fizikanas wrote:Na suprantu ka nori pasakyti, bet tai kokios tos kitos prognozes ir faktai, kuriuos galime priespastatyti sitam argumentui? Kolkas papildomu prognoziu pateikiau tik as, ir jos buvo i ta pacia puse, kaip sitas argumentas. Tiksliau jos buvo dar i blogesne puse, nes sitas argumentas dar mums sako, kad pasaulis nesites labai ilgai, bet taip pat ir nesibaigs labai greitai. Pagal tas kitas prognozes tai reiketu jau siandien begt pirkt koncervu.
Tai kad tos kitos realiame gyvenime egzistuojančios rizikos nėra taip lengvai nagrinėjamos, kaip šitas tavo teorinis Doomsday argumentas. Vien tik naiviai sterilių teorinių ir matematinių išvedžiojimų tam nepakanka.
Paskaičiau
Global catastrophic risk linką (iš kurio tu pateikei savo prognozių lentelę). Ten toje lentelėje pateiktos rizikos tėra kažkokios konferencijos neformalios apklausos rezultatai (
https://www.webcitation.org/6YxiCAV0p?u ... report.pdf ):
- [+] show hidden text
-
GLOBAL CATASTROPHIC RISKS SURVEY
(2008) Technical Report 2008/1
Published by Future of Humanity Institute, Oxford University
Anders Sandberg and Nick Bostrom
At the Global Catastrophic Risk Conference in Oxford (17 20 July, 2008) an informal survey was circulated among participants, asking them to make their best guess at the chance that there will be disasters of different types before 2100. This report summarizes the main results.[...]
Future of Humanity Institute, įkurtas Oksfordo universiteto Filosofijos fakulteto ir pan. Turiu įtarimų, kad prie to yra prikišę ranką filosofai ir nemenką įtaką toms rizikoms galėjo padaryti pesimistinė į Black Mirror panaši fantastika ir pan. Na, bet, aišku, iš to neseka, kad apie įvairias žmonijai kylančias rizikas nereikia galvoti.
Minėtų rizikų dalyje didžiąją dalį sudaro rizikos dėl žmonių veiklos. Tam tikras penas pamąstymui apie tai, jog žmonija pasiekė lygį, kai jau gali gana neblogai susiknisti sau gyvenimą. O dar pridėjus nemažai karčios patirties, kad žmonės krūvoje dažnai nesugeba iškomunikuoti, priimti ir įgyvendinti gerų ir efektyvių sprendimų, jei tam reikia tam tikro solidarumo, tai gal ne tokios jau ir baisiai pesimistinės prognozės ten atrodo.
Jei kai kurios rizikos toje lentelėje realiai galbūt atrodo ir padidintos ar ne visos rimtesnės paminėtos, tai aš matau kitą problemą. Tos rizikos vertintos gana nepriklausomai viena nuo kitos (sąlyginai nepriklausomos tikimybės). Iš studijų universitete kažkiek pamenu, kad tikimybių teorija ir statistika labai sunkiai tvarkosi su priklausomomis tikimybėmis, kai, palyginus, nepriklausomų tikimybių ir atsitiktinių dydžių matematinis aparatas, kur nereikia kvaršinti galvos dėl įvairių priklausomybių, yra neproporcingai, smarkiai ir galingai išplėtotas. Kai realiame gyvenime priklausomos tikimybės neretai būna ne ką mažiau reikšmingos ir labai smarkiai viską komplikuoja bei gali turėti ženklią paslėptą įtaką.
Pvz. galbūt užtektų įvykti lokaliai kokiai nors smulkesnio lygio katastrofai kažkurioje reikšmingesnėje teritorijoje ar šalyje (pvz. JAV) ir tai per globalią ekonomiką ir santykius galėtų smarkiai paveikti visą likusį pasaulį (ekonominės suirutės, dėl to padidėjusi įtampa, karai ir pan.) ir sukelti rimtas ir reikšmingas globalias pasekmes.
Šiaip, bežiūrint toje lentelėje į dirbtinio super-intelekto riziką, man toptelėjo mintis, kad kūrybiškai ir poetiškai žiūrint į intelekto sąvoką:
- [+] show hidden text
- https://en.wiktionary.org/wiki/intellect
the faculty of thinking, judging, abstract reasoning, and conceptual understanding; the cognitive faculty (uncountable)
bei atsiejus ją nuo įprasto konteksto (konkrečių žmonių), mes jau ir dabar turim gana savarankišką ir žmoniją gan ženkliai įtakojantį "dirbtinį intelektą", kurį mes vadiname mokslu.
Kai žmonės svarsto apie teorines grėsmes, kurias galėtų sukelti būsimasis dirbtinis intelektas (įprastine kasdienybėje naudojama prasme ir apie kurį paskutiniu metu taip mėgstama kalbėti), man kyla klausimas, kodėl tiek sąlyginai nedaug dėmesio susilaukia mūsų jau realiai turimo "dirbtinio intelekto"-mokslo ir jo vaisių grėsmės, rizikos ir pan. Tai, ką mes turime realų šalia, jau nebe taip įdomu? Ar nėra taip, kad mūsų primatiškos smegenys ir mūsų visuomenės nelabai sėkmingai tvarkosi net ir su šiuo dalyku?
fizikanas wrote: ↑2018-08-19 21:29
Svetimas wrote: ↑2018-08-19 12:38
Visokios mums įprastame realiame gyvenime suprantamos žmonijos pabaigą galinčios atnešti rizikos (pandemijų, kosminių kataklizmų ir pan.) tuomet teoriškai iš principo tampa, yra ir privalo būti absoliučiai beprasmės (nesvarbios), kuomet tu naudoji šitą metodą taip, kaip tu jį nupasakojai.
Nematau kodel nori naudotis tik kazkuriuo vienu dalyku? Taigi niekas netrukgo paskaiciuoti tikimybe pagal svieto pabaigos argumenta, tada dar ja toliau tikslinti pagal kitu riziku prognozes. Bet kaip jau sakiau, vaizdas nuo to grazesnis nepasidaro.
Aš ir nenoriu naudotis tik šituo teoriniu dalyku. Čia labiau tu nori juo naudotis, jo paties galbūt iki galo nesuprasdamas. Aš kritikuoju tavo priėjimą, nes jis labai specifinis ir teoriškai sterilus savo esme. Kitų realiame gyvenime veikiančių rizikų nagrinėjimas/įtraukimas (tikimybinės erdvės perdarymas) iš karto nusvertų tavo teorinio priėjimo, kaip tu jį nupasakojai, esminę teorinę prielaidą, padarytų ją nebesvarbia ir sugriautų tavo patį priėjimą/argumentą.
fizikanas wrote: ↑2018-08-19 21:29
Svetimas wrote: ↑2018-08-19 12:38
Šiaip, jei tu prognozuoji egzistenciją labai abstraktaus proceso (kuris generuoja tam tikrus objektus) absoliučiai daugiau nieko nežinodamas (be tų objektų) apie to proceso aplinką, tai toks tavo prognostinis priėjimas teoriškai kaip ir galėtų būti kažkiek logiškas. Nes tu į savo prognozę įtrauki informaciją, kiek jau objektų/laiko tas procesas sėkmingai prigeneravo nenutrūkęs. Kuo daugiau tam abstrakčiam procesui pavyko praegzistuoti (prigeneruoti objektų) nenutrūkusiam, tuo didesnė tikimybė (remiantis jau įvykusia egzistencijos istorija) tam procesui teoriškai praegzistuoti ir toliau (jei absoliučiai nieko daugiau nežinom su tuo procesu susijusio).
"teoriškai kaip ir galėtų būti kažkiek logiškas" - cia jau turbut ta vieta, kur pagal
Sejanaus posta kitoje temoje, galima laikyti, kaip arciausiai imanoma priartejima prie diskusijos laimejimo
Nesupratau, ką norėjai šituo pasakyti, bet užuodžiu kažkokią intrigą. Gal paaiškinsi plačiau?
fizikanas wrote:Neperspejei, gal pries sita skaitant reikejo kazko suvalgyti?
Jei rimtai, tai patikslink, kodel akcentuoji simuoliuojama realybe ir ka tai siame kontekste keicia? Ir kodel atskiras realybes kiekvienai samonei atskirai?
Ten buvo iliustracija, kad tavo Doomsday argumentas su jau minėta tikimybinės erdvės vienodumo (realiame gyvenime veikiančių rizikų nesvarbumo) prielaida ir prisirišimas prie žmonių sąmonių (jų padarymas
atraminiais objektais tavo tikimybiniame modelyje), generuoja vat štai tokius fantastinius scenarijus (kad argumentas būtų bent kažkiek į temą teoriškai). Nors gal kokioje nors crazy kvantinės teorijos intepretacijoje, tai gal ir turėtų kažkokią prasmę. Pamenu, vienas toks gana neblogai žinomas matematikas
Roger Penrose (turėjęs berods kažkokių sąsajų su Stephen Hawking) yra savo laiku svaigęs apie kažkokią kvantinę sąmonę.
Kitaip sakant, tęsiant tokiu pačiu stilium:
<o_kodėl_čia_sustojom_gal_fantazuokim_ir_toliau>
...
</o_kodėl_čia_sustojom_gal_fantazuokim_ir_toliau>
yra rizika, jog galima prieiti ir iki:
<DrHarisLacan2>
...
</DrHarisLacan2>