Svieto pabaigos argumentas

Naujas temas kurkite čia
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 3129
Joined: 2004-05-27 19:45

2018-10-10 19:55

Lionginas wrote:
2018-10-10 12:21
Tai kad mes neturime tokios informacijos. Skruzdėlės gyvuoja 140 milijonų metų, o jei gyvuos dar milijardą, tai sakyčiau, mes gyvename jų egzistavimo pradžioje. Bet kuriuo atveju, net jei laikysime, kad negyvename jų egzistavimo pradžioje, turime pasirinkimą iš dviejų variantų: gyvename jų egzistavimo viduryje ir gyvename jų egzistavimo pabaigoje. Pastaroji tikimybė kur kas mažesnė.
Demesio demesio, nauja analogija:
Yra dangoraizis, nezinome, kiek aukstu. Jame yra 2 liftai:
Liftas A veza nuo 100tojo auksto iki nezinome kurio.
Liftas B veza nuo 1 auksto iki nezinome kurio (gali auksciau, gali zemiau nei A liftas, jokiu priezastiniu rysiu nera, nebent namo stogas, taciau mes nezinome, kur jis)
Tu kazkokiu budu atsiradai lifte A, taciau ten nera migtuku is kuriu galetum nuspeti iki kelinto auksto jis veza, yra tik vienas migtukas, kuris nuveza iki atsitiktinio auksto is tu, i kuriuos jis veza. Nuspaudes sita migtuka tu pakyli i 256ta auksta.
Kadangi ismanai statistika, tai greit apsiskaiciuoji tikimybe, iki kelinto auksto veza liftas A (95%, kad neveza auksciau nei iki (256-100)*20 = 3120to).
Siame aukste tu islipi ir pamatai salia stovinti lifta B. Ji issikvieti ir ilipi. Viskas. Jokio mygtuko lifte B nera, tu tik zinai, kad dabar jis stovi 256tame aukste, nes pats i ta auksta ir issikvietei.

Dabar ar teigi, kad is to, kad liftas B dabar stovi 256tame aukste, gali daryti statistine isvada, iki kiek veza liftas B?

Ar manai, kad 256 yra atsitiktinis aukstas is visu aukstu i kuriuos veza liftas B? Atsimink, jis nepriklauso nuo lifto A, taigi gali vezti nors ir iki milioninio auskto. Kokia statistiskai vertinga informacija tau duoda tai, kad siuo metu jis yra iskviestas i 256ta auskta? Tik tiek, kad jis veza bent jau nuo 1mo iki 256to, taciau daugiau tu nieko naujo apie ji nesuzinai. Tai nebuvo atsitiktinis traukimas is lifto B aibes. Vienintelis atsitiktinis traukimas kuri tu atlikai buvo is lifto A aibes, todel tik apie A aibe ir gavai informacijos.
Lionginas wrote:
2018-10-10 12:21
O kodėl aš turėčiau atsižvelgti į Venerinį globalinį atšilimą, jei jis net teoriškai neįmanomas? Nu nėra Žemėje tiek naftos ir kitų produktų, kuriuos sudeginus turėtume ką nors analogiško, kaip Veneroje. Ir tu MANE kaltini nepagrįstu tikėjimu?
Niekas pasaulyje nezino 100% koks bus globalinio atsilimo scenarijus. Zmones oru prognozes nesugeba numatyti daugiau nei 3 dienom i prieki ir tai prasauna. Ka kalbeti apie 10tis ir 100tus metu i prieki?
Taigi viskas ka mes turime - tai ivairus ivairiu mokslininku modeliai, kurie mums duoda ivairius atsakymus, kurie visi mums duoda tam tikra tikimybini pasiskirstyma, kurio vidurki galime imti, kaip reasonable tiketina scenariju ir juo remtis. Taciau su vidurkiu yra tokia situacija, kad jei i aibe prisideda kazkoks labai didelis skaicius, tai kartu ir ta vidurki paslenka link saves. Tau isgirdus, kad egzistuoja modeliai ir mokslininkai jais besiremiantys, kurie prognozuoja Venerini atsilima, turejo tavo vidurki pastumti bent kazkiek i siltesne puse. Bet nepastume. Nes tikinciuju vidurkiai nesistumdo ;)
Lionginas wrote:
2018-10-10 12:21
Ką lengviau padaryti - užveisti tarakonus ar juos išnaikinti?
Noriu pabrezti, kad tai yra puikus kontraargumentas mano pateiktiem pavyzdziam. Taciau turbut nesuklysiu spedamas, kad tau ji sugalvoti buvo kurkas sunkiau, nei man savuosius. Tiesa jis pametejo ir man gera minti - kas lengviau - paskleisti mirtina virusa ar ji sustabdyti?

Ir dar keletas rimtesniu, is kostmoso:
Didesne tikimybe planetoje egzistuoti protingai gyvybei ar ne?
Entropija visatoje dideja ar mazeja?
Lionginas wrote:
2018-10-10 12:21
Labiausiai tikėtina, kad ji bus neutrali. Likusios tikimybės daugmaž vienodos.
Ziurek sitas mokslininkas aisku negalvojo, ka sake ir buvo nepasigilines, bet wikipedija kazkodel ji cituoja vistiek:
"Out of all mutations, 39.6% were lethal, 31.2% were non-lethal deleterious, and 27.1% were neutral."
https://en.wikipedia.org/wiki/Mutation# ... ss_effects
Lionginas wrote:
2018-10-10 12:21
Skirtumas toks, kad Einšteinas savo mintis publikavo moksliniuose darbuose ir pristatė mokslo visuomenei, o Hawkingo šios konkrečios mintys nebuvo skirtos mokslinei publikacijai ir peer reviewui.
Kad ir kas tau leidzia ramiau miegoti :)
Lionginas
senbuvis
Posts: 2144
Joined: 2011-10-03 09:35

2018-10-11 13:19

Sejanus wrote:
2018-10-10 15:30
Argi žalingų mutacijų aibė nėra didesnė už naudingų? Kad būtum gyvas ir paliktum palikuonis, ir dar būtum pranašesnis už konkurentus reikalingi labai specifiniai dalykai, o kad nusibaigtum ar bent jau neprilygtum konkurentams užtenka kad kažkas suveiktų ne taip.
fizikanas wrote:
2018-10-10 19:55
Ziurek sitas mokslininkas aisku negalvojo, ka sake ir buvo nepasigilines, bet wikipedija kazkodel ji cituoja vistiek:
"Out of all mutations, 39.6% were lethal, 31.2% were non-lethal deleterious, and 27.1% were neutral."
https://en.wikipedia.org/wiki/Mutation# ... ss_effects
Taip, aš suklydau, žalingų mutacijų yra daugiau nei naudingų.


See, Fizikanai? Kai yra normalūs argumentai, tai galima ir pripažinti klaidą. O kai kažkas papeza, net jei tai Hawkingas, tai tikrai galima nuomonės nekeisti. Sutinki?
Post Reply