Fermi taip vadinamas paradoksas

Naujas temas kurkite čia
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3012
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-07-25 18:26

Vilius wrote:
2018-07-24 00:35
Bet man tai čia jokios problemos nėra, nes mano kukli teorija prognozuoja būtent tokį gyvybės pasiskirstymą, kokį mes ir matome - visa visata beveik be sudėtingumo, ir tada kažkurioje "vietoje" styro tas neapsakomai didelio sudėtingumo bokštas.
Bet juk taip paradoksai ir veikia - jiems paaiskinti reikia nauju teoriju, nes tos kurios buvo iki tol - dave priestaringus rezultatus. Jei tavo nauja teorija paaiskina Fermi paradoksa tai valio - reiskia, kad paradoksa issprendei, o ne tai, kad jo niekada ir nebuvo :)
Though tavo teorija skambetu kurkas stipriau, jei nebutu pritempiama, kaip paaiskinimas jau stebimiem reiskiniam, o prognozuotu, koki nors dar nezinoma reiskini, ir ji butu galima patikrinti eksperimentu arba stebejimais.
majolis
naujokas
Posts: 44
Joined: 2016-03-20 20:24

2018-07-29 17:44

Na va - atsirado nusimanantis tikimybių teorijoje žmogus ir paaiškino kas ir kaip toje Oksfordo "aritmetikoje". Iš vienos pusės, panaudojęs valakus, sorry - rėžius, Oksfordas
fizikanas wrote:
2018-07-16 12:32
uzdejo imanomus tikimybiu rezius, ir dare daug daug dauginimu imant atsitiktinies tikimybes tuose reziuose. Tada paskaiciavo, kad gana daznai sudauginta tikimybe yra artima nuliui.
Daug, daug... - įspūdinga, pusė kompų musiet perkaito. Iš kitos pusės, kažkodėl nepasakė (nuslėpė?), kad, nepaisant tų 0-ių tkimybių,
fizikanas wrote:
2018-07-16 12:32
gana daznai tos gyvybes turetu buti kosminiai kiekiai.
Remiantis šiais a la prieštaravimais (vienas daug daug skaičiuotas ir išskaičiuotas 0, kitas kažkodėl nutylėtas, nors kiekiai tai kosminiai) gavosi kas? Ogi dar vienas, jau "išvestinis" iš vadinamo Fermi paradokso, paradoksas. Paradoksas paradokse -
fizikanas wrote:
2018-07-16 12:32
kyla klausimas, kodel mes gyvename tokioje visatoje, kurioje gyvybe labai reta, o ne tokioje, kurioje gyvybe labai dazna. Taigi sita dalis lieka neatsakyta ir mano manymu ji yra pati paradoksaliausia visame Fermi paradokse.
Taip, tie neatsakyti paradoksų ir išvestinių kažkelintos elės paradoksų klausimai iš tikro varo į neviltį, bet nenusiminkim - kai tik tikimybių teorija užsiims panašiomis smegeninių/makropasaulio "problemomis" iš peties (mikropasaulyje jau matyt išsisemia), tų neatsakytų paradoksų/klausimų kiekis augs kaip ant mielių, ir galiausiai apskritai nieko nesuprasim, bet užtat galėsime pūstis kaip kvantų mechanikai - gi jie irgi nieko neupranta tuose savo skaičiukuose.

P.S. Buvau užmiršęs apie lėkštes, aka ateivius. Va, panosėje voliojasi kirdyk Fermi paradoksui. Gal vertėtų dar kart, dabar jau iš tikro rimtai, įkinkant ir tik,teo. ..., ir visi patenkinti. :)
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3012
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-07-30 20:16

majolis wrote:
2018-07-29 17:44
Na va - atsirado nusimanantis tikimybių teorijoje žmogus ir paaiškino kas ir kaip toje Oksfordo "aritmetikoje". Iš vienos pusės, panaudojęs valakus, sorry - rėžius, Oksfordas
Kam tos geles.
majolis wrote:
2018-07-29 17:44
P.S. Buvau užmiršęs apie lėkštes, aka ateivius. Va, panosėje voliojasi kirdyk Fermi paradoksui. Gal vertėtų dar kart, dabar jau iš tikro rimtai, įkinkant ir tik,teo. ..., ir visi patenkinti. :)
Tai bando bando, bet nieko nesigauna: https://www.seti.org/
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3012
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-08-08 21:14

Kopenhagos interpretacija issprendzia fermi paradoksa?

Kopenhagos inerpretacija sako, kad kvantine sistema vystosi pagal bangine funkcija budama superpozicijoje, tol kol yra "pastebima" stebetojo. Tuo momentu ji kolapsuoja i viena konkrecia busena.
Ka jeigu sita logika literaliai pritaikysime visai visatai, nuo pat jos atsiradimo? Is pradziu buvo big bang, taciau nebuvo jokio stebetojo, vadinasi visa visata buvo superpozicijoje is visu galimu jos vystymosi istoriju, tol kol kazkuroje is istoriju atsirado pats pirmas stebetojas - tuomet visos visatos bangine funkcija kolapsavo i ta konkrecia istorija. Toje istorijoje is principo negalejo buti jokio kito stebetojo, nes tuomet pirmasis stebetojas nebutu pirmasis. Neaisku kas buvo pirmasis "stebetojas", nes kopenhagos interpretacija to neapibrezia, taciau jei laikyti, kad tai buvo samoninga butybe, tai pati pirma atsirado gana neseniai ir nuo to laiko atsirasti kazkokiam kitam stebetojui kur nors visatoje, dar nebuvo laiko. Ps. rasyta kambary.
Post Reply