Nemanau, kad tau kas atsakys tiksliai.
Bet pafantazuosiu.
Matumba gentyje dešimt jaunuolių varžėsi dėl mergaitės, kuri visai atsitiktinai, atsitiktinės romantiškos genų mutacijos dėka
mėgo rožes. Rožės augo kalnuose pavojingose vietose, kur tik labai stiprūs ir drąsūs vyrai galėdavo pasiekti. Todėl silpnesni ir bailesni automatiškai atkrito ir susirado kitas mergaites. Jų vaikai paveldėjo stiprumo, drąsumo ir rožių pomėgio genus, ir kadangi šis komplektas buvo stipresnis ir geriau prisitaikęs išlikti, jis per laiką išstumė kitokius komplektus.*
Jų palikuonės mėgo gėles ir rinkdavosi partnerius, kurie tas gėles dovanodavo. Gražiausios gėlės nors nebūtinai augdavo pavojingose vietovėse, bet beveik visada rodydavo vyro tinkamumą kokia nors kitokia prasme. Pavyzdžiui, būdavo gana retos, ir/ar gana brangios, ne kiekvienam prieinamos. Mažų mažiausiai, laiko ir pastangų skyrimas suveikti tokiam niekam praktikoje nereikalingam šlamštui rodydavo, kad vyras
gali sau tą leisti.
Pamažu gėlės ir jų grožis įėjo ir į kultūrą ir jas mėgti tapo priimta. Pirminėje paskirtyje jas kažkiek išstūmė brangakmeniai, papuošalai ir kt., bet visokie menininkai kaip taisyklė retai galėdavo sau juos leisti, todėl ir toliau garbindavo, apdainuodavo, tapydavo, fotografuodavo ir žinoma dovanodavo gėles.
* Nebūkit vvv2 ir nepradėkit genties pavadinimo, gėlių rūšies, berniukų skaičiaus mergaitei ir kitų dalykų interpretuoti tiesiogiai