Fermi taip vadinamas paradoksas

Naujas temas kurkite čia
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3123
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-07-25 18:26

Vilius wrote:
2018-07-24 00:35
Bet man tai čia jokios problemos nėra, nes mano kukli teorija prognozuoja būtent tokį gyvybės pasiskirstymą, kokį mes ir matome - visa visata beveik be sudėtingumo, ir tada kažkurioje "vietoje" styro tas neapsakomai didelio sudėtingumo bokštas.
Bet juk taip paradoksai ir veikia - jiems paaiskinti reikia nauju teoriju, nes tos kurios buvo iki tol - dave priestaringus rezultatus. Jei tavo nauja teorija paaiskina Fermi paradoksa tai valio - reiskia, kad paradoksa issprendei, o ne tai, kad jo niekada ir nebuvo :)
Though tavo teorija skambetu kurkas stipriau, jei nebutu pritempiama, kaip paaiskinimas jau stebimiem reiskiniam, o prognozuotu, koki nors dar nezinoma reiskini, ir ji butu galima patikrinti eksperimentu arba stebejimais.
majolis
naujokas
Posts: 55
Joined: 2016-03-20 20:24

2018-07-29 17:44

Na va - atsirado nusimanantis tikimybių teorijoje žmogus ir paaiškino kas ir kaip toje Oksfordo "aritmetikoje". Iš vienos pusės, panaudojęs valakus, sorry - rėžius, Oksfordas
fizikanas wrote:
2018-07-16 12:32
uzdejo imanomus tikimybiu rezius, ir dare daug daug dauginimu imant atsitiktinies tikimybes tuose reziuose. Tada paskaiciavo, kad gana daznai sudauginta tikimybe yra artima nuliui.
Daug, daug... - įspūdinga, pusė kompų musiet perkaito. Iš kitos pusės, kažkodėl nepasakė (nuslėpė?), kad, nepaisant tų 0-ių tkimybių,
fizikanas wrote:
2018-07-16 12:32
gana daznai tos gyvybes turetu buti kosminiai kiekiai.
Remiantis šiais a la prieštaravimais (vienas daug daug skaičiuotas ir išskaičiuotas 0, kitas kažkodėl nutylėtas, nors kiekiai tai kosminiai) gavosi kas? Ogi dar vienas, jau "išvestinis" iš vadinamo Fermi paradokso, paradoksas. Paradoksas paradokse -
fizikanas wrote:
2018-07-16 12:32
kyla klausimas, kodel mes gyvename tokioje visatoje, kurioje gyvybe labai reta, o ne tokioje, kurioje gyvybe labai dazna. Taigi sita dalis lieka neatsakyta ir mano manymu ji yra pati paradoksaliausia visame Fermi paradokse.
Taip, tie neatsakyti paradoksų ir išvestinių kažkelintos elės paradoksų klausimai iš tikro varo į neviltį, bet nenusiminkim - kai tik tikimybių teorija užsiims panašiomis smegeninių/makropasaulio "problemomis" iš peties (mikropasaulyje jau matyt išsisemia), tų neatsakytų paradoksų/klausimų kiekis augs kaip ant mielių, ir galiausiai apskritai nieko nesuprasim, bet užtat galėsime pūstis kaip kvantų mechanikai - gi jie irgi nieko neupranta tuose savo skaičiukuose.

P.S. Buvau užmiršęs apie lėkštes, aka ateivius. Va, panosėje voliojasi kirdyk Fermi paradoksui. Gal vertėtų dar kart, dabar jau iš tikro rimtai, įkinkant ir tik,teo. ..., ir visi patenkinti. :)
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3123
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-07-30 20:16

majolis wrote:
2018-07-29 17:44
Na va - atsirado nusimanantis tikimybių teorijoje žmogus ir paaiškino kas ir kaip toje Oksfordo "aritmetikoje". Iš vienos pusės, panaudojęs valakus, sorry - rėžius, Oksfordas
Kam tos geles.
majolis wrote:
2018-07-29 17:44
P.S. Buvau užmiršęs apie lėkštes, aka ateivius. Va, panosėje voliojasi kirdyk Fermi paradoksui. Gal vertėtų dar kart, dabar jau iš tikro rimtai, įkinkant ir tik,teo. ..., ir visi patenkinti. :)
Tai bando bando, bet nieko nesigauna: https://www.seti.org/
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3123
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-08-08 21:14

Kopenhagos interpretacija issprendzia fermi paradoksa?

Kopenhagos inerpretacija sako, kad kvantine sistema vystosi pagal bangine funkcija budama superpozicijoje, tol kol yra "pastebima" stebetojo. Tuo momentu ji kolapsuoja i viena konkrecia busena.
Ka jeigu sita logika literaliai pritaikysime visai visatai, nuo pat jos atsiradimo? Is pradziu buvo big bang, taciau nebuvo jokio stebetojo, vadinasi visa visata buvo superpozicijoje is visu galimu jos vystymosi istoriju, tol kol kazkuroje is istoriju atsirado pats pirmas stebetojas - tuomet visos visatos bangine funkcija kolapsavo i ta konkrecia istorija. Toje istorijoje is principo negalejo buti jokio kito stebetojo, nes tuomet pirmasis stebetojas nebutu pirmasis. Neaisku kas buvo pirmasis "stebetojas", nes kopenhagos interpretacija to neapibrezia, taciau jei laikyti, kad tai buvo samoninga butybe, tai pati pirma atsirado gana neseniai ir nuo to laiko atsirasti kazkokiam kitam stebetojui kur nors visatoje, dar nebuvo laiko. Ps. rasyta kambary.
majolis
naujokas
Posts: 55
Joined: 2016-03-20 20:24

2018-08-22 21:01

fizikanas wrote:
2018-08-08 21:14
Kopenhagos interpretacija issprendzia fermi paradoksa?

Kopenhagos inerpretacija sako, kad kvantine sistema vystosi pagal bangine funkcija budama superpozicijoje, tol kol yra "pastebima" stebetojo. Tuo momentu ji kolapsuoja i viena konkrecia busena.
Ka jeigu sita logika literaliai pritaikysime visai visatai, nuo pat jos atsiradimo? Is pradziu buvo big bang, taciau nebuvo jokio stebetojo, vadinasi visa visata buvo superpozicijoje is visu galimu jos vystymosi istoriju, tol kol kazkuroje is istoriju atsirado pats pirmas stebetojas - tuomet visos visatos bangine funkcija kolapsavo i ta konkrecia istorija. Toje istorijoje is principo negalejo buti jokio kito stebetojo, nes tuomet pirmasis stebetojas nebutu pirmasis. Neaisku kas buvo pirmasis "stebetojas", nes kopenhagos interpretacija to neapibrezia, taciau jei laikyti, kad tai buvo samoninga butybe, tai pati pirma atsirado gana neseniai ir nuo to laiko atsirasti kazkokiam kitam stebetojui kur nors visatoje, dar nebuvo laiko. Ps. rasyta kambary.
Panašu, kad bajeruoji – tiek to, pabandysiu į toną.
Jei Kopenhagos interpretacijos logiką ir literaliai pritaikysime visatai nuo jos atsiradimo ("metodika" savaime labai abejotina), ši ekstravagantiška hipotezė vis tiek neišsprendžia Fermi paradokso. Nuobodžiai "suktis" a la Šriodingerio katės orbitoje neketinau, tingiu, b*et :) - pabandysiu kuo mažiau filosofuoti. Hipotezė sako, kad "stebėtojas" (privalomai?) sąmoninga, vadinasi "nesena" būtybė - turima omeny turbūt kažkas iš homo, gal būt ir sapiens, ir kitam stebėtojui tiesiog pritrūko laiko rastis, todėl Fermi paradoksas išsiprendžia automtom. Su taviške interpretacijos "interpretacija " nesutikčiau - pirmas "stebėtojas" buvo ne homo, o pirmoji gebanti darviniškai evoliucionuoti cheminė sistema. Gebėjimas evoliuciuonuoti rodo, kad šis "stebėtojas" adekvačiai reaguoja į jį supančios aplinkos kintančius veiksnius, t.y., "stebi", ir jį veikia visata, esanti ne superpozicijos būsenoje, o kolapse, ir į šį konkretų kolapsą (ar "istoriją") evoliucionuojanti sistema ir įvarė superpozicinę visatą. Ar šis "stebėtojas" sąmoningas tingiu svarstyti, bet tai absoliut nesvarbu - Fermi paradokso kontekste svarbu, kad jis yra pakankamai "senas" (nedaug jaunesnis už Žemę), ir kitam stebėtojui rastis laiko buvo kaip ir į valias.
P.S. Rašyta irgi kambaryje - gavosi toks pat jovalas kaip hipotezė. Taigi, paties protinga abejonė - jeigu Kopenhagos interpretacijos logiką (kvantinės sistemos logiką) galima literaliai taikyti makropasauliui - tik pasitvirtino. Netaikytina.
User avatar
Sejanus
senbuvis
Posts: 1608
Joined: 2008-11-16 14:41

2018-09-24 05:28

Delfi pateikia devynis atsakymus savo vertale iš livescience.com:
Ateiviai slepiasi požeminiuose vandenynuose
Ateiviai įkalinti super Žemėse
Ieškome ne ten (nes visi ateiviai yra robotai)
Mes jau radome ateivius (bet esame pernelyg išsiblaškę, kad tai suvoktume)
Žmonės nužudys ateivius (arba jau išžudė juos)
Ateiviai sukėlė klimato pokyčius (ir išmirė)
Ateiviai vystėsi per lėtai (ir išmirė)
Tamsioji energija tolina mus vienus nuo kitų
Netikėta pabaiga – ateiviai esame MES
(Kalbėdami apie ateivius jie turi omeny nežemišką protingą gyvybę apskritai, net jei ji neatėjo pas mus ar kur kitur)

Kai kurie pasamprotavimai yra tikri šedevrai. Pvz., žmonės nužudys ateivius, nes...
Kaip žinome iš gyvenimo Žemėje, dažai plečiamasi mažesnių, silpnesnių kelyje pasitaikančių organizmų sąskaita. Pasak A. Berezino, toks išlikimo mentalitetas veikiausiai nepakistų net ir tada, jei susidurtume su ateiviais.
...išskyrus, kad žemėje gyvena apie 8,7 milijono organizmų rūšių, kurių mūsų ar kieno kito išlikimo mentalitetas dar neišžudė.
Mokslininkai spėlioja, kad per kelis trilijonus metų dėl tamsiosios energijos visata tiek išsiplės, kad Žemės gyventojams matysis tik artimiausių kosminių kaimynių šviesos.
...čia priežastis, kodėl dar iki šiol neaptikome nežemiškos gyvybės.

Ir pabaigai geriausias paaiškinimas:
Yra astrobiologijos hipotezė – panspermija. Tai hipotezė, kad gyvybė egzistuoja visoje Visatoje, o ją išnešiojo meteoritai, asteroidai ir planetoidai.
<..>
Šiaip ar taip, jei hipotezė ir pasirodytų tikėtina, ji nepadeda atsakyti į Fermio paradokso klausimą – kur gi visi?
Post Reply