? Vien tuo argumentu, kad niekam neapsimoketu simuliuoti dideles neidomios visatos?

Iš esmės - taip, toks ir argumentas. Materija užima kokius 0.0000000000000000000042% Visatos erdvės (http://science.howstuffworks.com/dictio ... ion221.htm), visa kita - tuštuma, kurioje vyksta tik vakuuminės fliuktuacijos, visur tokios pačios. Čia tas pats, jei sukurtum simuliaciją, kuri 0.0000000000000000000042% kietojo disko išnaudotų kažkam įdomaus, o likusioje dalyje tik keistų vienetus nuliais ir atvirkščiai. Atrodo kvaila ir absoliučiai neefektyvu.

Bet gal ji simuliuojama del kitu priezasciu, o mes esame tik salutinis produktas. Gal ji simuliuojama norint atsakyti i klausima, kokia tikimybe atsirasti gyvybei per kazkiek laiko, su tokiomis pradinemis salygomis. Tokiu atveju ji ir turetu buti didelelis plynas laukas, sumazom isimtim, koki ir matome.

Tas laukas tikrai neprivalo būti toks didelis. maža to, mes žinome, kad Visata plečiasi. Kokio grybo kažkam reikia plėsti tuščią erdvę, kurioje vyksta tik vienetukų keitimas nuliais? Ir dar plėsti vis sparčiau? Jau net mes žinome, kad nieko įdomaus ten nenutiks, bet panašu, kad simuliacijos kūrėjai atkakliai prideda vis naujus hard diskus, kuriuos naudos tik triukšmo generavimui... Na tikrai nepanašu į simuliaciją!

Gal ji simuliuojama tik mums ir del musu ir visas kosmosas yra feikinis, vien tam, kad mes nesuzinotume, kad esame simuliacijoje.

O tai jei nematytume jokio gilaus kosmoso, tai greitai suprastume, kad esame simuliacijoje?

Ir t.t. ir panasiai. Taigi alternatyviu paaiskinimu yra, todel iskarto tiketi, kad neivienas is ju neteisingas, o mes laimejome loterijoje, tai yra isties naivu ir vadovaudamiesi statistika, neturetume taip daryti.

O kiek alternatyvų verta svarstyti? Pvz., ar verta svarstyti alternatyvą, kad loterijos laimėjimas yra marsiečių konspiracija? Kažkur juk reikės sustoti.

Absoliuti dauguma nefinetiunintu arba kitkam finetiunintu visatu butu netinkamos gyvybei ir mastanciai gyvybei atsirasti. Musu paciu visata dideli laika nuo didziojo sprogimo buvo tokia netinkama. Taigi paaiskinti finetiuninima nasta krenta ir ji yra mazdaug tokio didumo, kaip visa visata.

Na ir kas, kad visata finetiuninta gyvybei? Būtų ji truputį kitokia, būtų finetiuninta kažkam kitam. Irgi grėstų didžiulė našta paaiškinti tai?

Įsivaizduok, kad randame kandidatą tokiam pavyzdžiui, kaip tu pateikei. Pradedam matuoti atstumą. Kada bus baigtas matavimas, jei atstumas iš tiesų yra dalus iš Pi?

Na kazkiek kol atrodys, kad jau uztenka. Juk ir obolio nemetome ant zemes begalybe kartu, kad patiketi, kad gravitacija veikia ir sekantis obuolys irgi nukris ant zemes.

Bet skirtumas toks, kad norint falsifikuoti gravitacijos teoriją, reikia vieno baigtinio eksperimento su labai aiškia pabaiga - obuolys turi nenukristi ant žemės. O norint faksifikuoti simuliacijos teoriją, reikia niekad nesibaigiančio skaičiavimo. Nes jei skaičiavimą baigsi, tai bet kas galės paskyti, kad nieko tu nepaneigei, nes atstumą gavai baigtinį.

Prasmingas. O paaiskinimas yra tai, kad tam, kad klausti kuo gimiau reikia tureti saves suvokima, o gyvunai jo neturi, todel jais gimti ir nebuvo galima (kaip, kad ir gimti marse).

Ok, jei jau šitaip, tai imkime tik žmones. Kaip tu aiškini tą neįtikėtiną faktą, kad gimei Lietuvoje, o ne Indijoje?

[Vilius]

Absoliuti dauguma nefinetiunintu arba kitkam finetiunintu visatu butu netinkamos gyvybei ir mastanciai gyvybei atsirasti. Musu paciu visata dideli laika nuo didziojo sprogimo buvo tokia netinkama. Taigi paaiskinti finetiuninima nasta krenta ir ji yra mazdaug tokio didumo, kaip visa visata.

(Ką žinau nu gal tipo) yra kitas kelias. Jei kažkas pademonstruotų, kad bet kokia visata (ar šiaip sistema, tenkinanti tarkim kažkokius tris kriterijus ) turės polinkį į labai didelį lokalų sudėtingumą, tada protingų būtybių atsiradimas būtų tik laiko klausimas beveik visose visatose. Ar sutiktum, kad tokiu atveju tavo kitų visatų hipotezė būtų perteklinė, aiškinant protingų būtybių egzistavimą šioje visatoje?

[Lionginas]

(Ką žinau nu gal tipo) yra kitas kelias. Jei kažkas pademonstruotų, kad bet kokia visata (ar šiaip sistema, tenkinanti tarkim kažkokius tris kriterijus ) turės polinkį į labai didelį lokalų sudėtingumą, tada protingų būtybių atsiradimas būtų tik laiko klausimas beveik visose visatose.

O kodėl būtent protingų būtybių? Kodėl ne porakanopių?

Čia manau yra susireikšminimas ir ne daugiau.

Šito šuns užpakalis atrodo taip, kaip atrodo. Galėjo atrodyti bet kaip kitaip. Dabar į jį visi žiūri, stebisi ir klausia, ar gali tai būti tik sutapimas? Bet prieš 2000 metų niekas nebūtų net dėmesio atkreipęs. Tai ar yra čia koks nors pagrindas ieškoti šitam užpakaliui specialių paaiškinimų?

[fizikanas]

Aš manau, kad tą nuostabos laikotarpį mes jau praėjome. Liek laiko dar siūlai trintis akis iš nuostabos? 2000 metų? 5000? Daugiau?

Reikia ne laiko, o argumentu. Kolkas pateikei viena, toli grazu nepakankama.

Iš esmės - taip, toks ir argumentas. Materija užima kokius 0.0000000000000000000042% Visatos erdvės (http://science.howstuffworks.com/dictio ... ion221.htm), visa kita - tuštuma, kurioje vyksta tik vakuuminės fliuktuacijos, visur tokios pačios. Čia tas pats, jei sukurtum simuliaciją, kuri 0.0000000000000000000042% kietojo disko išnaudotų kažkam įdomaus, o likusioje dalyje tik keistų vienetus nuliais ir atvirkščiai. Atrodo kvaila ir absoliučiai neefektyvu.

Kodel manai, kad saugoti informacijai apie vakuuma riekalinga daug kietojo disko? Jei jis visur vienodas, tai ji galima smarkiai suarchivuoti ir tada mums beliks saugoti informacija tik apie 0.0000000000000000000042% visatos erdves.

Tas laukas tikrai neprivalo būti toks didelis.

Is kur zinai? Matei ateiviu ir gali pasakyti, kiek daznai jie atsiranda musu visatoje?

maža to, mes žinome, kad Visata plečiasi. Kokio grybo kažkam reikia plėsti tuščią erdvę, kurioje vyksta tik vienetukų keitimas nuliais?

Mazu maziausiai, del visatos pletimosi dangus nakti yra juodas. Jei nebutu, tai zemes pavirsius, del tolimesniu nei saule zvaigsdziu kaistu istisai niekada neatvesdamas iki reikiamos gyvybei temperaturos. Sita gali prisitaikyti ir kaip papildomus pora kilogramu finetiuninimo paaiskinimo nastos.

Jau net mes žinome, kad nieko įdomaus ten nenutiks, bet panašu, kad simuliacijos kūrėjai atkakliai prideda vis naujus hard diskus, kuriuos naudos tik triukšmo generavimui... Na tikrai nepanašu į simuliaciją!

Energijos tvermes desnis isgelbeja simuliuotojus nuo nauju hardu prijunginejimo. Padidejusiems relityviems atstumams irasyti nebutinai reikia papildomos vietos, o nauja materija nera kuriama.

O tai jei nematytume jokio gilaus kosmoso, tai greitai suprastume, kad esame simuliacijoje?

Gal netaip greitai, bet bent jau greiciau nei dabar, vien del to dideles neidomios visatos argumento aptarinejimo.

O kiek alternatyvų verta svarstyti? Pvz., ar verta svarstyti alternatyvą, kad loterijos laimėjimas yra marsiečių konspiracija? Kažkur juk reikės sustoti.

I sita klausima atsako statistika ir tai priklausys nuo to, kokia tikimybe laimeti toje loterijoje is pradziu buvo. Jei 1 is 1000000, tai turbut reikes sustoti, kai pinigus perves i saskaita ir 10 giminaiciu prisimins, kad seniai tave mate ir pasidomes kaip gyveni. Na bet jei tikimybe buvo pavyzdziui 1 is 10^100 tai marsieciu konspiracija skamba kaip vienas is realesniu variantu.

Na ir kas, kad visata finetiuninta gyvybei? Būtų ji truputį kitokia, būtų finetiuninta kažkam kitam. Irgi grėstų didžiulė našta paaiškinti tai?

Ir tas kazkas kitas galetu paklausti sito klausimo? Elektronu plazmos kamuolys susimastytu apie visatos finetiuninima?

Bet skirtumas toks, kad norint falsifikuoti gravitacijos teoriją, reikia vieno baigtinio eksperimento su labai aiškia pabaiga - obuolys turi nenukristi ant žemės. O norint faksifikuoti simuliacijos teoriją, reikia niekad nesibaigiančio skaičiavimo. Nes jei skaičiavimą baigsi, tai bet kas galės paskyti, kad nieko tu nepaneigei, nes atstumą gavai baigtinį.

Bet irodinejimo nasta tada jau kristu teigianciajam, kad atstumas nera pi, o tik labai i ji panasus, atsitiktinumo deka butent pvz 1000000 skaiciu po kalbelio.

Ok, jei jau šitaip, tai imkime tik žmones. Kaip tu aiškini tą neįtikėtiną faktą, kad gimei Lietuvoje, o ne Indijoje?

Tai kad tame nera nieko neitiketino. Valstybe maza, bet pasaulyje yra daug mazu valstybiu ir ju populiacijos susisumuoja i pakankamai dideli skaiciu, kad nebutu keista i ji patekti. Tuo tarpu kategorizavimas butent pagal valstybe nera objektyvus, Indas galbut lygiai taippat galvoja, kodel gime pvz Neloro rajone. Cia kaip nelaimeti loterijoje, su butent tokia, o ne kitokia skaiciu kombinacija.

[Vilius]

O kodėl būtent protingų būtybių?

Todėl, kad protingos būtybės yra sudėtingesnės už neprotingas. Jei visatoje egzistuoja neprotingos būtybės, ir ji turi polinkį sudėtingėti, tada tik laiko klausimas, kol tos neprotingos būtybės pradės elgtis taip sudėtingai, kad mes turėsime jas pripažinti "protingomis" (bent jau pagal savo iš lempos pasirinktą protingumo thresholdą).

Dabar į jį visi žiūri[..]

Tikėjausi, kad pavyks nugyventi savo amžių nepažiūrėjus į šuns užpakalį stambiu planu.. Bet tu viską sugadinai

[fizikanas]

(Ką žinau nu gal tipo) yra kitas kelias. Jei kažkas pademonstruotų, kad bet kokia visata (ar šiaip sistema, tenkinanti tarkim kažkokius tris kriterijus ) turės polinkį į labai didelį lokalų sudėtingumą, tada protingų būtybių atsiradimas būtų tik laiko klausimas beveik visose visatose. Ar sutiktum, kad tokiu atveju tavo kitų visatų hipotezė būtų perteklinė, aiškinant protingų būtybių egzistavimą šioje visatoje?

Turbut. O bet taciau koks ten lokalus sudetingumas elektronu plazmu sriubose? Nezinau kokie tie 3 kriterijai, bet speju, kad jiems patenkinti butu riekalinga nemazai finetiuninimo.

[Vilius]

Nezinau kokie tie 3 kriterijai, bet speju, kad jiems patenkinti butu riekalinga nemazai finetiuninimo.

Nope. Tereikia, kad kažkas labai tvarkingo susidurtų su kažkuo labai netvarkingu, ir sudėtingumas praktiškai neišvengiamas. Nu bent jau, jei tikėsime mano DIY sudėtingumo teorija

Turbut. O bet taciau koks ten lokalus sudetingumas elektronu plazmu sriubose?

Jei tu galėtum sukurti visatą, kuri akimirksniu tampa stabilios plazmos sriubos būsenos, ir tokia lieka, tada sudėtingumo gali ir nebūti. Tačiau realybėje visatos taip neprasideda. Aš tos temos gale truputį rašiau apie svieto sutvėrimą ir sudėtingumą, tai nevarginsiu kartodamas.

[fizikanas]

Nu bent jau, jei tikėsime mano DIY sudėtingumo teorija

Jei dabar tik butu koksnors budas isitikinti ar sita teorija teisinga, panaudojus koki super kompa

[Vilius]

Jei dabar tik butu koksnors budas isitikinti ar sita teorija teisinga, panaudojus koki super kompa

Kaip tik (kankinančiai lėtai, ir su begale trukdžių) prie to dirbu

[Sejanus]

Taciau smuliacijose, jei jos yra, taip pat yra salygos gyventi, taigi ir mes "galejome" ten gyventi.

Gerai kad galėjome parašei kabutėse, nes iš tiesų tai nežinia ar galėjome. Gal visai negalėjome. Ar šansai, kad egzistuoja papildomas "realus" pasaulis kurio gyventojai prikūrė galybę simuliacijų ir mes esame jų dalis, didesni už šansus kad mūsų pasaulis yra tikrasis ir jokie papildomi neegzistuoja? Okamo skustuvas sako, kad ne. Tas statistinis argumentas mano duotame straipsny remiasi truputį lempine prielaida, kad simuliuojamos realybės ir tikra realybė gali būti dedamos į vieną krepšį, kai iš tiesų taip nėra.

Taciau jis nepaaiskina, o tai kodel tada ju nera? Nejau nei ateities zmones, nei jokie ateiviai, kuriu jei musu visata yra begaline yra literaly begalybe, neivienas niekada nesiims simuliuoti virtualiu realybiu? Skamba kaip kazkas baisiai neitiketino.

Čia jau nepykite meldžiamasis bet visai nusivažiuojate į lankas. Galbūt ateities žmonės ims ir prikurs milijardus virtualių realybių. Bet juk mes nuo to nepersikelsime staiga į virtualią realybę.

Bet kuo butent? Ar virtualioje realybeje neimanoma gyventi? Del kokiu priezasciu?

Nes nėra jokio mechanizmo, kuris paskirstytų žmones po realybes, ridentų kauliuką ir atsitiktine tvarka numestų mus į realią arba virtualią.

Kad egzistuotų virtuali realybė, iš pradžių turi egzistuoti reali, su protingom būtybėm, pažengusiom technologiškai, kurios sukurtų tą virtualią. Manant, kad mūsų realybė yra virtuali, reikia imti prielaidą, kad kažkur yra papildoma reali su visu yada yada. Bet mažiau prielaidų reikalauja paaiškinimas, kad mūsų realybė ir yra "tikra". Kad ir kiek mes paskui prikurtume virtualių realybių, tai niekaip nedidintų šansų, kad patys esame virtualioje realybėje (ar nemažintų, jei neprikurtume nei vienos). Ar ne tiesa? Panaši situacija man atrodo yra su gyvybės atsiradimu žemėje, galbūt ją čia kažkas atnešė iš kitos planetos, ir galbūt ateity bus civilizacijų pakankamai pažangių kad "apsėklintų" negyvenamas planetas, ir daugumoje gyvenamų planetų gyvybė bus atsiradusi būtent dirbtinai, gal net žmonių pagalba. Bet tai nedidina šansų, kad žemėje gyvybė atsirado dirbtinai. Nežinau kaip kitaip išsireikšti, nesu statistikos specialistas, gal klystu gal ne.

Nenoriu lyti ant tavo parado kaip sakoma, man pačiam šis klausimas labai įdomus, bene įdomiausias klausimas iš visos Kosmologijos, Aurigarijaus ar ne, ir nemažai apie tai galvojau. Kol kas priėjau išvados, kad tas mindblowing statistinis argumentas nepakankamai įtikinamas ir nepakankamai realistiškas. Deja.

[Lionginas]

Kodel manai, kad saugoti informacijai apie vakuuma riekalinga daug kietojo disko? Jei jis visur vienodas, tai ji galima smarkiai suarchivuoti ir tada mums beliks saugoti informacija tik apie 0.0000000000000000000042% visatos erdves.

Jis nėra visur vienodas. Vakuumu sklinda elektromagnetinės bangos, jame veikia gravitacinis laukas, ir t.t. Realiai kiekvienam erdvės taškui reikia vietos informacijos saugojimui, nes kiekviename kažkas vyksta.

maža to, mes žinome, kad Visata plečiasi. Kokio grybo kažkam reikia plėsti tuščią erdvę, kurioje vyksta tik vienetukų keitimas nuliais?

Mazu maziausiai, del visatos pletimosi dangus nakti yra juodas. Jei nebutu, tai zemes pavirsius, del tolimesniu nei saule zvaigsdziu kaistu istisai niekada neatvesdamas iki reikiamos gyvybei temperaturos. Sita gali prisitaikyti ir kaip papildomus pora kilogramu finetiuninimo paaiskinimo nastos.

Čia jau totalus neefektyvumo pavyzdys. Tiesiog sukurk kiekvienai žvaigždės sistemai savą gardelę, kuriioje ir atlik visas simuliacijas izoliuotai nuo kitų sistemų. Dangus bus juodas kaip šikna, ir nereikės dėl jo daryti visokių nesąmonių.

Jau net mes žinome, kad nieko įdomaus ten nenutiks, bet panašu, kad simuliacijos kūrėjai atkakliai prideda vis naujus hard diskus, kuriuos naudos tik triukšmo generavimui... Na tikrai nepanašu į simuliaciją!

Energijos tvermes desnis isgelbeja simuliuotojus nuo nauju hardu prijunginejimo. Padidejusiems relityviems atstumams irasyti nebutinai reikia papildomos vietos, o nauja materija nera kuriama.

Bet erdvė plečiasi, jos taškų daugėja. Kitu atveju paaiškink, kodėl atstumai tarp atomų tavo kūne nėra kilometriniai.

Na ir kas, kad visata finetiuninta gyvybei? Būtų ji truputį kitokia, būtų finetiuninta kažkam kitam. Irgi grėstų didžiulė našta paaiškinti tai?

Ir tas kazkas kitas galetu paklausti sito klausimo? Elektronu plazmos kamuolys susimastytu apie visatos finetiuninima?

O koks skirtumas, ar kas nors apie susimąstytų Kai Visatą ištiks šaltoji mirtis, tai irgi nebus kam susimąstyti. Ką tai keis?

Bet skirtumas toks, kad norint falsifikuoti gravitacijos teoriją, reikia vieno baigtinio eksperimento su labai aiškia pabaiga - obuolys turi nenukristi ant žemės. O norint faksifikuoti simuliacijos teoriją, reikia niekad nesibaigiančio skaičiavimo. Nes jei skaičiavimą baigsi, tai bet kas galės paskyti, kad nieko tu nepaneigei, nes atstumą gavai baigtinį.

Bet irodinejimo nasta tada jau kristu teigianciajam, kad atstumas nera pi, o tik labai i ji panasus, atsitiktinumo deka butent pvz 1000000 skaiciu po kalbelio.

Ok, ir kaip tu tada įrodysi, kad atstumas yra tik labai panašus į Pi? Skaičiuosi toliau be galo, kol rasi kokį nors skirtumą?

[Sejanus]

Beje gal išeitų viską apie virtualias realybes iškelti kažkur, manau šis klausimas nusipelnė atskiros temos ir nėra reikalo užkišinėti mokslo naujienų

[Lionginas]

O kodėl būtent protingų būtybių?

Todėl, kad protingos būtybės yra sudėtingesnės už neprotingas. Jei visatoje egzistuoja neprotingos būtybės, ir ji turi polinkį sudėtingėti, tada tik laiko klausimas, kol tos neprotingos būtybės pradės elgtis taip sudėtingai, kad mes turėsime jas pripažinti "protingomis" (bent jau pagal savo iš lempos pasirinktą protingumo thresholdą).

O kuo būtent protas ar sudėtingas elgesys toks išskirtinis Visatos kontekste, kad reikėtų ieškoti tam specialaus paaiškinimo? Šitie dalykai ypatingi ir išskirtiniai mums, bet šunims lygiai tiek pat svarbi jų uoslė, o virusams - gebėjimas pralaužti kitų organizmų imunitetą. Nematau priežasčių, kodėl reikėtų išskirti būtent protą ar sudėtingą elgesį. Vieni labiau prisitaikę išgyventi vienaip, kiti - kitaip. Pas kiekvieną savi ginklai, ar tai būtų protas, ar ragai.