Aš jau, tiesą sakant, kalbėjau apie tai:Svetimas wrote:O kodėl principas: "kiekvienai situacijai galima sugeneruoti gausybę atsitiktinių ir neefektyvių strategijų bei galima sugalvoti nedaug adekvačių tikrovei ir gana veiksmingų strategijų" staiga turėtų nebegalioti ir kitose, ne buitinėse, situacijose? Bent jau aš kol kas neįžiūriu priežasčių tam. O tu?
Ir beje, koks mokslinis pagrindimas šiuo klausimu tave patenkintų? Kaip tu jį įsivaizduoji? Kompiuterinė simuliacija? O gal vidutinio gyvenimo kokybės rodiklio per capita padidėjimas lyginant su akmens amžiaus visuomene ir šiuolaikine visuomene (adekvačių tikrovei žinių per tą laiką padaugėjo)?
"Norėjau pasakyti, jog iš principo neįmanoma apskaičiuoti tiesos nešamos naudos/žalos statistikos. RB, 7x ir sovijui gali atrodyti, kad "tiesa dažniau atneša naudą", tačiau jei niekaip negalime paneigti hipotezės: "tiesa dažniau atneša naudą", tuomet ji nefalsifikabili, nemoksliška ir netinkama. Juk neaišku, kas ta nauda (arba Sagan'o žodžiais tariant, kokia bus ta daug geresnė padėtis), taigi nepajudame net iš pradinio taško, ką bekalbėti apie visos informacijos apie tiesos atneštą naudą ir žalą surinkimą bei palyginimą. Utilitarizmas buvo smarkiai sukritikuotas būtent per teorijos nesugebėjimą tinkamai apsibrėžti sąvokas ("kas ta nauda?", "kas tas bendras gėris?"), taigi visi teiginiai, besiremiantys utilitarizmu, gali būti taip pat sėkmingai sukritikuoti."
"Statistinis pasiteisinimas" tėra dar viena naudos kategorija. Ir jei ketini remtis moksliniu statistiniu metodu, tai tau ir reikia sugalvoti būdą, kuriuo galėtum sėkmingai remtis, o ne jo reikalauti iš oponento .
Galiausiai, vienintelė alternatyva tiesai nėra randominimas. Galima remtis religija, astrologija, buitine nuovoka ir daugeliu kitų informacijos šaltinių.