Fermi taip vadinamas paradoksas

Ramesnės ir draugiškesnės diskusijos be politikos. Mažiau apie politines pažiūras, vertybes ar pan. bei labiau kurstomos smalsumo sau įdomia tema.
Post Reply
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-07-25 18:26

Vilius wrote:
2018-07-24 00:35
Bet man tai čia jokios problemos nėra, nes mano kukli teorija prognozuoja būtent tokį gyvybės pasiskirstymą, kokį mes ir matome - visa visata beveik be sudėtingumo, ir tada kažkurioje "vietoje" styro tas neapsakomai didelio sudėtingumo bokštas.
Bet juk taip paradoksai ir veikia - jiems paaiskinti reikia nauju teoriju, nes tos kurios buvo iki tol - dave priestaringus rezultatus. Jei tavo nauja teorija paaiskina Fermi paradoksa tai valio - reiskia, kad paradoksa issprendei, o ne tai, kad jo niekada ir nebuvo :)
Though tavo teorija skambetu kurkas stipriau, jei nebutu pritempiama, kaip paaiskinimas jau stebimiem reiskiniam, o prognozuotu, koki nors dar nezinoma reiskini, ir ji butu galima patikrinti eksperimentu arba stebejimais.
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2018-07-29 17:44

Na va - atsirado nusimanantis tikimybių teorijoje žmogus ir paaiškino kas ir kaip toje Oksfordo "aritmetikoje". Iš vienos pusės, panaudojęs valakus, sorry - rėžius, Oksfordas
fizikanas wrote:
2018-07-16 12:32
uzdejo imanomus tikimybiu rezius, ir dare daug daug dauginimu imant atsitiktinies tikimybes tuose reziuose. Tada paskaiciavo, kad gana daznai sudauginta tikimybe yra artima nuliui.
Daug, daug... - įspūdinga, pusė kompų musiet perkaito. Iš kitos pusės, kažkodėl nepasakė (nuslėpė?), kad, nepaisant tų 0-ių tkimybių,
fizikanas wrote:
2018-07-16 12:32
gana daznai tos gyvybes turetu buti kosminiai kiekiai.
Remiantis šiais a la prieštaravimais (vienas daug daug skaičiuotas ir išskaičiuotas 0, kitas kažkodėl nutylėtas, nors kiekiai tai kosminiai) gavosi kas? Ogi dar vienas, jau "išvestinis" iš vadinamo Fermi paradokso, paradoksas. Paradoksas paradokse -
fizikanas wrote:
2018-07-16 12:32
kyla klausimas, kodel mes gyvename tokioje visatoje, kurioje gyvybe labai reta, o ne tokioje, kurioje gyvybe labai dazna. Taigi sita dalis lieka neatsakyta ir mano manymu ji yra pati paradoksaliausia visame Fermi paradokse.
Taip, tie neatsakyti paradoksų ir išvestinių kažkelintos elės paradoksų klausimai iš tikro varo į neviltį, bet nenusiminkim - kai tik tikimybių teorija užsiims panašiomis smegeninių/makropasaulio "problemomis" iš peties (mikropasaulyje jau matyt išsisemia), tų neatsakytų paradoksų/klausimų kiekis augs kaip ant mielių, ir galiausiai apskritai nieko nesuprasim, bet užtat galėsime pūstis kaip kvantų mechanikai - gi jie irgi nieko neupranta tuose savo skaičiukuose.

P.S. Buvau užmiršęs apie lėkštes, aka ateivius. Va, panosėje voliojasi kirdyk Fermi paradoksui. Gal vertėtų dar kart, dabar jau iš tikro rimtai, įkinkant ir tik,teo. ..., ir visi patenkinti. :)
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-07-30 20:16

majolis wrote:
2018-07-29 17:44
Na va - atsirado nusimanantis tikimybių teorijoje žmogus ir paaiškino kas ir kaip toje Oksfordo "aritmetikoje". Iš vienos pusės, panaudojęs valakus, sorry - rėžius, Oksfordas
Kam tos geles.
majolis wrote:
2018-07-29 17:44
P.S. Buvau užmiršęs apie lėkštes, aka ateivius. Va, panosėje voliojasi kirdyk Fermi paradoksui. Gal vertėtų dar kart, dabar jau iš tikro rimtai, įkinkant ir tik,teo. ..., ir visi patenkinti. :)
Tai bando bando, bet nieko nesigauna: https://www.seti.org/
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-08-08 21:14

Kopenhagos interpretacija issprendzia fermi paradoksa?

Kopenhagos inerpretacija sako, kad kvantine sistema vystosi pagal bangine funkcija budama superpozicijoje, tol kol yra "pastebima" stebetojo. Tuo momentu ji kolapsuoja i viena konkrecia busena.
Ka jeigu sita logika literaliai pritaikysime visai visatai, nuo pat jos atsiradimo? Is pradziu buvo big bang, taciau nebuvo jokio stebetojo, vadinasi visa visata buvo superpozicijoje is visu galimu jos vystymosi istoriju, tol kol kazkuroje is istoriju atsirado pats pirmas stebetojas - tuomet visos visatos bangine funkcija kolapsavo i ta konkrecia istorija. Toje istorijoje is principo negalejo buti jokio kito stebetojo, nes tuomet pirmasis stebetojas nebutu pirmasis. Neaisku kas buvo pirmasis "stebetojas", nes kopenhagos interpretacija to neapibrezia, taciau jei laikyti, kad tai buvo samoninga butybe, tai pati pirma atsirado gana neseniai ir nuo to laiko atsirasti kazkokiam kitam stebetojui kur nors visatoje, dar nebuvo laiko. Ps. rasyta kambary.
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2018-08-22 21:01

fizikanas wrote:
2018-08-08 21:14
Kopenhagos interpretacija issprendzia fermi paradoksa?

Kopenhagos inerpretacija sako, kad kvantine sistema vystosi pagal bangine funkcija budama superpozicijoje, tol kol yra "pastebima" stebetojo. Tuo momentu ji kolapsuoja i viena konkrecia busena.
Ka jeigu sita logika literaliai pritaikysime visai visatai, nuo pat jos atsiradimo? Is pradziu buvo big bang, taciau nebuvo jokio stebetojo, vadinasi visa visata buvo superpozicijoje is visu galimu jos vystymosi istoriju, tol kol kazkuroje is istoriju atsirado pats pirmas stebetojas - tuomet visos visatos bangine funkcija kolapsavo i ta konkrecia istorija. Toje istorijoje is principo negalejo buti jokio kito stebetojo, nes tuomet pirmasis stebetojas nebutu pirmasis. Neaisku kas buvo pirmasis "stebetojas", nes kopenhagos interpretacija to neapibrezia, taciau jei laikyti, kad tai buvo samoninga butybe, tai pati pirma atsirado gana neseniai ir nuo to laiko atsirasti kazkokiam kitam stebetojui kur nors visatoje, dar nebuvo laiko. Ps. rasyta kambary.
Panašu, kad bajeruoji – tiek to, pabandysiu į toną.
Jei Kopenhagos interpretacijos logiką ir literaliai pritaikysime visatai nuo jos atsiradimo ("metodika" savaime labai abejotina), ši ekstravagantiška hipotezė vis tiek neišsprendžia Fermi paradokso. Nuobodžiai "suktis" a la Šriodingerio katės orbitoje neketinau, tingiu, b*et :) - pabandysiu kuo mažiau filosofuoti. Hipotezė sako, kad "stebėtojas" (privalomai?) sąmoninga, vadinasi "nesena" būtybė - turima omeny turbūt kažkas iš homo, gal būt ir sapiens, ir kitam stebėtojui tiesiog pritrūko laiko rastis, todėl Fermi paradoksas išsiprendžia automtom. Su taviške interpretacijos "interpretacija " nesutikčiau - pirmas "stebėtojas" buvo ne homo, o pirmoji gebanti darviniškai evoliucionuoti cheminė sistema. Gebėjimas evoliuciuonuoti rodo, kad šis "stebėtojas" adekvačiai reaguoja į jį supančios aplinkos kintančius veiksnius, t.y., "stebi", ir jį veikia visata, esanti ne superpozicijos būsenoje, o kolapse, ir į šį konkretų kolapsą (ar "istoriją") evoliucionuojanti sistema ir įvarė superpozicinę visatą. Ar šis "stebėtojas" sąmoningas tingiu svarstyti, bet tai absoliut nesvarbu - Fermi paradokso kontekste svarbu, kad jis yra pakankamai "senas" (nedaug jaunesnis už Žemę), ir kitam stebėtojui rastis laiko buvo kaip ir į valias.
P.S. Rašyta irgi kambaryje - gavosi toks pat jovalas kaip hipotezė. Taigi, paties protinga abejonė - jeigu Kopenhagos interpretacijos logiką (kvantinės sistemos logiką) galima literaliai taikyti makropasauliui - tik pasitvirtino. Netaikytina.
User avatar
Sejanus
senbuvis
Posts: 1669
Joined: 2008-11-16 14:41

2018-09-24 05:28

Delfi pateikia devynis atsakymus savo vertale iš livescience.com:
Ateiviai slepiasi požeminiuose vandenynuose
Ateiviai įkalinti super Žemėse
Ieškome ne ten (nes visi ateiviai yra robotai)
Mes jau radome ateivius (bet esame pernelyg išsiblaškę, kad tai suvoktume)
Žmonės nužudys ateivius (arba jau išžudė juos)
Ateiviai sukėlė klimato pokyčius (ir išmirė)
Ateiviai vystėsi per lėtai (ir išmirė)
Tamsioji energija tolina mus vienus nuo kitų
Netikėta pabaiga – ateiviai esame MES
(Kalbėdami apie ateivius jie turi omeny nežemišką protingą gyvybę apskritai, net jei ji neatėjo pas mus ar kur kitur)

Kai kurie pasamprotavimai yra tikri šedevrai. Pvz., žmonės nužudys ateivius, nes...
Kaip žinome iš gyvenimo Žemėje, dažai plečiamasi mažesnių, silpnesnių kelyje pasitaikančių organizmų sąskaita. Pasak A. Berezino, toks išlikimo mentalitetas veikiausiai nepakistų net ir tada, jei susidurtume su ateiviais.
...išskyrus, kad žemėje gyvena apie 8,7 milijono organizmų rūšių, kurių mūsų ar kieno kito išlikimo mentalitetas dar neišžudė.
Mokslininkai spėlioja, kad per kelis trilijonus metų dėl tamsiosios energijos visata tiek išsiplės, kad Žemės gyventojams matysis tik artimiausių kosminių kaimynių šviesos.
...čia priežastis, kodėl dar iki šiol neaptikome nežemiškos gyvybės.

Ir pabaigai geriausias paaiškinimas:
Yra astrobiologijos hipotezė – panspermija. Tai hipotezė, kad gyvybė egzistuoja visoje Visatoje, o ją išnešiojo meteoritai, asteroidai ir planetoidai.
<..>
Šiaip ar taip, jei hipotezė ir pasirodytų tikėtina, ji nepadeda atsakyti į Fermio paradokso klausimą – kur gi visi?
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2019-08-01 23:13

Dėkui. Įdomu ir gan į temą. Pažiūrėjau, jog tas astronomijos entuziastas Anton Petrov produktyvus ir gan tankiai savo kanale video talpina. Smagu, kad ir tokie entuziastai šiais laikais turi daugiau galimybių pasireikšti youtube ar pan. internetinėse platformose.
Dėl egzoplanetų (jog daugumą jų daug arčiau žvaigždžių ir stambesnės už Žemę palyginus su Saulės sistema), tai įtariu, jog egzoplanetų tyrimo metodai gali šiek tiek biasinti tokią statistiką.

Ieškodamas daugiau info apie egzoplanetas netyčia užšokau ant šiek tiek į temą video Why we might be alone in the Universe kur vienas gan sentimentalus ir poetiškas mokslininkas bando pakvestionuoti gan populiarią optimistinę nuomonę, jog Visata turėtų knibždėti protingos gyvybės pavyzdžiais. Jei reikėtų lažintis iš teisybės, tai turbūt statyčiau kažkur per vidurį (nei kad protinga gyvybė yra labai tankiai išsibarsčiusi po Visatą, nei kad ji nepaprastai reta).
vvv2
senbuvis
Posts: 1178
Joined: 2007-08-02 11:24
Location: Kaunas city
Contact:

2019-08-02 07:43

Svetimas wrote:
2019-08-01 23:13
kur vienas gan sentimentalus ir poetiškas mokslininkas bando pakvestionuoti gan populiarią optimistinę nuomonę, jog Visata turėtų knibždėti protingos gyvybės.
- pagal dabartinio mokslo pasiekimus, mūsų Visata labai didelė, bet baigtinė.

Paaiškinimas: Labai labai menka tikimybė, kad baigtinėje negyvoje (neorganizuotoje, chaotiškoje) sistemoje savaime atsirastų gyva (organizuota, tikslinga) sistema. Ta menkutė tikimybė remiasi tik tuo, kad jeigu baigtinėje sistemoje vis tik laikas yra begalinis - tada taip. Begalybėje įmanoma viskas absoliučiai, štai todėl norint išprotėti, reikia imti nagrinėti begalybes.

:)
User avatar
Seianus
senbuvis
Posts: 2924
Joined: 2018-11-16 23:57

2019-08-02 12:12

Svetimas wrote: Pažiūrėjau, jog tas astronomijos entuziastas Anton Petrov produktyvus ir gan tankiai savo kanale video talpina.
Man atrodo, daugumos jo video ir produktyvumo tikslas apskritai yra reklamuoti tą savo Universe Sandboxą, bet tai nekeičia fakto, kad nuolat patalpina įdomių mokslinių naujienų, kurių kitu atveju gal ir nesužinočiau. Tikrai vertas dėmesio kanalas, kam įdomu astronomija.
Jei reikėtų lažintis iš teisybės, tai turbūt statyčiau kažkur per vidurį (nei kad protinga gyvybė yra labai tankiai išsibarsčiusi po Visatą, nei kad ji nepaprastai reta).
Aš manau, kad protinga gyvybė, as in civilizacijos lygio protinga, yra nepaprastai, neįtikėtinai reta. Remiuosi Žemės istorija, kur reikėjo kelių milijardų metų ir daugybės „resetų“ a.k.a ištisos labai rimtų, gyvybę išnaikinančių ir sąlygas keičiančių atsitiktinumų grandinės, kad galiausiai atsirastų ta vienintelė civilizacija. Jei civilizacijos lygio protas nebūtų toks retas reiškinys, gal kelių mlrd metų būtų užtekę ne vienai civilizacijai atsirasti.

Faktas, kad kitų civilizacijų kosmose neaptikome mano nuomonei aišku netrukdo, bet nelaikau jo labai reikšmingu. Nėra taip lengva aptikti svetimas tarkime mūsų lygio civilizacijas, nebent jų būtų jau nesveikai pilna, kur dursi pirštu ten penkios įsikūrusios
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2019-08-04 15:03

Visi kaip ir sutinka, kad mūsų galaktikoje ir juo labiau Visatoje civilizacijų gyvas velnias, bet gaunasi atsieit "paradoksas" - tos gausybės civilizacijų pėdsakų nė velnio neaptinkama. Keisčiau nebūna. :)

Iš tikro atsakymas panosėje - ogi fizikano Svieto Pabaigos argumentas. Jei pažvelgti iš SP argumento perspektyvos, visų civilizacijų likimas yra toks pat kaip mūsiškės, plg., apie n-milijardinis civilizacijos tipas konstatuoja esąs "kažkur viduryje", pritaiko Bajesą, suskaičiuoja kiek jo civilizacijai dar liko gyvuot, ir visi puola karštligiškai ieškoti "ką daryt?" (kaip toj dainuškoj Radžis). Ieško visi, bet (greičiausiai atsitiktinai) randa tik vienetiniai radžiai - leiskim būdą, kaip nusibaladoti "kažkur kitur" O gal ir neranda, ir civilizacijos nusigaluoja pagal SP raidę - mokslo procesas juk taipogi "vidury", tik technologijos ir nieko fundamentalaus, "kreivė" žemyn ir t.t. Liūdnas vaizdelis - kaip toj gražioj dainoj apie liną (us):

Trumpas tavo žydėjimas
Po vidudienio vėjų,
Baltas tavo gyvenimas
Po gegutės kukavimų.

Todėl nieko keisto, kad iš tų vienetinių milžiniškos Visatos civilizacijų, kurioms daleiskim kažkaip pavyko išsisukt nuo SP lemties, nė viena neapsireiškė taip "arti", kad "matytume".

Kajuk Fermi "paradoksui" ir sveikinimai fizikanui. :)
User avatar
Seianus
senbuvis
Posts: 2924
Joined: 2018-11-16 23:57

2019-08-05 01:12

majolis wrote:
2019-08-04 15:03
Visi kaip ir sutinka, kad mūsų galaktikoje ir juo labiau Visatoje civilizacijų gyvas velnias
Kas tie visi, tu ir Vilius?
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2019-08-05 09:27

Seianus wrote:
2019-08-05 01:12
Kas tie visi, tu ir Vilius?
Aš čia prie ko?
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-08-05 09:43

majolis wrote:
2019-08-04 15:03
Visi kaip ir sutinka, kad mūsų galaktikoje ir juo labiau Visatoje civilizacijų gyvas velnias
Aš su tuo nesutinku, nes toks vertinimas mano nuomone pernelyg optimistiškas. Mūsų atveju, pvz., vienalasčiai valdė 2,5 milijardus metų, kol atsirado daugialasčiai. Kodėl kas nors turėtų manyti, kad šitas šuolis pakankamai dažnas, kad atsitiktų kitose sistemose?Kokiu būdu kažkas suskaičiavo tikimybę tam įvykti? Gal šitam šuoliui "normaliu atveju", grynai tikimybiškai, reikalingi vidutiniškai 15 milijardų metų - daugiau nei Visatai?
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2019-08-05 11:29

Seianus wrote:[...]nuolat patalpina įdomių mokslinių naujienų, kurių kitu atveju gal ir nesužinočiau. Tikrai vertas dėmesio kanalas, kam įdomu astronomija.
Dėkui. Aš tai kol kas užsisėdau tą savo neseniai rastą Cool Worlds kanalą. Kiek mačiau jo mokslo populiarinimo video ese (tiek pradedant Artificial Gravity (O’Neill Cylinder, Stanford Torus) tiek baigiant Turning Earth Into a Telescope, tai visos gana neblogos mokslo populiarinimo aspektu (nors ir daug senų dalykų naujai pristatinėja) ir jaunystėje skaitytą Isaac Asimov labai primena.
Seianus wrote:Aš manau, kad protinga gyvybė, as in civilizacijos lygio protinga, yra nepaprastai, neįtikėtinai reta. Remiuosi Žemės istorija, kur reikėjo kelių milijardų metų ir daugybės „resetų“ a.k.a ištisos labai rimtų, gyvybę išnaikinančių ir sąlygas keičiančių atsitiktinumų grandinės, kad galiausiai atsirastų ta vienintelė civilizacija.
Kokius „resetus“ turi galvoje? Gal gali pateikti kelis konkrečius pavydžius?
Seianus wrote:Jei civilizacijos lygio protas nebūtų toks retas reiškinys, gal kelių mlrd metų būtų užtekę ne vienai civilizacijai atsirasti.
Na, matyt dėl daug visokios pop fantastikos apie ateivius esame per daug reiklūs ir godūs tų kitų naujų ypatingų civilizacijų pavyzdžių ir kartais nelabai pastebim paprastesnių ir realių dalykų šalia. Man tai mūsų jau aptarinėti kolektyviniai gyviai (skruzdės, bitės, termitai, varniniai paukščiai, kitos primatų rūšys ir pan.) savotiškas labai primityvias civilizacijų užuomazgas primena. Net šitie super paprasti "civilizacijų" pavyzdžiai nesakyčiau, kad yra labai gerai ištyrinėti.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2019-08-05 11:33

majolis wrote:
2019-08-04 15:03
[...]Ieško visi, bet (greičiausiai atsitiktinai) randa tik vienetiniai radžiai - leiskim būdą, kaip nusibaladoti "kažkur kitur" O gal ir neranda, ir civilizacijos nusigaluoja pagal SP raidę - mokslo procesas juk taipogi "vidury", tik technologijos ir nieko fundamentalaus, "kreivė" žemyn ir t.t.
Sutapimas (ir šiek tiek į temą), bet tas svajingas filosofiškas vyrukas David Kipping (iš jau mano prieš tai minėto Cool Worlds youtube kanalo) visokias įdomybes apie galimai realias žmonių keliones po galaktiką pasakoja. Pvz. Interstellar Highway System gan vaizdžiai ir detaliai aiškina apie tai, kaip teoriškai panaudojus Halo Drive galima įgreitinti kosminį laivą, tam tikru būdu išnaudojant po galaktikas išsibarsčiusias juodąsias skyles (tarsi savotiškas įgreitinimo stoteles). Gan panašiai, kaip panaudojant gravitacinio įgreitinimo principą (Gravitational Slingshot), kuris jau buvo naudotas realių dirbtinių palydovų įgreitinimui (išnaudojant tų dirbtinių palydovų kelyje sutiktas judančias planetas).

Ir tam tikrą idėją galima padaryti iš šio pavyzdžio. Gal bandymai aptikti tam tikras anomalijas, susijusias su juodosiom skylėm, gali būti nebloga strategija kitų protingų civilizacijų buvimo pėdsakų paieškai?
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2019-08-05 19:11

Seianus wrote:
2019-08-05 01:12
Kas tie visi, tu ir Vilius?
Vilius wrote:
2019-08-05 09:27
Aš čia prie ko?
Lionginas wrote:
2019-08-05 09:43
Aš su tuo nesutinku, nes toks vertinimas mano nuomone pernelyg optimistiškas.
Pasiaiškinimas. :)
Pirma pastraipa nevykus, nes prastai perfrazuotas Fermi "paradoksas", todė ir susidarė įspūdis, kad... Ne, tik teisybė - tenka prisipažint, kad nepakankamai įsigilinau/sekiau disputą ir - tiesą sakant - to pasėkoje spėjau (fui...), kad dauguma kaip ir pritaria civilizacijų gausai. Gėda ir negražu, bet gavosi kaip gavosi. Ateityje stengsiuos... ir t.t.

Jei grįžt į pradžią, Sejanus pasiūlė temą ir uždavė keletą klausimų, į kuriuos atsakiau trumpai, bet pakankamai aiškiai, kad suprast kaip vertinu vadinamą Fermi paradoksą :

1. Racionaliausia susilaikyti.
Todėl:
2. Okamas visus nupjautų.
3. Pats atsakei - beviltiškai tendencingi.
4, Kardaševo skalė yra fantastika.


SP argumentas irgi ne itin, o čia pamaniau, kad galima "išspręst" vadinamą paradoksą (civilizacijų daug - pėdsakų 0) imant SP argumentą už gryną pinigą. Gavosi ne itin grakščiai, bet "paradoksas" sprendžiamas - logika manau pagaunama. Ir gana linksmas "derinys" - labai abejotinomis prielaidomis sprendžiamas iš esmės dirbtinis paradoksas. Scholastikos, sofistikos ar dar kažko a la pavyzdys.

Abiogenezės ir biogenezės klausimai be galo sudėtingi, ir manipuliuoti gugolais skaitiklyje (Visatoje "visko" be galo daug) ir vardiklyje (tikimybėmis) ne mano galvai - stogas važiuoja. Beveik viskas kol kas hipotezių lygyje, bet daugiau mažiau aišku, kad rastis darviniškai evoliucionuojančiai sistemai tikimybė yra labai maža. Tokiu atveju paprastai atsakau, kad gyvybė radosi, o tam, kas yra, tikimybė netaikoma. O faktų per mažai, kad jų pagrindu daryt globalias išvadas, todėl linkęs susilaikyt nuo egzotiškų hipotezių/paradoksų ir susitaikyt su tuo, kas yra - gyvybė/civilizacija Žemėje, o Visatoje - jei yra - itin reta.
Svetimas wrote:
2019-08-05 11:33
Pvz. Interstellar Highway System gan vaizdžiai ir detaliai aiškina apie tai, kaip teoriškai panaudojus Halo Drive galima įgreitinti kosminį laivą, tam tikru būdu išnaudojant po galaktikas išsibarsčiusias juodąsias skyles (tarsi savotiškas įgreitinimo stoteles).
Technologijų galimybės toli gražu neišsemtos, ir net nebandau jų nuvertinti. Čia dar bus visko, bet Halo Drive spėju nesulauksim. Iš kitos pusės, naujos technologijos suteikia galimybę ir "atkast" kažką fundamentalaus. Taigi viskas OK, sutinku. :)
User avatar
Seianus
senbuvis
Posts: 2924
Joined: 2018-11-16 23:57

2019-08-09 02:47

Vilius wrote:
2019-08-05 09:27
Seianus wrote:
2019-08-05 01:12
Kas tie visi, tu ir Vilius?
Aš čia prie ko?
Nes tu lyg tai palaikei idėją, kad gyvybės turėtų būti visur pilna :) Persiprašau, jei tai ne(be)tiesa.
Post Reply