Svieto pabaigos argumentas

[Lionginas]

Fizikanai, gal užuot tuščiai filosofavęs, geriau nuei į Krištolinio rutulio temą ir, remdamasis savo statistiniais metodais, padaryk kelias objektyviai patikrinamas prognozes. Pvz., kiek žinučių bus parašyta mūsų forume iki jo panaigos; kiek iš viso bus pagaminta Tesla 3 automobilių; ir pan. Jei tavo prognozės bus tikslios, gal tada žmonės rimčiau žiūrės ir į “Svieto pabaigos argumentą”. Nes dabar tai jis atrodo tik kaip įmantrus būdas pasakyti “nežinau”...

Neįmanoma šiuo metodu prognozuoti, nes pagal apibrėžimą žinutės negali "būti", nes nėra sąmoningos ir jos negali sukurti skylės su kiek nori rutulių ir ištraukti kito rutulio vietoj savęs

[Vilius]

Neįmanoma šiuo metodu prognozuoti, nes pagal apibrėžimą žinutės negali "būti", nes nėra sąmoningos ir jos negali sukurti skylės su kiek nori rutulių ir ištraukti kito rutulio vietoj savęs

Jei tas metodas tiko vokiečių tankams, tai turėtų tikti ir Tesloms.

[RB]

Tiesiog patikrink ar tas objektas save suvokia kaip "as" ir zinosi ar "galejei juo gimti" nes tai reiks, kad juo "imanoma buti" pagal apibrezima.

Kokį apibrėžimą? Pagal apibrėžimą „įmanoma būti“ ir žiurke, ir stalu. Jei netiki, aš tau galėsiu kada nors parodyti ir stalą, ir žiurkę. Gal net žiurkę ant stalo.

Ateiviui is 5d netrukdo. Mes tuo tarpu patys esame is sulinio istrauktas kamuoliukas. Tavo kalusimas yra kas trukdo rutuliukui paciam sukonstruoti sulini su kokiu nori rutuliuku skaiciumi ir numeravimu ir is jo istraukyi kita rutuliuka vietoje saves. Skamba kaip nesuvokiama nesamone.

OK, taigi, jei penkiamačiui ateiviui netrukdo, tuomet paaiškink man šitą dalyką:
a) turime fizikaną, kuris skaičiuoja numatomą iš viso gyvensiančių žmonių skaičių, turėdamas vieną vienintelį informacijos vienetą – savo, kaip žmonijos elemento, eilės numerį (nzn, tarkime, kur nors ant užpakalio ištatuiruotą). Ir, remdamasis šia informacija, fizikanas ima ir suskaičiuoja, kad su 95 % tikimybe pasaulyje gims ne daugiau nei N žmonių.
b) turime penkiamatį ateivį, kuris skaičiuoja tą patį numatomą iš viso gyvensiančių žmonių skaičių, turėdamas tą patį vieną vienintelį informacijos vienetą – eilės numerį, kurį perskaitė ant fizikano užpakalio, atsitiktinai ištraukęs fizikaną iš visos žmonių aibės. Ar ateivis, kuris prognozuoja tą patį reiškinį, turėdamas tą pačią informaciją ir remdamasis tuo pačiu modeliu, turėtų gauti identišką atsakymą, kaip variante a, ar ne?

[fizikanas]

O "tu" galėjai gimti, pavyzdžiui, sąmoninga Maryte prieš 100 metų ir vis dar būti "tu"?

Tai butu subjektas, kuris save suvokia, kaip "as", tai ji ir butu ta prasme "as". (jau is cia girdziu, kaip dantraciai girgzda)

Pasidalinsi savo dilerio kontaktais?

Siaip tai psichodeliku vartojimas daugelio yra ivardintas, kaip teigiamas dalykas poziurio prapletimui, ypac, kai kalba eina apie samone ir panasius sudetingus dalykus. Bet siuo konkreciu atveju, atrodo, kad nieko sudetingo nepasakiau. Gal pavyktu patikslinti, ko konkreciai jau "galva neisnesa"?

Tipo, tu gali sukonstruoti šulinį su kokiu nori rutuliukų skaičiumi ir iš jo ištraukti kitą rutuliuką vietoj savęs? Ir kaip TAI skamba?

Tai as ir klausiu, nes butent toki scenariju implikuoja RB.

[fizikanas]

Tai kad tos kitos realiame gyvenime egzistuojančios rizikos nėra taip lengvai nagrinėjamos, kaip šitas tavo teorinis Doomsday argumentas. Vien tik naiviai sterilių teorinių ir matematinių išvedžiojimų tam nepakanka.

Kokie dar buna matematiniai isvedziojimai, be naiviu ir steriliu? Mate gyvenimo ir purvini? Cia kaip kokia pitagoro teorema, kur jau vien uzuodus, padvelkia kaimo realybe ir meslu?

Future of Humanity Institute, įkurtas Oksfordo universiteto Filosofijos fakulteto ir pan. Turiu įtarimų, kad prie to yra prikišę ranką filosofai ir nemenką įtaką toms rizikoms galėjo padaryti pesimistinė į Black Mirror panaši fantastika ir pan.

Na taip, juk visas tas rizikas isgalvojo priedurniai kosmonautai. Visi issilavine zmones tai zino, kad atomines bombos tik stiprina imuniteta, dirbtinis intelektas niekada nepakeis maksimos kasininkiu, o globalinis atsilimas isvis skiedalai, nes gi lauke -20 vidury ziemos viena nakti buvo.

Tos rizikos vertintos gana nepriklausomai viena nuo kitos (sąlyginai nepriklausomos tikimybės). Iš studijų universitete kažkiek pamenu, kad tikimybių teorija ir statistika labai sunkiai tvarkosi su priklausomomis tikimybėmis, kai, palyginus, nepriklausomų tikimybių ir atsitiktinių dydžių matematinis aparatas, kur nereikia kvaršinti galvos dėl įvairių priklausomybių, yra neproporcingai, smarkiai ir galingai išplėtotas. Kai realiame gyvenime priklausomos tikimybės neretai būna ne ką mažiau reikšmingos ir labai smarkiai viską komplikuoja bei gali turėti ženklią paslėptą įtaką.
Pvz. galbūt užtektų įvykti lokaliai kokiai nors smulkesnio lygio katastrofai kažkurioje reikšmingesnėje teritorijoje ar šalyje (pvz. JAV) ir tai per globalią ekonomiką ir santykius galėtų smarkiai paveikti visą likusį pasaulį (ekonominės suirutės, dėl to padidėjusi įtampa, karai ir pan.) ir sukelti rimtas ir reikšmingas globalias pasekmes.

Nelabai suprantu kokia cia problema. Statistika yra sudetingas mokslas. Cia niekas to negincyja. Ar del to, kad jis sudetingas reikia nesinaudoti niekuo ka jis sako, o tiketi tuo, kas skamba esant arciausiai sirdies?

Šiaip, bežiūrint toje lentelėje į dirbtinio super-intelekto riziką, man toptelėjo mintis, kad kūrybiškai ir poetiškai žiūrint į intelekto sąvoką:

[+] show hidden text

https://en.wiktionary.org/wiki/intellect
the faculty of thinking, judging, abstract reasoning, and conceptual understanding; the cognitive faculty (uncountable)

bei atsiejus ją nuo įprasto konteksto (konkrečių žmonių), mes jau ir dabar turim gana savarankišką ir žmoniją gan ženkliai įtakojantį "dirbtinį intelektą", kurį mes vadiname mokslu.
Kai žmonės svarsto apie teorines grėsmes, kurias galėtų sukelti būsimasis dirbtinis intelektas (įprastine kasdienybėje naudojama prasme ir apie kurį paskutiniu metu taip mėgstama kalbėti), man kyla klausimas, kodėl tiek sąlyginai nedaug dėmesio susilaukia mūsų jau realiai turimo "dirbtinio intelekto"-mokslo ir jo vaisių grėsmės, rizikos ir pan. Tai, ką mes turime realų šalia, jau nebe taip įdomu? Ar nėra taip, kad mūsų primatiškos smegenys ir mūsų visuomenės nelabai sėkmingai tvarkosi net ir su šiuo dalyku?

Na taip, dauguma tu gresmiu, iskaitant ir pati dirbtini intelekta yra kilusios mokslo deka. Gal nelabai politkorektiska butu sakyti, kad drauskim moksla, grazinkim religijas, bet apie konkrecias is moklso kylancias rizikas zmones kalba, tai manau cia nieko gudresnio ir nesugalvosi, kaip bandyti suvaldyti tas konkrecias rizikas.

Čia labiau tu nori juo naudotis, jo paties galbūt iki galo nesuprasdamas.

Jei tu jau uz mane geriau supranti, tai gal nori paaiskint ir RB su Lionginu?

Aš kritikuoju tavo priėjimą, nes jis labai specifinis ir teoriškai sterilus savo esme. Kitų realiame gyvenime veikiančių rizikų nagrinėjimas/įtraukimas (tikimybinės erdvės perdarymas) iš karto nusvertų tavo teorinio priėjimo, kaip tu jį nupasakojai, esminę teorinę prielaidą, padarytų ją nebesvarbia ir sugriautų tavo patį priėjimą/argumentą.

Kaip nusvertu? Vienintelis dalykas, kuri galiu isivaizduoti, kuris visiskai padarytu sita argumenta bereiksmi, del to, kad turetume kurkas geresniu duomenu, yra tas variantas, kur asteroidas atskrenda ir mes jau 100% zinom, uz keliu valandu bus sakes. Visi kiti variantai ir prognozes, ypac dabar zinomos, tai toli grazu iki tokiu tiklsumu, todel sitas argumentas islieka kaip prasminga dedamoji, kuria gali naudotis, jei nori susidaryti kuo tikslesni imanoma siuo metu vaizda. Aisku gali juo ir nesinaudoti, tuo sumazindamas to savo vaizdo kokybe ir tiklsuma. Tik nezinau kodel noretum taip daryti.

Nesupratau, ką norėjai šituo pasakyti, bet užuodžiu kažkokią intrigą. Gal paaiškinsi plačiau?

Kad tu jau pripazinai viska, ka as sioje temoje norejau irodyti. Daugiau tik del nereiksmingu smulkmenu galim gincytis.

Ten buvo iliustracija, kad tavo Doomsday argumentas su jau minėta tikimybinės erdvės vienodumo (realiame gyvenime veikiančių rizikų nesvarbumo) prielaida ir prisirišimas prie žmonių sąmonių (jų padarymas atraminiais objektais tavo tikimybiniame modelyje), generuoja vat štai tokius fantastinius scenarijus (kad argumentas būtų bent kažkiek į temą teoriškai). Nors gal kokioje nors crazy kvantinės teorijos intepretacijoje, tai gal ir turėtų kažkokią prasmę. Pamenu, vienas toks gana neblogai žinomas matematikas Roger Penrose (turėjęs berods kažkokių sąsajų su Stephen Hawking) yra savo laiku svaigęs apie kažkokią kvantinę sąmonę.

Tai, kad nereikia jokiu neklasikiniu/nematerealistiniu/is 2018 metu mokslo paradigmos ribu iseinanciu teoriju sitam argumentui.

yra rizika, jog galima prieiti ir iki:

Ar bandai pasakyti, kad filosofija kenkia zmogaus psichikai?

[fizikanas]

Kokį apibrėžimą? Pagal apibrėžimą „įmanoma būti“ ir žiurke, ir stalu. Jei netiki, aš tau galėsiu kada nors parodyti ir stalą, ir žiurkę. Gal net žiurkę ant stalo.

Butu nuostabu jei kokiam MRT aparate parodytum, kad ziurke, ar netgi stalas! atlieka tokius procesus, kurie koreliuoja su saves, kaip asmens suvokimu, kas leidzia is ju perspektyvos egzistuoti konsepcijai "buti stalu" ar "buti ziurke". Tikrai likciau nustebes, absoliuciai neitiketinas atradimas.

OK, taigi, jei penkiamačiui ateiviui netrukdo, tuomet paaiškink man šitą dalyką:
a) turime fizikaną, kuris skaičiuoja numatomą iš viso gyvensiančių žmonių skaičių, turėdamas vieną vienintelį informacijos vienetą – savo, kaip žmonijos elemento, eilės numerį (nzn, tarkime, kur nors ant užpakalio ištatuiruotą). Ir, remdamasis šia informacija, fizikanas ima ir suskaičiuoja, kad su 95 % tikimybe pasaulyje gims ne daugiau nei N žmonių.
b) turime penkiamatį ateivį, kuris skaičiuoja tą patį numatomą iš viso gyvensiančių žmonių skaičių, turėdamas tą patį vieną vienintelį informacijos vienetą – eilės numerį, kurį perskaitė ant fizikano užpakalio, atsitiktinai ištraukęs fizikaną iš visos žmonių aibės. Ar ateivis, kuris prognozuoja tą patį reiškinį, turėdamas tą pačią informaciją ir remdamasis tuo pačiu modeliu, turėtų gauti identišką atsakymą, kaip variante a, ar ne?

Manau visu pirma 5d ateivis netures tokios fiksacijos ant evoliuciskai issivysciusio biloginio organo - uzpakalio, kaip tamsta, tai pradekim nuo to.
Toliau tai manau uzdavinys analogiskas tam, kuri pats daviau, kaip pavyzdi. Todel taip, ateivis gaus ta pati atsakyma, jei specialiai pasirinks aibe lygiai tokia pat, kaip mum "gamta parinko". Jei pasirinks kokia nors kitokia aibe, pagal savo nuoziura, tai gaus kazkoki kitoki atsakyma. Kuris galbut jam bus idomus del kazkokiu priezasciu. Mums tuo tarpu neidomus.

[fizikanas]

Pvz., kiek žinučių bus parašyta mūsų forume iki jo pabaigos;

Ok, sitas idomus. Si zinute, kuria rasau yra atsitiktine zinute kada nors parasyta sitame forume. Siuo metu 91343 zinuciu yra parasyta is viso.
Vadinasi:
50% kad is viso bus parasyta maziau nei 182686
95% kad nebus parasyta daugiau nei 1826860
5%, kad is viso bus parasyta maziau nei 96150

[Vilius]

Tai davai parašyk anoje temoje savo oficialią pranašystę. Po kiek laiko bus įdomu pažiūrėt, ar išsipildė.

Beje, Tesla 3 modelių yra pagaminta maždaug va tiek:

Total production through end of June 2018 has been 28,578 cars.

Tai kiek bus jų iš viso pagaminta?

[fizikanas]

Tai davai parašyk anoje temoje savo oficialią pranašystę. Po kiek laiko bus įdomu pažiūrėt, ar išsipildė.

Beje, Tesla 3 modelių yra pagaminta maždaug va tiek:

Total production through end of June 2018 has been 28,578 cars.

Tai kiek bus jų iš viso pagaminta?

Na matematika cia tokia pati. Tik vargu ar dar bus sitas forumas, kad patikrinti prognoze. Apie forumo zinutes rasyti irgi beprasmiska, nes jei kasnors grizines i foruma vien paziureti ar fizikanas buvo neteisus, ir grizes dar parasys kokia zinute pakeliui, tai bus save paneigianti pranasyste (nu gerai gerai, vienas neprirasines viso forumo zinuciu, tai galiu imesti)

[Lionginas]

O "tu" galėjai gimti, pavyzdžiui, sąmoninga Maryte prieš 100 metų ir vis dar būti "tu"?

Tai butu subjektas, kuris save suvokia, kaip "as", tai ji ir butu ta prasme "as". (jau is cia girdziu, kaip dantraciai girgzda)

Tai žiūrėk, Marytė prieš 100 metų save suvokia kaip "aš", tu save suvoki kaip "aš", tai galbūt galima sakyti, kad "tu" "esi" "Marytė", o "Marytė" "yra" "tu"? Kitaip aš nelabai suprantu, ką reiškia gimti kitu žmogumi ir vis tiek išlikti "tu".

"Tu" esi tam tikru būdu organizuoti atomai ir molekulės, kurie tave sudaro, ir tu esi rezultatas ankstesnės įvykių sekos. Panašiai, kaip ištiškęs kiaušinis yra rezultatas sveiko kiaušinio kritimo iš aukščio. Ištiškęs kiaušinis negali būti kitokios įvykių sekos, pavyzdžiui, Malkų, deguonies ir kibirkšties rezultatas. Nes tada ištiškęs kiaušinis būtų ne ištiškęs kiaušinis, o pelenai. Taip ir "tu" negali būti rezultatas kitokios įvykių sekos, negali turėti kitų tėvų, negali būti Maryte prieš 100 metų, negali gimti kitu laiku ar kitoje vietoje. Tai bus Marytė ar kažkas kitas, bet nebebūsi "tu". Jei "tu" nebūtum tu, tai tavęs tiesiog nebūtų visai, ir nebūtų niekada. Tikimybė tau būti kitu žmogumi tokia pati, kaip ir būti bakterija ar akmeniu - nulinė.

[RB]

Toliau tai manau uzdavinys analogiskas tam, kuri pats daviau, kaip pavyzdi. Todel taip, ateivis gaus ta pati atsakyma, jei specialiai pasirinks aibe lygiai tokia pat, kaip mum "gamta parinko". Jei pasirinks kokia nors kitokia aibe, pagal savo nuoziura, tai gaus kazkoki kitoki atsakyma. Kuris galbut jam bus idomus del kazkokiu priezasciu. Mums tuo tarpu neidomus.

Puiku. O dabar įsivaizduokime, kad ateina dar vienas ateivis, kuris nusprendžia, jog pirmasis, vykdydamas beždžionių apskaitą, be jokio reikalo gaišta laiką nagrinėdamas po vieną rūšį. Todėl jis pasiūlo vertinti iš karto visą gentį Homo. Dabar paaiškėja, kad minėtasis eilės numeris ant fizikano užpakalio yra gerokai didesnis ir jis yra ne Nr. 60 000 000 000, o, pvz., Nr. 120 000 000 000.
Pirmasis ateivis suskaičiavo, kad su 50 % tikimybe iš viso gyvens ne mažiau kaip 120 000 000 000 homo sapiens, t. y. gims dar 60 000 000 000.
Antrasis suskaičiuoja, kad tikimybė, jog gims dar 60 000 000 000 homo genties atstovų (t. y. bendras kada nors gyvenusių homo skaičius pasieks 180 000 000 000) yra apie 70 % (analitiškai spręsti šito uždavinio nemoku, bet grafinis sprendimas rodo kažką tokio).
Klausimas: kaip interpretuoti šį skirtumą? Visiškai teisingai, nagrinėjame skirtingas aibes, bet – vienintelis homo genties atstovas šiuo metu yra homo sapiens. Tingiu dabar skaičiuoti pagal numatomus populiacijos modelius, bet įsivaizduoju, kad tie 60 mlrd. gims per kelis šimtmečius. Taigi, ar tikrai kam nors atrodo realistiška hipotezė, jog egzistuoja ~20 % tikimybė, kad per tuos kelis šimtmečius susiformuos nauja homo genties rūšis, kuri nebus homo sapiens? Jei ne, kokį alternatyvų paaiškinimą šioms nesutampančioms prognozėms gali pateikti?


Arba kitas, dar paprastesnis variantas. Ateina trečias ateivis ir pareiškia, kad visi žmonės, kurie gimė prieš „McDonalds“ atsiradimą, nėra verti vadintis žmonėmis ir todėl fizikano numeris yra vos 10 000 000 000. Jis suskaičiuoja prognozes ir gauna kažkokį kitą rezultatą. Kadangi penkiamatis ateivis turbūt negalėjo gimti nei fizikanu, nei Maryte, nei „Big Mac'u“, turbūt neprieštarausi, kad jis gali sudaryti kokią tik nori aibę? Kaip paaiškinti šitą nesutapimą?

[RB]

Butu nuostabu jei kokiam MRT aparate parodytum, kad ziurke, ar netgi stalas! atlieka tokius procesus, kurie koreliuoja su saves, kaip asmens suvokimu, kas leidzia is ju perspektyvos egzistuoti konsepcijai "buti stalu" ar "buti ziurke". Tikrai likciau nustebes, absoliuciai neitiketinas atradimas.

Man nereikia jokios jų perspektyvos ir koncepcijos (šitas žodis rašomas būtent taip). Man reikia jų egzistavimo fakto, kad galėčiau juos skaičiuoti, kaip vokiečių tankus.
Paprastas pavyzdys: aš dabar pat galiu parašyti keliolikos eilučių programėlę, kuri darys lygiai du dalykus:
1. Kiekviename cikle per vienetą padidins savo eilės numerį.
2. Karts nuo karto pasiims tą savo eilės numerį, pritaikys jam minėtą algoritmą ir suskaičiuos, kokį maksimalų eilės numerį ji gali pasiekti su 95 % tikimybe.

Turbūt sutinki, kad šita programėlė nėra sąmoninga, nesuvokia, ką reiškia „būti programėle“, jos nekamuoja egzistencinės problemos. Ir, nepaisant to, ji taiko šitą modelį sau pačiai (nes tau kažkodėl atrodo, kad yra principinis skirtumas, ar tu skaičiuoji rutuliukus, ar rutuliukai skaičiuoja save). Čia gi turime numeruotą rutuliuką, kuris skaičiuoja save. Ar viskas gerai, ar modelis veiks?
Jei ne, tai kodėl?
Jei taip, tai koks man skirtumas, ką suvokia žiurkė ar stalas?

(Bonus klausimas: kaip manai, kiek tiksliai programėlė įvertins savo šansus? )

[Svetimas]

Aš siūlau senbuviams nespausti taip smarkiai "prie sienos" fizikano dėl jo Doomsday argumento ir spardyti tą argumentą negyvai. Fizikanas vienam komentare kaip ir pripažino netiesiogiai, kad supranta jo trūkumus.
Gal žmogus iš esmės norėjo pasidalinti savotišku sau įdomiu dalyku, pakonfuzinti skeptikų smegenis, patestuoti ir pan.
O ir skeptikams gal iš to buvo šiokia tokia nauda ir šiek tiek paganė savo nuobodžiaujančius intelektus.

[fizikanas]

Aš siūlau senbuviams nespausti taip smarkiai "prie sienos" fizikano dėl jo Doomsday argumento ir spardyti tą argumentą negyvai.

Aciu uz rupestinguma, bet leisk zmonem diskutuot

[fizikanas]

Tai žiūrėk, Marytė prieš 100 metų save suvokia kaip "aš", tu save suvoki kaip "aš", tai galbūt galima sakyti, kad "tu" "esi" "Marytė", o "Marytė" "yra" "tu"? Kitaip aš nelabai suprantu, ką reiškia gimti kitu žmogumi ir vis tiek išlikti "tu".

"Tu" esi tam tikru būdu organizuoti atomai ir molekulės, kurie tave sudaro, ir tu esi rezultatas ankstesnės įvykių sekos. Panašiai, kaip ištiškęs kiaušinis yra rezultatas sveiko kiaušinio kritimo iš aukščio. Ištiškęs kiaušinis negali būti kitokios įvykių sekos, pavyzdžiui, Malkų, deguonies ir kibirkšties rezultatas. Nes tada ištiškęs kiaušinis būtų ne ištiškęs kiaušinis, o pelenai. Taip ir "tu" negali būti rezultatas kitokios įvykių sekos, negali turėti kitų tėvų, negali būti Maryte prieš 100 metų, negali gimti kitu laiku ar kitoje vietoje. Tai bus Marytė ar kažkas kitas, bet nebebūsi "tu". Jei "tu" nebūtum tu, tai tavęs tiesiog nebūtų visai, ir nebūtų niekada. Tikimybė tau būti kitu žmogumi tokia pati, kaip ir būti bakterija ar akmeniu - nulinė.

Tu gali save suvokti kaip "tu"? Taip. As galiu save suvokti, kaip "as"? Taip. Jei mes esame tik dviese kazkokiame kambaryje ir tame kambaryje ivyksta "saves, kaip "as" suvokimo momentas", tai yra 50% tikimybe, kad jis ivyko pas tave ir 50% tikimybe, kad jis ivyko pas mane? Taip. Jeigu mes tame kambaryje esame nuo ryto iki vakaro, tai tikimybe, kad tas suvokimo momentas ivyko pirmoje dienos puseje yra 50% ir 50% kad antroje? Taip. Dabar sita isextrapoliuok visiems "saves suvokimo momentams" visatoje, per visa visatos istorija iskaitant praeiti ir ateiti. Ir gausi svieto pabaigos argumenta.

[fizikanas]

Arba kitas, dar paprastesnis variantas. Ateina trečias ateivis ir pareiškia, kad visi žmonės, kurie gimė prieš „McDonalds“ atsiradimą, nėra verti vadintis žmonėmis ir todėl fizikano numeris yra vos 10 000 000 000. Jis suskaičiuoja prognozes ir gauna kažkokį kitą rezultatą. Kadangi penkiamatis ateivis turbūt negalėjo gimti nei fizikanu, nei Maryte, nei „Big Mac'u“, turbūt neprieštarausi, kad jis gali sudaryti kokią tik nori aibę? Kaip paaiškinti šitą nesutapimą?

Nesutapimas atsiranda is to, kad viena aibe yra kitos aibes sub aibe. Tu jau apibrezdamas sita aibe is apibrezimo zinai, kad ji bus mazesne. O kadangi paskui sita informacija ignoruoji is to ir gaunasi nesutapimas. Panaisai, kaip top-sporta galetum apknisti jei statytum uz ivykius, kurie yra susije - pvz, kad petras imus 5 ivarcius ir, kad petro komanda laimes cempionata. Jei lazybu bendroves leistu kombinuotai statyti uz susijusius ivykius, tai galetum is to nemenkai pralobti.

[fizikanas]

Paprastas pavyzdys: aš dabar pat galiu parašyti keliolikos eilučių programėlę, kuri darys lygiai du dalykus:
1. Kiekviename cikle per vienetą padidins savo eilės numerį.
2. Karts nuo karto pasiims tą savo eilės numerį, pritaikys jam minėtą algoritmą ir suskaičiuos, kokį maksimalų eilės numerį ji gali pasiekti su 95 % tikimybe.

Turbūt sutinki, kad šita programėlė nėra sąmoninga, nesuvokia, ką reiškia „būti programėle“, jos nekamuoja egzistencinės problemos. Ir, nepaisant to, ji taiko šitą modelį sau pačiai (nes tau kažkodėl atrodo, kad yra principinis skirtumas, ar tu skaičiuoji rutuliukus, ar rutuliukai skaičiuoja save). Čia gi turime numeruotą rutuliuką, kuris skaičiuoja save. Ar viskas gerai, ar modelis veiks?

Veiks kuo pukiausiai.

Jei taip, tai koks man skirtumas, ką suvokia žiurkė ar stalas?

Ta, kad stalas neieina i cikla, kuriame ivyksta "saves skaiciavimas", kalbant tavo programeles metafora, kuri beje yra labai gera ir teisinga. Pats galvojau panasia panaudoti, kaip pavyzdi sioje diskusijoje

(Bonus klausimas: kaip manai, kiek tiksliai programėlė įvertins savo šansus? )

Na cia trivialu, 95% ciklo prasisukimu bus atspeje teisingai. Jei nieko nesuzioplinai rasydamas.

[RB]

Nesutapimas atsiranda is to, kad viena aibe yra kitos aibes sub aibe. Tu jau apibrezdamas sita aibe is apibrezimo zinai, kad ji bus mazesne. O kadangi paskui sita informacija ignoruoji is to ir gaunasi nesutapimas. Panaisai, kaip top-sporta galetum apknisti jei statytum uz ivykius, kurie yra susije - pvz, kad petras imus 5 ivarcius ir, kad petro komanda laimes cempionata. Jei lazybu bendroves leistu kombinuotai statyti uz susijusius ivykius, tai galetum is to nemenkai pralobti.

Šiaip lažybų bendrovės leidžia tokius statymus ir nieko tu neišloši, nes pralošiama suma irgi didėja dvigubai (du statymai). Čia nelabai svarbu, bet jei netiki, eik į topsport.lt ir pasižiūrėk.

Taip, aš suprantu, kad nesutapimas atsiranda dėl skirtingų aibių, aš jas sąmoningai konstruoju taip, kad jos nesutaptų ir rezultatas būtų skirtingas. Vat tą ir bandau parodyti, kad rezultatas, kurį gauname atlikę matematinius veiksmus, yra labai keistas, kai imame jį interpretuoti realybėje. Tai va ir paaiškink, kodėl taip yra? Nes jei pažongliravę skaičiukais gauname atsakymą, kuris akivaizdžiai sunkiai suderinamas su realybe, vadinasi, su modeliu kažkas ne taip.