Svieto pabaigos argumentas

[fizikanas]

Jeigu labai labai abstrakčiai ir teoriškai, iš principo, tavo žmonijos egzistencijos uždaviniui kaip ir galima būtų taikyti kurią nors Bajeso tikimybių interpretaciją, remiantis tuo, ką tu papasakojai. Tačiau, tai darydamas, tu iš karto teoriškai įvedi nepaprastai rimtą ir reikšmingą prielaidą (savo šitam tikimybiniam prognostiniam priėjimui), jog tu laikai, kad tavo modelio tikimybinė erdvė teoriškai yra absoliučiai vienoda (homogeniška) ir tu (kiekvienu tam tikru konkrečiu žmonijos egzistencijos momentu) remiesi tik iki to momento egzistavusių žmonių skaičiumi (ir tik šia iš esmės vienintele žinia ir jokia iš esmės kita papildoma ar galinčia būti naudinga prognozei informacija). Vat tokį tu labai rimtą apribojimą įsivedi, jei tu teoriškai taikai savo nupasakotą metodą (Bajeso tikimybių kontekste).

Na suprantu ka nori pasakyti, bet tai kokios tos kitos prognozes ir faktai, kuriuos galime priespastatyti sitam argumentui? Kolkas papildomu prognoziu pateikiau tik as, ir jos buvo i ta pacia puse, kaip sitas argumentas. Tiksliau jos buvo dar i blogesne puse, nes sitas argumentas dar mums sako, kad pasaulis nesites labai ilgai, bet taip pat ir nesibaigs labai greitai. Pagal tas kitas prognozes tai reiketu jau siandien begt pirkt koncervu.

Visokios mums įprastame realiame gyvenime suprantamos žmonijos pabaigą galinčios atnešti rizikos (pandemijų, kosminių kataklizmų ir pan.) tuomet teoriškai iš principo tampa, yra ir privalo būti absoliučiai beprasmės (nesvarbios), kuomet tu naudoji šitą metodą taip, kaip tu jį nupasakojai.

Nematau kodel nori naudotis tik kazkuriuo vienu dalyku? Taigi niekas netrukgo paskaiciuoti tikimybe pagal svieto pabaigos argumenta, tada dar ja toliau tikslinti pagal kitu riziku prognozes. Bet kaip jau sakiau, vaizdas nuo to grazesnis nepasidaro.

Šiaip, jei tu prognozuoji egzistenciją labai abstraktaus proceso (kuris generuoja tam tikrus objektus) absoliučiai daugiau nieko nežinodamas (be tų objektų) apie to proceso aplinką, tai toks tavo prognostinis priėjimas teoriškai kaip ir galėtų būti kažkiek logiškas. Nes tu į savo prognozę įtrauki informaciją, kiek jau objektų/laiko tas procesas sėkmingai prigeneravo nenutrūkęs. Kuo daugiau tam abstrakčiam procesui pavyko praegzistuoti (prigeneruoti objektų) nenutrūkusiam, tuo didesnė tikimybė (remiantis jau įvykusia egzistencijos istorija) tam procesui teoriškai praegzistuoti ir toliau (jei absoliučiai nieko daugiau nežinom su tuo procesu susijusio).

"teoriškai kaip ir galėtų būti kažkiek logiškas" - cia jau turbut ta vieta, kur pagal Sejanaus posta kitoje temoje, galima laikyti, kaip arciausiai imanoma priartejima prie diskusijos laimejimo

Tarkim kokia nors crazy Antropinio principo, Solipsizmo ir Bostromo argumento variacija: jei visų per mūsų suvokiamos "išorinės" Visatos visą istoriją buvusių, esamų ir būsimų žmonių sąmonės yra kažkuo ir kažkodėl labai svarbios (atraminės) kažkokioje neva tikresnės už mūsiškę realybės/tikrovės plotmėje, o visa mūsų Visata (t.y. realybė, kokią mes matome aplinkui) yra kažkokiu būdu simuliuojama/generuojama kiekvienai iš tų sąmonių.
Tarkim tavo (t.y. Fizikano) sąmonei simuliuojama/generuojama "realybė", kokią tu patiri per savo gyvenimą. Mano sąmonei irgi yra simuliuojama/generuojama realybė, kokią aš patiriu. Tavo pro-pro-pro-senelio sąmonei irgi simuliuojama/generuojama realybė, kokią jis patyrė savo laiku. Tavo būsimiems pro-pro-pro-anūkiams simuliuojama/generuojama realybė, kurią jie patirs. [Neaišku, kaip yra su visų gimusių ir gan greitai mirusių kūdikių, bepročių ir pan. žmonių sąmonėmis šiame kontekste. Bet kam čia tos nereikšmingos smulkmenos ir detalės, kai nagrinėjam gražią teoriją ].
Ir tada Doomsday argumento kūrėjo sąmonė ir visos kitos, vėlesnės sąmonės (apsikrėtusios argumento kūrėjo mintimis), įskaitant tavo paties sąmonę, bando su Bajeso tikimybėmis nuprognozuoti žmonijos egzistenciją toje mums simuliuojamoje/generuojamoje mūsų Visatoje (kas gal tada bent kažkiek ir būtų į temą šiuo super fantastinio scenarijaus atveju).

Tačiau turbūt ir pats supranti, kiek neįtikėtinai fantastiški ir ant kokios kupetos slidžių prielaidų pastatyti tampa tokio tipo scenarijai?

Neperspejei, gal pries sita skaitant reikejo kazko suvalgyti? Jei rimtai, tai patikslink, kodel akcentuoji simuoliuojama realybe ir ka tai siame kontekste keicia? Ir kodel atskiras realybes kiekvienai samonei atskirai?

[RB]

Nu ne. Ne as apibreziu kurie organizmai yra samoningi, kurie ne. Cia gamtos darbas. Jeigu tau kyla klausimu, kodel as isvis pasirinkau samoningus padarus, kaip aibe, o ne kazkokius kitokius, tai dar karta aiskinu: nes buti nesamoningas padaras as negaleciau. Arba jei galeciau, tai pats nesuprasciau, kad toks esu. Kazkas turi buti samoningas, kad butu imanoma juo buti. Tik dalykai, kuriais imanoma buti dalyvauja sitame zaidime.

Taip, mano klausimas yra būtent toks, kodėl tu pasirinkai aibę N – sąmoningus padarus. Pabandyk man matematiškai paaiškinti, kodėl toks pat samprotavimas neveiktų, jei mano pasirinkta aibė kitokia, pvz., „visa evoliucinė grandinė nuo pirmojo stuburinio iki paskutinio žmogaus“? Dar kartą kartoju, tą prognozavimą nebūtinai turi atlikinėti pats aibės elementas. Įsivaizduok, kad tas minėtas penkiadimensinis ateivis išrikiavo šitą aibę, ištraukė atsitiktinį jos elementą, pažymėtą kažkokiu numeriu, ir bando, žinodamas tik elemento eilės numerį, prognozuoti visos aibės dydį. Kurioje vietoje šitas matematinis modelis neveiks ar veiks kitaip?

[fizikanas]

Taip, mano klausimas yra būtent toks, kodėl tu pasirinkai aibę N – sąmoningus padarus. Pabandyk man matematiškai paaiškinti, kodėl toks pat samprotavimas neveiktų, jei mano pasirinkta aibė kitokia, pvz., „visa evoliucinė grandinė nuo pirmojo stuburinio iki paskutinio žmogaus“? Dar kartą kartoju, tą prognozavimą nebūtinai turi atlikinėti pats aibės elementas. Įsivaizduok, kad tas minėtas penkiadimensinis ateivis išrikiavo šitą aibę, ištraukė atsitiktinį jos elementą, pažymėtą kažkokiu numeriu, ir bando, žinodamas tik elemento eilės numerį, prognozuoti visos aibės dydį. Kurioje vietoje šitas matematinis modelis neveiks ar veiks kitaip?

Tai 5kiemacio ateivio atveju, kuris pats pasirenka aibe, tai veiks nepriekaistingai. Bet kas mums is to? Mes gi ne tas ateivis. Procesas, kaip mes budami aibes elementai ta aibe galim apibrezti yra mazdaug toks: Ar as galejau buti petras gimes preis 1900? Na jo greiciausiai. Ar galejau buti jonas gimes po 2100? Na taip galejau. Ar galejau buti priesistorinis zmogus gimes prie milijona metu? Nezinau galbut, priklausomai kokie samoningi jie buvo. Ar geljau buti keturkojis grauzikas? Na sprendiznat pagal musu zinias apie ju smegenu veikla ir visokius eksperimentus, kaip saves atpazinimas veidrodyje, tai jie tokio konsepto, kaip "as" neturi tai greiciusiai saves kaip asmens nesuvokia, tai techniskai ir "as" juo buti negalejau, nes tokios savybes, kaip "as" jis neturi. Va taip mazdaug ta aibe ir apsbrezia.

[RB]

Tai 5kiemacio ateivio atveju, kuris pats pasirenka aibe, tai veiks nepriekaistingai.

O ką bendroje logikoje keičia tas faktas, kas renkasi aibės elementą? Nieko. Kaip Sąjungininkai skaičiavo vokiečių tankus, patys nebūdami nei PzKpfw IV, nei Panzerkampfwagen Tiger Ausf. B, nei, tuo labiau Panzerkampfwagen VIII Maus, taip ir ateivis galėtų skaičiuoti bet kokį evoliucinės grandinės fragmentą. Ir prieiti bet kokios išvados apie tikėtiną tos grandinės ilgį. Aš kažkaip nematau būdo paaiškinti paradoksą, kad tikėtinas žmonių skaičius ar žmonijos gyvavimo trukmė keičiasi, atsižvelgiant į tai, ar ją skaičiuoja fizikanas, ar penkiamatis ateivis. Ar gali pasiūlyti būdą šiam paradoksui išspręsti?

Ar geljau buti keturkojis grauzikas? Na sprendiznat pagal musu zinias apie ju smegenu veikla ir visokius eksperimentus, kaip saves atpazinimas veidrodyje, tai jie tokio konsepto, kaip "as" neturi tai greiciusiai saves kaip asmens nesuvokia, tai techniskai ir "as" juo buti negalejau, nes tokios savybes, kaip "as" jis neturi. Va taip mazdaug ta aibe ir apsbrezia.

Bet būdamas viduramžių valstietis tu greičiausiai lygiai taip pat negalėtum suvokti šio argumento ir jo analizuoti, neturėdamas jokio supratimo nei apie aibių teoriją, nei apie Bajeso teoremą, nei apie tikimybes. Tad ar galime įtraukti į šią aibę viduramžių valstiečius? O kaip dėl senovės egiptiečio, kurio pasaulėžiūra buvo pagrįsta cikliška, o ne tiesiška istorijos eiga? Jis greičiausiai nesugebėtų net suprasti tokių sąvokų, kaip „žmonijos pradžia“ ir „žmonijos pabaiga“?

[Lionginas]

"Jau ištraukėme 2018 rutuliukus" - kas tie "jus"? Ar esi nugyvenes visu iki siol gyvenusiu zmoniu gyvenimus? Nes tokiu atveju butu butina reinkarnacija.

O koks skirtumas, kas traukia kamuoliukus? Ar uždavinio rezultatai skiriasi priklausomai nuo to, kas traukia kamuoliuką?

Jei atsakymas teisingas, tai dar nereiškia, kad jis gautas iš teisingų prielaidų ar teisingai mąstant.

Tai kad atsakymas teisingas, tau gali pasufleruoti, kad galbut, nu vat tik galbut prielaidos ir mastymas ji gaunant irgi buvo ne tokie jau klaidingi.

O tu pats sau statistiškai įsivertink, kaip labai mėgsti, kiek egzistuoja teisingų ir kiek klaidingų būdų gauti teisingą atsakymą. Tikimybė, kad pasufleruotas teisingas būdas, bus nykstamai maža

Kuria prasme tolimas nuo realybes? Ar tu siuo metu esi tika gimes? O gal beveik mirstantis? Absoliuti dauguma siuo metu gyvenanciu zmoniu nera nei tika gime, nei beveik mire, taigi absoliuciai daugumai sitie skaiciavimai atitinka realybe. O tai, kad egzistuoja mazuma kuriai neatitinka, tai faktas, bet kodel tu manai, kad kaip rusis mes patenkame i ta mazuma? O jei patenkame i mazuma, tai is kur zinai, kad patenkame i ta mazuma, kur dar labai ilgai gyvens, o ne i ta, kur jau tuoj tuoj isnyks? Tikimybe juk tokia pati.

Stop, čia ne aš teigiu, kad mes patenkame į vieną ar kitą mažumą, čia tu teigi, kad mes nepatenkame nei į vieną. Ir tam teiginiui pagrįsti tu pateiki uždavinuką, kurio esmė: paimkime VIENĄ skaičių ir tvirtinkime, kad jis yra iš aibės vidurio. Ir daugiau į nieką neatsižvelkime. Čia man nepanašu, kad yra kažkoks ryšys su realybe.

[fizikanas]

O ką bendroje logikoje keičia tas faktas, kas renkasi aibės elementą? Nieko. Kaip Sąjungininkai skaičiavo vokiečių tankus, patys nebūdami nei PzKpfw IV, nei Panzerkampfwagen Tiger Ausf. B, nei, tuo labiau Panzerkampfwagen VIII Maus, taip ir ateivis galėtų skaičiuoti bet kokį evoliucinės grandinės fragmentą. Ir prieiti bet kokios išvados apie tikėtiną tos grandinės ilgį. Aš kažkaip nematau būdo paaiškinti paradoksą, kad tikėtinas žmonių skaičius ar žmonijos gyvavimo trukmė keičiasi, atsižvelgiant į tai, ar ją skaičiuoja fizikanas, ar penkiamatis ateivis. Ar gali pasiūlyti būdą šiam paradoksui išspręsti?

Paimkim kita pavyzdi. Ar pastebejei, kad dazniausiai vaziuoji toje juostoje, kurioje kamstis, o gretimoje juostoje kamscio nera? Tikimybe lyg ir atrodo turetu buti 50/50? O bet taciau, toje juostoje, kurioje kamsits paprastai yra daugiau masinu, del to ten ir kamsis. O kadangi ten daugiau masinu - didesne tikimybe, kad tu busi vienoje is ju. Dabar isivaizduok, kad stovi kamstyje ir pradedi filosofuoti apie tai, kad koksnors ateivis gali ziureti i kamsi is virsaus ir atsitiktinai imti masinu aibe tik nuo 20to juostos A kilometro ir tada tikimybe buti toje juostoje bus mazesne nei juostoje B, kuria ateivis skaiciuos nuo 1mo tos juostos kilometro. Bet kas tau is to? Vistiek sedi kamstyje.

Bet būdamas viduramžių valstietis tu greičiausiai lygiai taip pat negalėtum suvokti šio argumento ir jo analizuoti, neturėdamas jokio supratimo nei apie aibių teoriją, nei apie Bajeso teoremą, nei apie tikimybes. Tad ar galime įtraukti į šią aibę viduramžių valstiečius? O kaip dėl senovės egiptiečio, kurio pasaulėžiūra buvo pagrįsta cikliška, o ne tiesiška istorijos eiga? Jis greičiausiai nesugebėtų net suprasti tokių sąvokų, kaip „žmonijos pradžia“ ir „žmonijos pabaiga“?

Nezinau, man tokie klausimai kildavo, kai nebuvau girdejes nei apie aibiu teorija, nei apie bajeso teorema, nei apie tikimybes. Todel nematau kodel viduramziu valstieciui negaletu kilti. O jei ir nekiltu, tu vistiek gali save isivaizduoti esant viduramziu valstieciu, kuriam tokie klausiami nekyla, ar ne?

[fizikanas]

O koks skirtumas, kas traukia kamuoliukus? Ar uždavinio rezultatai skiriasi priklausomai nuo to, kas traukia kamuoliuką?

Ar galetum nors karta sioje diskusijoje neisivaizduoti saves kito zmogaus vietoje? Tiesiog paivairinimui, tik trumpam, pasistenk issivaizduoti, kad tu esi tu ir niekas kitas. Tada pasidarys daug aiskciau apie ka yra sitas uzdavinys.

O tu pats sau statistiškai įsivertink, kaip labai mėgsti, kiek egzistuoja teisingų ir kiek klaidingų būdų gauti teisingą atsakymą. Tikimybė, kad pasufleruotas teisingas būdas, bus nykstamai maža

Smagu matyti tikrojo skepticizmo uzuomazgas

Stop, čia ne aš teigiu, kad mes patenkame į vieną ar kitą mažumą, čia tu teigi, kad mes nepatenkame nei į vieną. Ir tam teiginiui pagrįsti tu pateiki uždavinuką, kurio esmė: paimkime VIENĄ skaičių ir tvirtinkime, kad jis yra iš aibės vidurio. Ir daugiau į nieką neatsižvelkime. Čia man nepanašu, kad yra kažkoks ryšys su realybe.

Na as jau padariau ka galejau, toliau tik pats gali pabandyti padaryti eksperimenta. Pasidaryk sulini su kokiu 100 kamuoliuku ir ziurek, kiek kartu pasiseks istraukti 1ma kamuoliuka, kiek kartu paskutini, o kiek kartu kazkuri "is vidurio".

[RB]

Paimkim kita pavyzdi.

O gal galėtume neimti kito pavyzdžio ir vietoje to apsistoti prie paprasto ir konkretaus paaiškinimo „ant pirštų“, kodėl šitas principas tinka tada, kai tu vertini žmonijos perspektyvas ir tada, kai tu skaičiuoji tankus, bet netinka, kai žmonijos perspektyvas vertina ateivis?

[fizikanas]

O gal galėtume neimti kito pavyzdžio ir vietoje to apsistoti prie paprasto ir konkretaus paaiškinimo „ant pirštų“, kodėl šitas principas tinka tada, kai tu vertini žmonijos perspektyvas ir tada, kai tu skaičiuoji tankus, bet netinka, kai žmonijos perspektyvas vertina ateivis?

Nes aibe yra jau apibrezta gamtos. Tu galejei gimti samoningu padaru ir negalejei gimti nesamoningu. As manau 5metis jau is tokio paaiskinimo suprastu. Tai kaip dar labiau ant pirstu tau paaiskinti? Gal pats pamegink? Duok pavyzdi, kaip aiskintum man jei cia butu tavo pozicija. As gal visai ne is tos puses aiskinu. Padek man suprasti, ko tu nesupranti.

[RB]

Nes aibe yra jau apibrezta gamtos. Tu galejei gimti samoningu padaru ir negalejei gimti nesamoningu. As manau 5metis jau is tokio paaiskinimo suprastu. Tai kaip dar labiau ant pirstu tau paaiskinti? Gal pats pamegink? Duok pavyzdi, kaip aiskintum man jei cia butu tavo pozicija. As gal visai ne is tos puses aiskinu. Padek man suprasti, ko tu nesupranti.

Kartoju dar kartą – tu kol kas nepaaiškinai, kuo gi tas sąmoningumo kriterijus toks svarbus. Jau išsiaiškinome, kad šitas skaičiavimo metodas tinka nesąmoningiems tankams ir nesąmoningiems numeruotiems kamuoliukams šulinyje. Kodėl jis netinka aibei „visa evoliucinė grandinė nuo pirmosios amebos iki paskutiniojo homo sapiens“?

[fizikanas]

Kartoju dar kartą – tu kol kas nepaaiškinai, kuo gi tas sąmoningumo kriterijus toks svarbus.

"Tu galejei gimti samoningu padaru ir negalejei gimti nesamoningu." - nuosirdziai neisivaizduoju, ka dar galiu pridurti.

[Lionginas]

Tu galejei gimti samoningu padaru ir negalejei gimti nesamoningu.

O "tu" galėjai gimti, pavyzdžiui, sąmoninga Maryte prieš 100 metų ir vis dar būti "tu"?

[RB]

"Tu galejei gimti samoningu padaru ir negalejei gimti nesamoningu." - nuosirdziai neisivaizduoju, ka dar galiu pridurti.

Nesuorantu dviejų dalykų:
1. Ką apskritai reiškia „galėjau gimti prieš 100 metų“ ar „galėjau gimti graužiku“. Kokį objektyvų testą gali pasiūlyti, kad patikrinčiau, kuo aš galėjau gimti, o kuo ne?
2. Kodėl tai svarbu? Aš juk turbūt „negalėjau“ gimti sunumeruotu rutuliuku, bet tai netrukdo mums vertinti tikėtino rutuliukų skaičiaus šulinyje?

[DrHarisLacan]

O svieto pabaigos sulaukus, sitas argumentas galioja? .

[fizikanas]

Nesuorantu dviejų dalykų:
1. Ką apskritai reiškia „galėjau gimti prieš 100 metų“ ar „galėjau gimti graužiku“. Kokį objektyvų testą gali pasiūlyti, kad patikrinčiau, kuo aš galėjau gimti, o kuo ne?

Tiesiog patikrink ar tas objektas save suvokia kaip "as" ir zinosi ar "galejei juo gimti" nes tai reiks, kad juo "imanoma buti" pagal apibrezima.

2. Kodėl tai svarbu? Aš juk turbūt „negalėjau“ gimti sunumeruotu rutuliuku, bet tai netrukdo mums vertinti tikėtino rutuliukų skaičiaus šulinyje?

Ateiviui is 5d netrukdo. Mes tuo tarpu patys esame is sulinio istrauktas kamuoliukas. Tavo kalusimas yra kas trukdo rutuliukui paciam sukonstruoti sulini su kokiu nori rutuliuku skaiciumi ir numeravimu ir is jo istraukyi kita rutuliuka vietoje saves. Skamba kaip nesuvokiama nesamone.

[Lionginas]

Tiesiog patikrink ar tas objektas save suvokia kaip "as" ir zinosi ar "galejei juo gimti" nes tai reiks, kad juo "imanoma buti" pagal apibrezima.

Pasidalinsi savo dilerio kontaktais?

Ateiviui is 5d netrukdo. Mes tuo tarpu patys esame is sulinio istrauktas kamuoliukas. Tavo kalusimas yra kas trukdo rutuliukui paciam sukonstruoti sulini su kokiu nori rutuliuku skaiciumi ir numeravimu ir is jo istraukyi kita rutuliuka vietoje saves. Skamba kaip nesuvokiama nesamone.

Tipo, tu gali sukonstruoti šulinį su kokiu nori rutuliukų skaičiumi ir iš jo ištraukti kitą rutuliuką vietoj savęs? Ir kaip TAI skamba?

[Svetimas]

Na suprantu ka nori pasakyti, bet tai kokios tos kitos prognozes ir faktai, kuriuos galime priespastatyti sitam argumentui? Kolkas papildomu prognoziu pateikiau tik as, ir jos buvo i ta pacia puse, kaip sitas argumentas. Tiksliau jos buvo dar i blogesne puse, nes sitas argumentas dar mums sako, kad pasaulis nesites labai ilgai, bet taip pat ir nesibaigs labai greitai. Pagal tas kitas prognozes tai reiketu jau siandien begt pirkt koncervu.

Tai kad tos kitos realiame gyvenime egzistuojančios rizikos nėra taip lengvai nagrinėjamos, kaip šitas tavo teorinis Doomsday argumentas. Vien tik naiviai sterilių teorinių ir matematinių išvedžiojimų tam nepakanka.

Paskaičiau Global catastrophic risk linką (iš kurio tu pateikei savo prognozių lentelę). Ten toje lentelėje pateiktos rizikos tėra kažkokios konferencijos neformalios apklausos rezultatai (https://www.webcitation.org/6YxiCAV0p?u ... report.pdf ):

[+] show hidden text

GLOBAL CATASTROPHIC RISKS SURVEY
(2008) Technical Report 2008/1
Published by Future of Humanity Institute, Oxford University
Anders Sandberg and Nick Bostrom

At the Global Catastrophic Risk Conference in Oxford (17 20 July, 2008) an informal survey was circulated among participants, asking them to make their best guess at the chance that there will be disasters of different types before 2100. This report summarizes the main results.[...]

Future of Humanity Institute, įkurtas Oksfordo universiteto Filosofijos fakulteto ir pan. Turiu įtarimų, kad prie to yra prikišę ranką filosofai ir nemenką įtaką toms rizikoms galėjo padaryti pesimistinė į Black Mirror panaši fantastika ir pan. Na, bet, aišku, iš to neseka, kad apie įvairias žmonijai kylančias rizikas nereikia galvoti.

Minėtų rizikų dalyje didžiąją dalį sudaro rizikos dėl žmonių veiklos. Tam tikras penas pamąstymui apie tai, jog žmonija pasiekė lygį, kai jau gali gana neblogai susiknisti sau gyvenimą. O dar pridėjus nemažai karčios patirties, kad žmonės krūvoje dažnai nesugeba iškomunikuoti, priimti ir įgyvendinti gerų ir efektyvių sprendimų, jei tam reikia tam tikro solidarumo, tai gal ne tokios jau ir baisiai pesimistinės prognozės ten atrodo.

Jei kai kurios rizikos toje lentelėje realiai galbūt atrodo ir padidintos ar ne visos rimtesnės paminėtos, tai aš matau kitą problemą. Tos rizikos vertintos gana nepriklausomai viena nuo kitos (sąlyginai nepriklausomos tikimybės). Iš studijų universitete kažkiek pamenu, kad tikimybių teorija ir statistika labai sunkiai tvarkosi su priklausomomis tikimybėmis, kai, palyginus, nepriklausomų tikimybių ir atsitiktinių dydžių matematinis aparatas, kur nereikia kvaršinti galvos dėl įvairių priklausomybių, yra neproporcingai, smarkiai ir galingai išplėtotas. Kai realiame gyvenime priklausomos tikimybės neretai būna ne ką mažiau reikšmingos ir labai smarkiai viską komplikuoja bei gali turėti ženklią paslėptą įtaką.
Pvz. galbūt užtektų įvykti lokaliai kokiai nors smulkesnio lygio katastrofai kažkurioje reikšmingesnėje teritorijoje ar šalyje (pvz. JAV) ir tai per globalią ekonomiką ir santykius galėtų smarkiai paveikti visą likusį pasaulį (ekonominės suirutės, dėl to padidėjusi įtampa, karai ir pan.) ir sukelti rimtas ir reikšmingas globalias pasekmes.

Šiaip, bežiūrint toje lentelėje į dirbtinio super-intelekto riziką, man toptelėjo mintis, kad kūrybiškai ir poetiškai žiūrint į intelekto sąvoką:

[+] show hidden text

https://en.wiktionary.org/wiki/intellect
the faculty of thinking, judging, abstract reasoning, and conceptual understanding; the cognitive faculty (uncountable)

bei atsiejus ją nuo įprasto konteksto (konkrečių žmonių), mes jau ir dabar turim gana savarankišką ir žmoniją gan ženkliai įtakojantį "dirbtinį intelektą", kurį mes vadiname mokslu.
Kai žmonės svarsto apie teorines grėsmes, kurias galėtų sukelti būsimasis dirbtinis intelektas (įprastine kasdienybėje naudojama prasme ir apie kurį paskutiniu metu taip mėgstama kalbėti), man kyla klausimas, kodėl tiek sąlyginai nedaug dėmesio susilaukia mūsų jau realiai turimo "dirbtinio intelekto"-mokslo ir jo vaisių grėsmės, rizikos ir pan. Tai, ką mes turime realų šalia, jau nebe taip įdomu? Ar nėra taip, kad mūsų primatiškos smegenys ir mūsų visuomenės nelabai sėkmingai tvarkosi net ir su šiuo dalyku?

Visokios mums įprastame realiame gyvenime suprantamos žmonijos pabaigą galinčios atnešti rizikos (pandemijų, kosminių kataklizmų ir pan.) tuomet teoriškai iš principo tampa, yra ir privalo būti absoliučiai beprasmės (nesvarbios), kuomet tu naudoji šitą metodą taip, kaip tu jį nupasakojai.

Nematau kodel nori naudotis tik kazkuriuo vienu dalyku? Taigi niekas netrukgo paskaiciuoti tikimybe pagal svieto pabaigos argumenta, tada dar ja toliau tikslinti pagal kitu riziku prognozes. Bet kaip jau sakiau, vaizdas nuo to grazesnis nepasidaro.

Aš ir nenoriu naudotis tik šituo teoriniu dalyku. Čia labiau tu nori juo naudotis, jo paties galbūt iki galo nesuprasdamas. Aš kritikuoju tavo priėjimą, nes jis labai specifinis ir teoriškai sterilus savo esme. Kitų realiame gyvenime veikiančių rizikų nagrinėjimas/įtraukimas (tikimybinės erdvės perdarymas) iš karto nusvertų tavo teorinio priėjimo, kaip tu jį nupasakojai, esminę teorinę prielaidą, padarytų ją nebesvarbia ir sugriautų tavo patį priėjimą/argumentą.

Šiaip, jei tu prognozuoji egzistenciją labai abstraktaus proceso (kuris generuoja tam tikrus objektus) absoliučiai daugiau nieko nežinodamas (be tų objektų) apie to proceso aplinką, tai toks tavo prognostinis priėjimas teoriškai kaip ir galėtų būti kažkiek logiškas. Nes tu į savo prognozę įtrauki informaciją, kiek jau objektų/laiko tas procesas sėkmingai prigeneravo nenutrūkęs. Kuo daugiau tam abstrakčiam procesui pavyko praegzistuoti (prigeneruoti objektų) nenutrūkusiam, tuo didesnė tikimybė (remiantis jau įvykusia egzistencijos istorija) tam procesui teoriškai praegzistuoti ir toliau (jei absoliučiai nieko daugiau nežinom su tuo procesu susijusio).

"teoriškai kaip ir galėtų būti kažkiek logiškas" - cia jau turbut ta vieta, kur pagal Sejanaus posta kitoje temoje, galima laikyti, kaip arciausiai imanoma priartejima prie diskusijos laimejimo

Nesupratau, ką norėjai šituo pasakyti, bet užuodžiu kažkokią intrigą. Gal paaiškinsi plačiau?

Neperspejei, gal pries sita skaitant reikejo kazko suvalgyti? Jei rimtai, tai patikslink, kodel akcentuoji simuoliuojama realybe ir ka tai siame kontekste keicia? Ir kodel atskiras realybes kiekvienai samonei atskirai?

Ten buvo iliustracija, kad tavo Doomsday argumentas su jau minėta tikimybinės erdvės vienodumo (realiame gyvenime veikiančių rizikų nesvarbumo) prielaida ir prisirišimas prie žmonių sąmonių (jų padarymas atraminiais objektais tavo tikimybiniame modelyje), generuoja vat štai tokius fantastinius scenarijus (kad argumentas būtų bent kažkiek į temą teoriškai). Nors gal kokioje nors crazy kvantinės teorijos intepretacijoje, tai gal ir turėtų kažkokią prasmę. Pamenu, vienas toks gana neblogai žinomas matematikas Roger Penrose (turėjęs berods kažkokių sąsajų su Stephen Hawking) yra savo laiku svaigęs apie kažkokią kvantinę sąmonę.

Kitaip sakant, tęsiant tokiu pačiu stilium:

<o_kodėl_čia_sustojom_gal_fantazuokim_ir_toliau>
...
</o_kodėl_čia_sustojom_gal_fantazuokim_ir_toliau>

yra rizika, jog galima prieiti ir iki:

<DrHarisLacan2>
...
</DrHarisLacan2>

[Vilius]

Fizikanai, gal užuot tuščiai filosofavęs, geriau nueik į Krištolinio rutulio temą, ir, remdamasis savo statistiniais metodais, padaryk kelias objektyviai patikrinamas prognozes. Pvz., kiek žinučių bus parašyta mūsų forume iki jo pabaigos; kiek iš viso bus pagaminta Tesla 3 automobilių; ir pan. Jei tavo prognozės bus tikslios, gal tada žmonės rimčiau žiūrės ir į “Svieto pabaigos argumentą”. Nes dabar tai jis atrodo tik kaip įmantrus būdas pasakyti “nežinau”...