Na aš jį žiūrėjau, klausimus formulavau apie interviu metu diskutuotą topic'ą.Žinok, išvertus į skep-kalbą, šitas tavo sakinys reiškia maždaug tai: "aš pats tingėjau žiūrėti tą interviu, bet gal jūs norite peržiūrėt už mane, ir pasakyti, kas ten buvo įdomaus." Well.. Ain't gonna happen Geriau tu pats jį peržiūrėk, ir pasakyk mums, kas ten gero.
Tos pačios pozicijos.Manau, kad kai kuriose darbo vietose jis būtinas. Tiems, kam nepatinka tos konkrečios įmonės aprangos kodas, gali laisvai eit dirbti kitur.Ne. Nebent jos pačios nori taip rengtis/dažytis.. Arba jei to reikalauja aprangos kodas, su kuriuo jos sutiko pasirašydamos darbo sutartį (žr. praeitą pastraipą).
Mano klaida.Šitos dalies nesupratau. Tu iki tol rašei apie moteris, o čia klausi apie "kitus vyrus"?
Ieškojau patikimų statistikos rodiklių, bet kadangi tokia tema, neišvengiamai egzistuoja "Mee Too" faktorius. Apskritai į šią pop temą žiūriu gana skeptiškai. Visada lengviausia sužaisti aukos korta, o kaip iš tiesų buvo niekas nepasakys, jei nėra daugiau įrodymų be liudininkų parodymų, kiek kredibilūs šie statistiniai duomenys. Flirtuoti moterys mėgsta taip pat kaip ir vyrai, vedę ar ne, jokio skirtumo. Svarbu ir koks pačios moters vaidmuo tose istorijose. Jeigu į darbą eini kaip apsirengęs kaip į pasimatymą ar naktinį klubą naktinei medžioklei, ar reikia po to stebėtis, kad tave kažkas laiko seksualiniu objektu.Kokia yra seksualinio priekabiavimo statistika dabar? Kokią griežtą politiką turėtų naudoti įmonės?
Klausimas, kokios turi būti taisyklės, jog žmonės išvengtų seksualinių priekabiavimų darbo metu ?
Moterys sąmoningai ar nesąmoningai, dažosi, rengiasi trumpus sijonus, vilki dideles iškirptes, aviasi aukštakulnius norėdamos atkreipti dėmesį į save. Griežtas aprangos kodas būtinas, norint kurti darbo aplinką, o ne flirto zoną.
http://www.pewresearch.org/fact-tank/20 ... tyofwomen/