Jordan Peterson

Naujas temas kurkite čia
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3130
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-07-16 20:36

Svetimas wrote:
2018-07-14 14:49
Šioks toks sutapimas, bet per praėjusį ilgąjį savaitgalį užsikabliavau ir padariau keliolikos ar net daugiau valandų sau nebūdingą podcastų klausymo maratoną šalia kitų savo foninių darbų, užsiėmimų. Pagrinde su taip vadinamo Intellectual Dark Web atstovais: Jordan Peterson, Bret Weinstein, Eric Weinstein, Michael Shermer, Sam Harris, Ben Shapiro. Su Jordan Peterson pagrinde epizodiškai paklausiau kelias Joe Rogan laidas/podcast'us (įprastai trunkančius net ~3 val.). Daug kur Jordan Peterson Joe Rogan laidose iš esmės kartojosi, bet dabar galiu bent jau pasakyti, kad apie jį ir jo išsakomas idėjas turiu daug pilnesnį vaizdą. Nors liko tas vaizdas vis dar gana dvejopas.
Kaip issirenki i kuriuos verta investuoti 3 val?
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3130
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-07-18 21:31

Pabandziau ir as youtube podcastus paklausyti. Visai patiko. Sita skiriu forumo "chuliganui" Sejanus:
https://www.youtube.com/watch?v=9MJUhDQKJcY
Jordan Peterson kalba apie IQ, 20 min
User avatar
Svetimas
moderatorius
Posts: 1896
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2018-07-19 22:58

fizikanas wrote:
2018-07-18 21:31
Pabandziau ir as youtube podcastus paklausyti. Visai patiko. Sita skiriu forumo "chuliganui" Sejanus:
https://www.youtube.com/watch?v=9MJUhDQKJcY
Jordan Peterson kalba apie IQ, 20 min
Dėkui. Man irgi visai patiko.
Bet kodėl "šitą skiri" Sejanui? Ne visiems?
Ir kodėl vyr. dizaineris pravardžiuojasi? :)
fizikanas wrote:
2018-07-16 20:36
Kaip issirenki i kuriuos verta investuoti 3 val?
Paprastai vengiu tokius dalykus random žiūrėti/klausyti. Nėra lengva kažką gero tokiu būdu rasti. Dažniausiai dėl atrankos bandau vadovautis įvairiomis rekomendacijomis pasidomėti vienu ar kitu dalyku ir kažkiek papildomai atsirinkti (pagal video peržiūrų skaičių kanale, ilgesnių, rimtesnių komentarų kiekį prie resurso ar pan.).
Dėl Joe Rogan podcastų su Jordan Peterson, tai mačiau kažkur internete (berods reddit) rekomendacijas su konkrečių podcastų numeriais, kad galbūt verta pažiūrėti. Šiaip podcastai gan patogus dalykas, kai kokį foninį protinių pastangų nereikalaujantį darbą dirbi ar šiaip ką nesudėtingo veiki.
Dėl 3 val. trukmės, tai ir man pradžioj atrodė, kad gana daugokai. Bet jei pašnekovai pasitaiko įdomūs ir temos, tai neprailgsta.
User avatar
Sejanus
senbuvis
Posts: 1616
Joined: 2008-11-16 14:41

2018-07-22 11:17

Bet kodėl "šitą skiri" Sejanui? Ne visiems?
Spėju todėl, kad aš ne sykį esu išreiškęs radikaliai skeptišką nuomonę IQ testų atžvilgiu :)
User avatar
Svetimas
moderatorius
Posts: 1896
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2018-07-26 22:41

Sejanus wrote:
2018-07-14 19:33
Turiu įtarimą, jog minėtos Self-Determination theory (ar kokios į ją panašios atšakos) dėka, ir buvo įdiegta pas mus švietime gan nesena pažymių nerašymo naujovė pradinių klasių mokiniams, nes neva vidinė motyvacija veikia geriau, nei išorinė motyvacija.
Gerai kad nerašo pažymių ir tuo pačiu dvejetų. Dvejetus gavę dar apsiverks, gavę septynetus pavydės gavusiems dešimtus, reikia vaikus iki kokių 26-ių metų apsaugoti nuo competitive aplinkos, nuo neigiamų emocijų, nuo objektyvaus jų įgūdžių vertinimo, ir svarbiausia nuo žinių apie seksą kad kai kurie žmonės kai kuriose srityse yra žymiai pranašesni už kitus iš prigimties ar kad labiau stengiasi.

Bet rimtai nesuprantu aš tokių bajerių. Pažymiai yra skirti įvertinti moksleivio žinias ir įgūdžius, kaip išmoko pamoką. Jei moksleivis tarkime turėjo gauti šešetą bet negauna, vis tiek kažkaip reikia jam pranešti, kad nekažką teišmoko.
Nežinau. Kol kas per menkai išmanau apie tą "Self-Determination theory", kad galėčiau kažką rimčiau pakomentuoti. Ir nesu dar visiškai tikras, ar dėl šitos teorijos pažymių nerašymas pradinukams išplito. Mačiau tik probėgšmiais jos kontekste paminint, kad išoriniai motyvatoriai, kaip kad pažymiai, nėra toks reikšmingas veiksnys, kaip dažnai galvojama.
Šiaip, nemenka dalis edukacinėje psichologijoje pasikausčiusių žmonių gan palankiai apie ją atsiliepia. Ir kritikai, kiek mačiau, per daug su žemėm nemaišo. Ir iš pirmo žvilgsnio žmonių natūralų polinkį socializuotis, sluoksniuotis, šlietis prie įvairių grupių (subkultūros ir pan.) gan neblogai aiškina. Bet kol kas dar labai paviršutiniškai šniukštinėjau ir iki rimtesnio eksperimentinės šitos teorijos bazės pagrindimo dar neprisikasiau.

O jeigu jau spekuliuočiau ta tema, tai nemanau, jog pažymių nerašymas yra grindžiamas tuo, jog tai neva traumuoja vaikus ar pan. Čia gal daugiau paprasti žmonės (tėvai) taip tuos dalykus komentuoja interpretuodami paprastai iš šono. Galbūt mintis ta, jog neigiami pažymiai tiesiog neatlieka tinkamo motyvatoriaus vaidmens. Pvz. nemaža dalis žmonių dalykams, kurių atžvilgiu jie pajaučia šiokį tokį diskomfortą, gan natūraliai linkę įjungti ignorą (bent jau laikiną). Nors, tarkim, mokyklos laikus dabar atsiminus, nelengva būtų pasakyti, kuria dalimi prastesnius pažymius turėjau iš dalykų, kurie mane ne itin traukė, ir kuria dalimi dalykams, kuriems skirdavau mažiau dėmesio, tai darydavau dėl prastesnių pažymių ar pan.
Sejanus wrote:
2018-07-14 19:33
Ir šiaip, kai kurios Jordan Peterson mintys ir klausimai, susiję su evoliuciniais archetipų, emocijų ir pan. motyvais, atrodo visai verti dėmesio. Pvz. kodėl žmonių smegenys taip mėgsta "valgyti" įvairias istorijas (tarkim vaikai mėgsta pasakas arba dažnai įsivaizduoti save savo mėgstamų herojų vietoje, mėgžioti savo stabukus (bent jau apranga, šukuosena, etc.) ir pan.)?. Maždaug žmonių sąmonė tokių įvairių mechanizmų dėka apsimoko ir padeda vertybiškai, kultūriškai ar pan. subręsti?
Įdomu. Man irgi įdomu pasidarė. Gal turi linką į paskaitą apie konkrečiai šiuos dalykus? :)
Čia tuos pacituotus klausimus aš suformulavau, apibendrinęs įvairius eklektiškus Jordan Peterson pasisakymus tam tikruose kontekstuose.

Jei gerai pamenu, Jordan Peterson apie tai labai probėgšmiais berods kažkuriame video apie Harry Potter buvo užsiminęs. Kiek pamenu, neįdomi, blanki man ta paskaita buvo ir man atrodė, kad Jordan Peterson ten šiek tiek vėjus kalba (nemanau, kad ten kažką įdomaus surastum). Vėliau kažkuriame pokalbyje, jam kalbant su Joe Rogan apie evoliucinę emocijų prigimtį ir kituose panašiuose kontekstuose, vėl apie tai prisiminiau. Dar kitose vietose Jordan Peterson išmetė klausimus: kodėl vaikai tokias ilgas knygas apie Harry Potter skaito, kodėl knygų autorė Rowling turtingesnė už anglijos karalienę ir t.t. Anot Jordan Peterson Harry Potter neva gerai į archetipus pataiko.

Ir, šiaip, kiek pamenu, vaikystėje tikrai įvairius knygų, filmų herojus ir pan. neretai bandydavom visaip peržaisti. Kodėl? Kiek tame paprasčiausio banalaus mums įprasto mėgdžiojimo ir kiek tame kažko daugiau?
Kai pradedi į tuos dalykus žiūrėti pro evoliucinę prizmę, visokios detalės ir smulkmenos pradeda gana įdomiai matytis. Sutinku, kad tai labai slidu ir nefalsifikabilu, bet kartais paslidinėti ir paspekuliuoti visai nekenkia.
Pvz. jeigu sąmonę laikytume susijusią su kažkokiu konstruktu, apie kurį kalba Attention schema theory (neva kažkuo funkcionaliai panašiu į "body schema"), tai gal egzistuoja įvairūs įgimti mechanizmai padedantys formuotis tam tikroms vertybinėms, motyvacinėms "schemoms" ir kažkaip padedantys smegenims apmokyti "attention schemą"?

Kuriems galams mums reikalingi sapnai? Kodėl mes juose peržaidinėjame įvairius scenarijus iš mūsų realiame gyvenime matytų dalykų nuotrupų?

Arba, jeigu svarstytume apie tam tikrų subtilesnių žmonių emocijų (palyginus gyvūnų) prigimtį.
Pvz. Įsimylėjimas, meilė. Galbūt meilės emocija mus kažkiek skatina planuoti ir galvoti apie įvairius scenarijus susijusius su mylimu žmogumi. Įsimylėjus kažkokį žmogų, viskas kas su juo siejasi, patampa įdomu. Kas turbūt kažkiek evoliuciškai svarbu palikuoniams gaminti, stabilesnius santykius turėti ir palikuonius auginti.

Arba jumoras. Gyvūnų elgesyje gan sunku įžiūrėti kažką panašaus. Jumoras padeda nuimti įtampą ir išspiria žmones iš pernelyg kasdienio ir įprasto mąstymo. Galbūt tai savotiškas mūsų "instinktas", kurio dalinė paskirtis vengti pernelyg rigidiškų, užsistovėjusių taisyklių ir kitų dalykų mūsų santykiuose?
Pvz. kodėl visokie triksteriai, kaip Ulenšpygelis, Hodža Nasredin, Odisėjus ir pan. nuo seno taip žavi žmones? Kodėl jumoras, satyra ir pan. taip tinka kritikuoti moralinį konservatyvizmą ir bet kokio kitokio plauko totalitarizmą? O ir visokie totalitarizmai dažnai nekenčia šitų dalykų ir nori juos cenzūruoti?
User avatar
Svetimas
moderatorius
Posts: 1896
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2018-07-26 23:08

Sejanus wrote:
2018-07-22 11:17
Spėju todėl, kad aš ne sykį esu išreiškęs radikaliai skeptišką nuomonę IQ testų atžvilgiu :)
O kuo tu argumentuoji šią savo "radikaliai skeptišką nuomonę IQ testų atžvilgiu"? Sutinku, kad darbinė patirtis, pasiekimai ir kiti labiau tiesioginiai žmogaus tinkamumo tam tikrose srityse įverčiai yra daug geresnis dalykas. Bet jei tų labiau tiesioginių įverčių nėra galimybių gauti, kuo blogai yra IQ testai? Pvz. mokiniui, kuris dar tik svarsto, ar jis turi kokių rimtų šansų kokioje nors sudėtingoje specialybėje, ar ne?
User avatar
Sejanus
senbuvis
Posts: 1616
Joined: 2008-11-16 14:41

2018-07-27 02:46

Pvz. mokiniui, kuris dar tik svarsto, ar jis turi kokių rimtų šansų kokioje nors sudėtingoje specialybėje, ar ne?
Kodėl jam tada verčiau nepasigilinus į tą specialybę ir nepasižiūrėjus, kaip sekasi išmokti ir suprasti reikalingas žinias. Tai būtų daug tikslesnis įvertinimas, nei abstraktus IQ testas. Be to, žinios ir gabumai nėra nulemti visam gyvenimui, darbštumu ir pastangomis galima pasiekti labai daug. Jei užuot švaistęs laiką IQ testams tas moksleivis leis laiką domėdamasis sritimi, jam daugiau šansų kad pavyks.
O kuo tu argumentuoji šią savo "radikaliai skeptišką nuomonę IQ testų atžvilgiu"?
Kad intelektas yra per daug sudėtingas ir platus dalykas, jog jį įvertinti paprastais testais. Testais galima įvertinti žinias/gabumus konkrečioje srity o ne kiek žmogus „protingas“ apskritai. Be to, tokie testai, ypač jei pradedami taikytu praktikoje, atveria didžiules galimybes piktnaudžiavimui ir kastų atsiradimui.
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3130
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-07-27 17:41

Sejanus wrote:
2018-07-27 02:46
Kad intelektas yra per daug sudėtingas ir platus dalykas, jog jį įvertinti paprastais testais.
Nesamone. Zmogaus ugi lemiantys genai irgi yra sudetingas dalykas, bet rezultata gali ismatuoti su paprasta linjuote.
Sejanus wrote:
2018-07-27 02:46
Testais galima įvertinti žinias/gabumus konkrečioje srity o ne kiek žmogus „protingas“ apskritai.
Nesamone. IQ testai butent ta ir daro. Ir tai yra mokslininku konsensusas:
https://en.wikipedia.org/wiki/Intellige ... d_validity
Sejanus wrote:
2018-07-27 02:46
Be to, tokie testai, ypač jei pradedami taikytu praktikoje, atveria didžiules galimybes piktnaudžiavimui ir kastų atsiradimui.
Kas cia per tolerastijos apraiskos?
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3130
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-07-27 18:19

Svetimas wrote:
2018-07-26 22:41
Attention schema theory
Ar si teorija kanors prognozavo, kas veliau buvo patikrinta ir pasitvirtine?
Svetimas wrote:
2018-07-26 22:41
Kuriems galams mums reikalingi sapnai? Kodėl mes juose peržaidinėjame įvairius scenarijus iš mūsų realiame gyvenime matytų dalykų nuotrupų?
Treniruotis sudetingoms situacijoms, nerizikuojant numirti. Ta pati priezastis, kodel pilotams reikalingas flight simulator.
Svetimas wrote:
2018-07-26 22:41
Pvz. Įsimylėjimas, meilė.
Kad tevelis "uzsilaikytu" kiek ilgiau ir padetu su vaiku auginimu.
Svetimas wrote:
2018-07-26 22:41
Arba jumoras.
Sito nezinau. O kaip sita ir kitus isvardintus klausimus aiskina Attention schema theory?
User avatar
Svetimas
moderatorius
Posts: 1896
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2018-07-28 13:19

Sejanus wrote:
2018-07-27 02:46
Pvz. mokiniui, kuris dar tik svarsto, ar jis turi kokių rimtų šansų kokioje nors sudėtingoje specialybėje, ar ne?
Kodėl jam tada verčiau nepasigilinus į tą specialybę ir nepasižiūrėjus, kaip sekasi išmokti ir suprasti reikalingas žinias. Tai būtų daug tikslesnis įvertinimas, nei abstraktus IQ testas. Be to, žinios ir gabumai nėra nulemti visam gyvenimui, darbštumu ir pastangomis galima pasiekti labai daug. Jei užuot švaistęs laiką IQ testams tas moksleivis leis laiką domėdamasis sritimi, jam daugiau šansų kad pavyks.
O kuo tu argumentuoji šią savo "radikaliai skeptišką nuomonę IQ testų atžvilgiu"?
Kad intelektas yra per daug sudėtingas ir platus dalykas, jog jį įvertinti paprastais testais. Testais galima įvertinti žinias/gabumus konkrečioje srity o ne kiek žmogus „protingas“ apskritai.
Aš irgi manau (ir visada maniau) gan panašiai kaip ir tu. Bet paskutiniu metu po truputi pradėjau galvoti, kad šitame mano nepakankamai informuotame manyme galbūt yra kažkokių skylių ar trūkumų. Ypač paklausius visokių keistų veikėjų internete. :)
Sejanus wrote:Be to, tokie testai, ypač jei pradedami taikytu praktikoje, atveria didžiules galimybes piktnaudžiavimui ir kastų atsiradimui.
Jeigu atmesime IQ testus, tai mano laikais mokyklose mokiniai buvo "kombinuojami" pagal pasiekimus ir pan. į sustiprintas klases ar mokėsi dalykus skirtingais lygiais. Kaip tu žiūri į tai? Ar tame nėra jokių panašumų į kastas?
User avatar
Svetimas
moderatorius
Posts: 1896
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2018-07-28 13:20

fizikanas wrote:
2018-07-27 17:41
Sejanus wrote:
2018-07-27 02:46
Kad intelektas yra per daug sudėtingas ir platus dalykas, jog jį įvertinti paprastais testais.
Nesamone. Zmogaus ugi lemiantys genai irgi yra sudetingas dalykas, bet rezultata gali ismatuoti su paprasta linjuote.
Na, jeigu užėjo noras matuotis :) , tai pasižiūrėk pvz. on IQ & employment nuo ~14:00 min. arba nuo ~15:30 min. Ten specialybės panašios į tavo (apie kurią kažkada seniau pasakojai) ne ypač aukštai stovi. Nežinau, gal tu jau padarei karjerą? Ar išnaudojai savo potencialą? :twisted:
User avatar
Sejanus
senbuvis
Posts: 1616
Joined: 2008-11-16 14:41

2018-07-28 20:12

Svetimas wrote: Jeigu atmesime IQ testus, tai mano laikais mokyklose mokiniai buvo "kombinuojami" pagal pasiekimus ir pan. į sustiprintas klases ar mokėsi dalykus skirtingais lygiais. Kaip tu žiūri į tai? Ar tame nėra jokių panašumų į kastas?
Na ne, absoliuti priešingybė kastoms. Kastos būtų jei skirstytų ne pagal pasiekimus, o iš anksto pagal IQ testą net nesuteikdami šanso pademonstruoti pasiekimų.
User avatar
Svetimas
moderatorius
Posts: 1896
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2018-07-28 22:00

fizikanas wrote:
Svetimas wrote:Attention schema theory
Ar si teorija kanors prognozavo, kas veliau buvo patikrinta ir pasitvirtine?
Skaičiau apie kelis neuromokslinius eksperimentus, susijusius su ta teorija, bet tokie eksperimentai atliekami labai siaurame lygyje ir kol kas netempia iki kažkokių rimtų apibendrinimų ir išvadų (kurias būtų galima įdomiai pristatyti paprastam layman'ui). Pvz. abejoju ar tau bus įdomu ir turėsi noro gilintis, bet pavyzdys ( https://www.princeton.edu/~graziano/Web ... t_2016.pdf ):
[+] show hidden text
[...]
The three experiments presented here were motivated
by the attention schema theory, one possible account of
the relationship between attention and awareness. The
theory is based on concepts from dynamical systems con-
trol. From it, we made three specific predictions about
the behavior of attention with and without awareness. All
three predictions were confirmed. For a task-relevant
stimulus, attention became less stable when awareness
was absent (Experiment 1). For a task-irrelevant stimulus,
IOR was reduced when awareness was absent (Experi-
ment 2). Stimulus-driven attention was more affected by
stimulus contrast when awareness was absent (Experi-
ment 3). These three tests of course do not prove the
theory. Rather, the theory would have been disconfirmed
had the predictions failed. The attention schema theory
remains one possible account of the complex relationship
between attention and awareness.
In a possible alternative interpretation, one might say,
“If I’m aware of the stimulus, then of course I can con-
sciously decide to pay more or less attention to it. In that
trivial way, awareness contributes to the control of atten-
tion.”
We term this the cognitive control hypothesis. It is
distinct from the hypothesis proposed here, the atten-
tion schema hypothesis. The cognitive control hypothe-
sis is tempting because it is intuitive, but it is an unlikely
explanation. First, it fails to explain. It asserts with some
circularity that consciousness of a stimulus comes with
the capability for conscious control. Second, although it
might apply to the results of Experiment 1, it is unlikely
to account for Experiments 2 and 3. In Experiment 2, it
is unlikely that participants made a conscious cognitive
decision to employ IOR. IOR is usually considered to
be an automatic process, not the result of a high-level
cognitive decision. In Experiment 3, the stimulus-driven
attention effects were obtained within 50 msec of stimu-
lus onset, presumably too fast to be the result of a cog-
nitive decision. The results are more consistent with the
attention schema theory. Without awareness of the stim-
ulus, many aspects of attentional control changed includ-
ing fast automatic aspects of control. The changes in
control were consistent with the loss of an internal con-
trol model of attention. Of course other, more successful
alternative explanations may emerge as more experi-
ments are conducted.
The attention schema theory may shed light on a re-
cent line of experiments in which the stability of a visual
representation in the brain is greater when the partici-
pant is aware of the stimulus (Schurger, Sarigiannidis,
Naccache, Sitt, & Dehaene, 2015; Schurger, Pereira, Treisman,
& Cohen, 2010). In those studies, the neural
signature of visual awareness is a cortical pattern of activ-
ity that is more stable across time within a trial and more
consistent across trials. In the attention schema theory,
an internal model would help to stabilize attention and
therefore stabilize the visual representation. However, it
is also important to note that in the attention schema
theory, stability is only one aspect of the performance
of the system. Awareness should enhance stability when
stability is task relevant and should enhance the agility of
the system when change is useful.
A central question in consciousness research is whether
subjective awareness serves any function or is an epi-
phenomenon. In the attention schema theory, subjective
awareness serves a specific mechanistic function. It is the
internal model for the dynamical systems controller that
guides attention. Without it,
attention is still possible
and even some aspects of at
tentional control remain,
but the brain is no longer capable of a nuanced, model-
based control. Because attention is one of the most con-
sequential processes in the brain—it determines what
information is deeply processed and therefore which signals
affect behavior and memory—the attention schema
theory suggests that awareness is no epiphenomenon
but lies at the center of our ability to function as agents
in the world.

Pats turbūt žinai, kad pagal klasikinį supratimą mokslines hipotezes/teorijas paprastai bandoma falsifikuoti ir žiūrima, kaip gerai jos išlaiko tuos falsifikavimo išbandymus. Panašu, kad Michael Graziano (ir kiti jo kompanionai), nėra iškritę iš medžio, ir pritaria tokiam klasikiniam priėjimui ir ne pro pirštus į tai žiūri.
fizikanas wrote:
Svetimas wrote: Arba jumoras.
Sito nezinau. O kaip sita ir kitus isvardintus klausimus aiskina Attention schema theory?
Nesakiau, kad "Attention schema theory" aiškina humorą. Tiesiog, prisiklausęs keistų Jordan Peterson filosofijų, ėmiau kelti įvairius klausimus ir spekuliuoti apie lyg ir labiau žmogiškų sudėtingesnių emocijų (meilės, humoro) galimą ryšį su įvairiais subtiliais ir paslėptais motyvaciniais, vertybiniais, dėmesio mechanizmais ir varikliukais.
Pabandžiau ant smūgio pasigooglinti apie humoro evoliucinę prigimtį, bet pasiklydau įvairių versijų įvairovėje ( pvz. The First Joke: Exploring the Evolutionary Origins of Humor ) :(
Gal kas netyčia žinot ką nors įdomaus, gero ta tema?
User avatar
vvv2
skeptikas
Posts: 650
Joined: 2007-08-02 11:24

2018-07-28 22:17

fizikanas wrote:
2018-07-27 17:41
Sejanus wrote:
2018-07-27 02:46
Kad intelektas yra per daug sudėtingas ir platus dalykas, jog jį įvertinti paprastais vienmačiais skaliariniais testais.
Ne sąmonė čia. Žmogaus ūgį lemiantys genai irgi yra sudėtingas dalykas, bet rezultatą gali išmatuoti su vienmate skaliarine liniuote.
- taip, bet "ūgis" yra vienmatis savo esme, o intelektas yra daugiamatis net pas "kolchoznikus".

:(
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3130
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-07-29 13:16

Svetimas wrote:
2018-07-28 22:00
Pvz. abejoju ar tau bus įdomu ir turėsi noro gilintis, bet pavyzdys ( https://www.princeton.edu/~graziano/Web ... t_2016.pdf ):
Butu idomu isgirsti tl;dr versija
Svetimas wrote:
2018-07-28 22:00
Nesakiau, kad "Attention schema theory" aiškina humorą. Tiesiog, prisiklausęs keistų Jordan Peterson filosofijų, ėmiau kelti įvairius klausimus ir spekuliuoti apie lyg ir labiau žmogiškų sudėtingesnių emocijų (meilės, humoro) galimą ryšį su įvairiais subtiliais ir paslėptais motyvaciniais, vertybiniais, dėmesio mechanizmais ir varikliukais.
Pabandžiau ant smūgio pasigooglinti apie humoro evoliucinę prigimtį, bet pasiklydau įvairių versijų įvairovėje ( pvz. The First Joke: Exploring the Evolutionary Origins of Humor ) :(
Gal kas netyčia žinot ką nors įdomaus, gero ta tema?
Man logiskiausiai nuskambejo sita:
Ramachandran’s (1998) “false alarm theory” suggests “the main purpose of
laughter is for the individual to alert others
in the social group that the anomaly detected
by that individual is of trivial consequence”.
Netgi paaiskintu kodel juokiasi kutenamas zmogus - tam, kad aplinkiniams pademonstruotu, kad kutentojo intencijos nera fiziskai pavojingos, ir "konfliktas" nera vertas vyresniu ir stirpesniu grupes nariu demesio.
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3130
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-07-29 13:26

vvv2 wrote:
2018-07-28 22:17
- taip, bet "ūgis" yra vienmatis savo esme, o intelektas yra daugiamatis net pas "kolchoznikus".
Ekonomika yra dar daugiau dimensiju turintis reiskinys, bet tai netrugdo ekonomistams ismatuoti BVP.
User avatar
Svetimas
moderatorius
Posts: 1896
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2018-07-29 22:15

fizikanas wrote:
2018-07-29 13:16
Svetimas wrote:
2018-07-28 22:00
Pvz. abejoju ar tau bus įdomu ir turėsi noro gilintis, bet pavyzdys ( https://www.princeton.edu/~graziano/Web ... t_2016.pdf ):
Butu idomu isgirsti tl;dr versija
Nelabai supratau, ką "būtų įdomu išgirsti"?
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3130
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-07-30 12:52

Svetimas wrote:
2018-07-29 22:15
Nelabai supratau, ką "būtų įdomu išgirsti"?
Sutrumpinta versija, kur keliais sakiniais ivardijama, kas buvo prognozuota ir kokiu ekperimentu tai buvo patvirtinta :)
Post Reply