Svetimas wrote: ↑2018-08-14 23:42
Tave domina 4-o uždavinio sprendimas ir manai, kad galima prie jo kažkaip prieiti su Bajeso teoremos pagalba?
Bajeso teorema man neatrodo butina, svarbu sugebeti kazkokiu budu isspresti uzdavini su suliniais. As tai padarau modifikuodamas salyga, kad antrama sulinyje irgi yra milionas kamuoliuku, taciau pakartotinai sunumeruotu nuo 1 iki 10 ir tada tiesiog padalinu 5ketu skaiciu 1mame sulinyje is 5ketu skaiciaus antrame sulinyje 1/100000 = 0.00001. Taigi nera esme, kuria teorema remdamasis skaiciuosi, bet tol kol gali suskaiciuoti sita uzdavini, ta pati skaciavima galesi pritaikyti ir kitame analogiskame uzdavinyje, kiek kitame kontekste - savo egsitavime kazkokiame konkreciame visatos-busenu-erdves taske. Is esmes nesvarbu ar ta erdve apibrezia releativistynis 4d erdvelaikis, ar universali kvantine bangine funkcija, ar gimines medis, svarbu sutikti su prielaida, kad "tu" pats esi atsitiktinis "traukimas" is visos referencines klases, kas skaitytusi, kaip "tu". 4d ervelaikis turbut yra paprasciausias suvokti materealistiskai mastanciam zmogui, todel ji pasirinkau kaip analogija diskusijoje su Lionginu. Isivaizduok, kad esi 5d erdves ateivis ir i musu 4d visatos erdvelaiki ziuri is sono. Matai visa nuo pradzios iki pabaigos. Matai keleta "sniureliu" kurie yra zmoniu gyvenimai. Ju yra kazkoks konkretus baigtinis skaicius (nes sakykim sita 4d visata turi pabaiga, kaip, kad entropine mirtis ar didysis susitraukimas ar dar kazkas). Tuomet gali suskaiciuoti tu sniureliu skaiciu ir juos sunumeruoti nuo esancio arciausiai laiko t-nulis iki toliausiai. Cia analogija i sunumeruotus rutuliukus sulinyje. Dabar, kad butu dar tiksliau, galime tuose "sniureliuose" pazymeti taskus, kur sniurelis pagalvoja kazka panasaus i savireferencija, kaip, kad "o tai kelintas zmogus as gimiau ir kodel ir kokios to statistines implementacijos" Dabar turime, kad visame 4d ervelaikyje yra baigtinis skaicius situ tasku. Tuos taskus taip pat gali sunumeruoti nuo pirmo iki paskutinio. Dabar ka sako svieto pabaigos argumentas, ar bendresnis principas, vadinamas antropiniu principu, tai, kad jeigu tu kazka tokio pagalvojai, tai tu esi atsitiktinis taskas is tu tasku aibes. Priemus sita principa tada uzdavinio analogiskumas uzdaviniui su suliniais tampa akivaizdus. Ar pavyko man aiskiau paaiskinti klausima?
Svetimas wrote: ↑2018-08-14 23:42
Tai man atrodo, kad Vilius (pavyzdys su virve) ir Lionginas jau parodė, kad tavo bandymas spręsti 4-ą uždavinį taip pat, kaip kitus pirmus tris uždavinius, yra nekorektiškas.
Tikiuosi paaiskinimo auksciau pasidarys aiskiau, kaip pro sali buvo sie Viliaus ir Liongino bandymai.
Svetimas wrote: ↑2018-08-14 23:42
Priešingai. Tiesiog pagalvojau, kad tikimybė įvykti kokiam nors įvykiui, kuris atneštų "svieto pabaigą" (koks milžiniškas asteroidas, mirtinas virusas, kosminis kataklizmas ar pan.) per 100 metų nuo dabar yra mažesnė, nei per 1000 metų nuo dabar.
Cia toks lyrinis nukrypimas sito klausimo kontekste, bet gal prie intuicijos apie svieto pabaigos argumenta prisideda ir intuicijos apie kokie konkreciai kataklizmai gali nutikti ir kaip jie tiketini? Jei manai, kad asteroido atsitrenkimas i zeme yra didziausia zmonijos isgyvenimo rizika tai tikrai turetu buti sunku patiketi visokiais statistiniais isvedziojimais apie tai, kad nebedaug liko.
Taciau jei paziuretum i wikipedijos egzistenciniu riziku sarasa, tai vazidas kiek kitoks, nei popuiliari nuomone apie atskrendanti asteroida:
https://en.wikipedia.org/wiki/Global_catastrophic_risk
Kaip matai tikimybe isnykti per ateinancius 100 metu yra beveik 20%, kas isipaiso i svieto pabaigos argumento skaiciavimus gana tiksliai, o kataklizmas greiciausiai bus musu paciu darbas, o ne asteroidas is kosmoso.
Svetimas wrote: ↑2018-08-14 23:42
Gal gali man paaiškinti, kaip apčiuopiamiau sužinoti tikslesnes šių tikimybių reikšmes su Bajeso teorema vien iš žmonijos jau pragyvento laiko?
Kaip jau rasiau auksciau Bajeso teorema cia nebutina. Viskas, ka as galiu pasakyti is Bajeso teoremos ir visko kas su ja susije, tai, kad irodymus reikia vertinti kontekste to, kiek tu tikejaisi to ivykio is pradziu. xkcd komiskas tai gerai paasikina:
Taciau svieto pabaigos argumento konktekste ji nelabai mums pasako kazka naujo.
Svetimas wrote: ↑2018-08-14 23:42
Čia gal koks testas, ar man visi namie? Nemanau, kad kvantinė mechanika gali sakyti tokius dalykus. Na, bet gal su kokia tavo paties modifikuota kvantinės teorijos many-worlds interpretacijos (į ką aš skeptiškai žiūriu) interpretacija tau ir pavyktų kažką gudresnio išvartyti. Gal gali šiek tiek plačiau paaiškinti savo mintį, kad būtų aiškiau?
Na kvantines vakuumo fluktuacijos teoriskai leidzia tokiam ivykiui ivykti. Netgi daugelis moklsininku mano, kad visa visata atsirado butent taip. Tai jei visata galejo atsirasti, tai ir Vilius gimti marse galejo ne ka prasciau. Betkuriuo atveju cia nukrypimas labiau apie zodzio "galejo" savoka, nei apie esmini diskusijos klausima.