Kokią knygą dabar skaitai?

[silentium]

Na vat, perskaičiau ir aš "Puikų naują pasaulį". Knyga išties aukščiausio lygio, vietomis net pasijutau taip, lyg vėl pirmą kartą skaityčiau Orvelą.. žinoma, sutinku su espantoso, kad daug tokių dalykų dabar vyksta mūsų visuomenėje, tačiau visgi ne tokiu mastu kaip šitoj knygoj, ir dirbtinis apvaisinimas yra taikomas tik tada, kai neįmanomas natūralus...
Na man kaip ateistui nepatiko vienas iš paskutinių skyrių, kur ištisai varoma apie dievą, bet visgi manau, kad knyga tiesiog nuostabi.

Neprisimenu, kada prieš tai teko paimti į rankas knygą, kuri taip įtrauktų, jog praryčiau ją beveik be pertraukų per vieną vakarą - maždaug 5 valandas...

[Apostatas]

S. Lukjanenko. "Nakties sargyba". Sentimentalumas irgi gali buti grazus.

[espantoso]

Na vat, perskaičiau ir aš "Puikų naują pasaulį". Knyga išties aukščiausio lygio, vietomis net pasijutau taip, lyg vėl pirmą kartą skaityčiau Orvelą.. žinoma, sutinku su espantoso, kad daug tokių dalykų dabar vyksta mūsų visuomenėje, tačiau visgi ne tokiu mastu kaip šitoj knygoj, ir dirbtinis apvaisinimas yra taikomas tik tada, kai neįmanomas natūralus...
Na man kaip ateistui nepatiko vienas iš paskutinių skyrių, kur ištisai varoma apie dievą, bet visgi manau, kad knyga tiesiog nuostabi.

Neprisimenu, kada prieš tai teko paimti į rankas knygą, kuri taip įtrauktų, jog praryčiau ją beveik be pertraukų per vieną vakarą - maždaug 5 valandas...

Matai, skirtumas tik tas, kad Orvell rashe komunizmo antiutopija, o Huxley - liberalizmo.
Be abejo, siekiant sukelti sodresni ispudi bei pazhadinti beuzhminganchius aprashomo proceso shiandieninius vykdytojus, viskas shiek tiek hiperbolizuojama, tachiau ish esmes visa, kas buvo aprashyta knygoje, yra uzhprogramuota musu visuomeneje ir ankschiau ar veliau neishvengiamai ivyx.
O del dirbtinio apvaisinimo, tai butent tox shiandieninis shito budo naudojimas yra gera pradzhia Huxley nupieshtos situacijos. Juk pastebimai daugeja nevaisingu personu, nenorinchiu gimdyti moteru, nenorinchiu maitinti savo papais motinu (vietoj to duodami cheminiai pakaitalai) etc. Viskas veda prie dirbtinio apvaisinimo, ishneshiojimo ir ishauginimo... Kitaip sakant, zhmogaus gyvybes gaminimas tampa panashus i automobilio surinkima...

Ish tiesu siaubingai pranashishka knyga, verchia susimastyt... Gal kas dar ish musu susidomes, butu idomu nuomonemis pasidalint.

[Apostatas]

tachiau ish esmes visa, kas buvo aprashyta knygoje, yra uzhprogramuota musu visuomeneje ir ankschiau ar veliau neishvengiamai ivyx.

Va situo kolega tai tikrai netikiu. Kodel Jus toks tikras? Beje kurdamas sia utopija A. Hukslis, kaip as suprantu, visai nenorejo sarzuot tikroves ar kazka pagasdint, jis sieke pateikt tobulos visuomenes pavyzdi.

[silentium]

na ir dar nesakyčiau kad čia liberalizmo distopija. sakyčiau Platono valstybės distopija greičiau, nes būtent platonas numatė aukštesnes ir žemesnes klases skirtingiems darbams atlikti, taip pat ir tai, kad vaikus auklėti turi ne tėvai, o valstybė, kad "visi turi priklausyti visiems" - žmonomis reikia dalintis žinoma, platonas net įsivaizduoti negalėjo, kad būtų galima šitaip formuoti embrionus, tad teigė, jog į klases vaikai būtų suskirstomi pagal jų gabumus, ir filosofais, valdančiais valstybę, taptų tik patys geriausi iš rūšies.

[espantoso]

Va situo kolega tai tikrai netikiu. Kodel Jus toks tikras? Beje kurdamas sia utopija A. Hukslis, kaip as suprantu, visai nenorejo sarzuot tikroves ar kazka pagasdint, jis sieke pateikt tobulos visuomenes pavyzdi.

Pirma uzhduodu klausima: ar skaitei shita knyga? Toliau pasakau, kad tai buvo ne utopijos, o antiutopijos idejos aprashymas. Apie tobulybe nei zhodzhio, tik zhiauri realybe. Galiausiai reiketu pasakyti, jog visoje knygoje atsispindi skaudi ironija, zhmoniu visuomenes ishsigimimai, kuriu uzhuomazgos jau buvo shios knygos parashymo metais ( dabar jos tampa vis stipresnemis ), netgi tragishkas sulyginimas shiuolaikines visuomenes su laukiniu visuomene, kuri, autoriaus manymu, netgi budama beviltishkai necivilizuota, turi daugiau pliusu, nes nera praradusi individualybes.
Nors, kaip suprantu ish tavo pasisakymu, knygos neskaitei, tad mano postas nera labai tixlingas. Na, bet gal sudominau bent ir nuo neteisingu minchiu nukreipiau...

[Apostatas]

Pirma uzhduodu klausima: ar skaitei shita knyga?

Deja, remiausi tik antriniais saltiniais.

Toliau pasakau, kad tai buvo ne utopijos, o antiutopijos idejos aprashymas.

Autorius pats apie tai uzsimena? Kagi, vadinas buvau suklaidintas.

[Nomad]

Neseniai penkta karta perskaiciau viena mylimiausiu knygu - Alessandro Baricco "City", si karta - angliska vertima.

Taip pat pabaigiau dvi Peter Shaffer'io dramas, Shrivings ir kita nepamenu_pavadinimo. Dabar imsiuos treciosios, Five Fingers Excercise. Pirmos dvi paliko labai stipru ispudi, seniai kazka Tokio gero naujo beskaiciau. Noreciau isvysti pastatymus

[espantoso]

Pradejau Arthur C. Clarke knyga "2001 kosmine odiseja". Ish dalies del to, kadangi neseniai parsisiunchiau shios knygos ekranizacija, kuria 1968 padare Stanley Kubrickas, o kadangi vyrauja nuomone, jog knyga labai dazhnai buna geresne uzh filma, tad susigundzhiau pirmiau perskaityti. Nors Kubricko filmai visalaik stebina, tad dar nezhinia, kad bus geriau.

[Jean Paul Sartre]

Na tarkim vakar rodytas per TV1 to paties Stanley Cubricko "Švytėjimas" statytas pagal Kingo romana ir tikrai filmas yra nepalyginami geresnis nei knyga.
Pvz. teko girdeti, kad Matrica irgi pagal knyga kazkokia statyta, arba Tarkovskio "Soliaris" (nors knyga irgi gera - cia gal gincytinas pvz)

[7x]

Pvz. teko girdeti, kad Matrica irgi pagal knyga kazkokia statyta

Ne . Kiek orginali Matricos mintis yra ginčytinas klausimas, bet filmas pastatytas pagal Wachowskių scenarijų.

[Jean Paul Sartre]

Gali buti, del to ir abejojau, nes tai esu girdejes is ne itin autoritetingo saltinio

[Apostatas]

Na tarkim vakar rodytas per TV1 to paties Stanley Cubricko "Švytėjimas" statytas pagal Kingo romana ir tikrai filmas yra nepalyginami geresnis nei knyga.

Nesutinku man knyga pasirode ir idomesne ir kraupesne.

arba Tarkovskio "Soliaris" (nors knyga irgi gera - cia gal gincytinas pvz)

Tarkovskio "Soliaris" su Lemo "Soliariu" mano manymu turi gana mazai bendro. Akcentuojami visai kiti dalykai ir i juos reikia ziuret kaip i originalius atskirus kurinius.

[Apostatas]

Pradejau Arthur C. Clarke knyga "2001 kosmine odiseja".<> Nors Kubricko filmai visalaik stebina, tad dar nezhinia, kad bus geriau.

Pati knyga manau geriausias dalykas ka A.C. Klarkas yra parases. Filmas man irgi patiko, bet ji buvo lengviau ziuret del to, kad perskaciau knyga pirmiau, o joje buvo aiskiau parodytos pagrindines kurinio idejos.

[RB]

Pati knyga manau geriausias dalykas ka A.C. Klarkas yra parases. Filmas man irgi patiko

Vienintelis Kubrick'o filmas, kuris ne tik kad nepatiko, bet net ir nesugebėjau iki galo peržiūrėti

[Nomad]

Man Klarko "Susitikimas su Rama" kol kas geriausia knyga O filmas 2001 Odiseja, tiesa sakant, tragiskas, kaip jau ir minejau kitoje temoje.

Nesutinku man knyga pasirode ir idomesne ir kraupesne.

Knyga tikrai geresne uz filma, sutinku. Filme be itemptos atmosferos ir Nicholsono vaidybos daugiau nelabai yra i ka ziureti. Ypac pabaiga tragiska

[Jean Paul Sartre]

Knyga tera siaubo romanas ir tiek, - skaitalas.
O filme ne tiek siaubas svarbu (kurio bent jau as tai nepastebejau), bet zmogaus isprotejimo kelias, psichikos gelmes.
Mano manymu, Kubrikas uzgriebe daug giliau.

Del Soliario sutinku kad tai labai skirtingi, bet bent jau siuzeta is Lemo pasiskolino

[Apostatas]

Knyga tera siaubo romanas ir tiek, - skaitalas.

Man taip nepasirode.

O filme ne tiek siaubas svarbu (kurio bent jau as tai nepastebejau), bet zmogaus isprotejimo kelias, psichikos gelmes.
Mano manymu, Kubrikas uzgriebe daug giliau.

Vo juokas. As visa sita pastebejau knygoje, bet neradau filme. Filmas beje yra sutrumpinta romano versija, jame nerodoma priesistore.

Del Soliario sutinku kad tai labai skirtingi, bet bent jau siuzeta is Lemo pasiskolino

Netgi sakyciau tik dali siuzeto, tik dali.