Bilas Geitsas?mindauggas wrote:1. na žiurint ką tu vadini geeksais ... nes aš įsivaizduoju kompu žaidžainčius, "socialy awkward", neturinčius pažinčių žmogeliukus ... tai neįsivaizduoju kaip galima išvesti jog jie turi daug pinigų ...
Gyvenimo prasmė
IMHO, jei kompleksuotas intravertas tik geimina ir neturi/nesistengia įgyti rimtų skilų kitose srityse, jis ne geek, jis tiesiog žmogus priklausomas nuo žaidimo. Tiesiog gameris. Jis gali atrodyti kaip geek, elgtis kaip geek, įsivaizduoti esąs geek ir... nebūti geek - tai tiesiog mimikrija "geek'u" .mindauggas wrote:1. na žiurint ką tu vadini geeksais ... nes aš įsivaizduoju kompu žaidžainčius, "socialy awkward", neturinčius pažinčių žmogeliukus ... tai neįsivaizduoju kaip galima išvesti jog jie turi daug pinigų ...
Rašai: 1.ne viskas susiveda vien į pinigus. Toliau rašai: 2.kad siuo atveju turbūt didesnį vaidmenį atlieka charakterio savybės kurios neša pinigus.mindauggas wrote: ne viskas susiveda vien į pinigus, jokio srityje socialinių mokslų (tarkim jog čia psichologija) negali būti toks kategoriškas, ir viską redukuoti į vieną dėsnį (tarkim pinigai = merginos) ... o apie tai tai jau sakiau, kad siuo atveju turbūt didesnį vaidmenį atlieka charakterio savybės kurios neša pinigus, bet kaip pastebėjau kai kurie žmonės čia suinteresuoti ne į diskusiją o į pasirodymą protingesniais už kitą ir "suvartymą" (nors postas aiškiai suprantamas taip kokia buvo ir autoriaus intensija, tačiau apsimetama kad yra kažkas nelogiško ir tai ištrimituojama), tad:
Apibendrinus vistiek susiveda į pinigus.
Gal yra koks tai specialus forumas, kuriame galima kritikuoti tamstos postus? O kituose - imtinai šį - galima tik pagirti?mindauggas wrote: 2.1. jei netaip vartojame terminus ir manęs tikrai nebuvo įmanoma suprasti - atsiprašau,
2.2. jei norėjai mane "suvartyti" tai nežinau ar šitame būtent forume Tau vieta...
- MaikUniversum
- senbuvis
- Posts: 1207
- Joined: 2008-09-27 21:58
- Location: Vilnius
Ne visi moksliukai yra lūzeriai ir ne visi lūzeriai protingi. Lūzeriai, tai tie be "social skills", drovūs, baikštūs ir pan. Taigi geriau (pranašiau) būt geek'u nei šiaip lūzeriu
-
- naujokas
- Posts: 47
- Joined: 2009-05-24 14:06
Tai ir noriu pabrėžti, kad tokos redukcionizmas nėra galimas ... protingas, idėjų turintis ir lyderiškas vyras nebūtinai turi būti turtingas (bet patrauklus nes žino ko iš gyvenimo nori ir t.t.), net ir aukštą socialinį statusą turintis žmogus nevisada turtingas ...Rašai: 1.ne viskas susiveda vien į pinigus. Toliau rašai: 2.kad siuo atveju turbūt didesnį vaidmenį atlieka charakterio savybės kurios neša pinigus.
Apibendrinus vistiek susiveda į pinigus.
na gerai .... tikriausiai taip iškart ir turėjau sakyti - lūzeriai, nors man geeksai turi ir to luzeriškomo priekonį ir gan ryškų...Ne visi moksliukai yra lūzeriai ir ne visi lūzeriai protingi. Lūzeriai, tai tie be "social skills", drovūs, baikštūs ir pan. Taigi geriau (pranašiau) būt geek'u nei šiaip lūzeriu
Marius Urbelis wrote:nežinau ar ne, Jei "ne" - nežinau kodėl. Todėl to neteigiu. Į tavo klausimą atsakiau - nežinau kodėl ne. Ir kas iš to?
nieko,
tirsiog visi skirtingai suranda gyvenimo prasme(jei jos išvis reikia iškoti...)aš parašiau kaip aš manau.
O jei i tą reikalą pažiūrėti iš kitos pusės?
Koks tolkas kad aš parašysiu knygą? Išrasiu nelūžtančius vyndausus ar sukursiu dirbtini intelektą jei aš vistiek mirsiu ir išsijungsiu.. Galima romantiškai galvoti kad pasaulis bus laimingas ir minės mano vardą ir taip aš įsiamžinsiu pasaulio knygoje. Bet ar man tai rūpės? As busiu išsijungęs nes galiojimo laikas bus pasibaiges. Man tada nerūpės nei pagarba nei nobelio premijos nei kitokie dalykai. Aš busiu miręs ir mano gyvenimas bus pasibaigęs. Vadinasi prasmė kurią aš turiu pasiekti visu pirma turi tarnauti MAN! Nes tik tada aš galiu susiformuoti tikslą, jį pasiekti ir mėgautis triumfu ir vėl kurti naują tikslą ir vėl jį pasiekti ir vėl mėgautis. Nemanau kad reikia gyventi dėl vaikų, aukoti visą gyvenimą, savo sveikatą, svajones dėl vaikų materealinės gerovės, nes tavo gyvenimas tik vienas ir išsijungimo laikas nenumaldomai artėja, tad daryk bileką kad tik justum malonumą (žinoma yra ribos, kad teikdamas malonumą sau nesunaikintum kito žmogaus malonumo, bet čia jau moralės reikalai).
Mano gyvenimo prasmės modelis yra toks: pastangos - malonus rezultatas, pastangos- malonus rezultatas ir t.t. Gali būti kad žmogus norės dėti 30 metų pastangų bet sulauks gigantiško rezultato, bet čia jau rizika kad pasimirsi ir laukto malonumo bus šnipštas....
Visokie meilės ar kariniai filmai manyčiau neteisingai moko, nes koks tolkas tau pačiam jeigu mirsi bet tavo mylymają paleis plėšikas??? Tu numirsi ir nepajusi nei pagarbos, nei pasididžiavimo nei laimės nei NIEKO!
Čia gal religijos įtaka kad žmonės net sąmoningai nesuvokdami švaisto savo gyvenimą, dalykams kuriuos "reikia" daryti ir tikisi atpildo "kažkada". O kai jau guli patale ir matai kad rytoj nebepabusi tai ir pamysliji kad visai butu šustriai iššokti su parašiutu ar sudalyvauti žirafos sėklinimo procedūroje . Viskas priklauso nuo taves, ypač kadangi dabartinėmis žiniomis miręs žmogus tiesiog išsijungia, tai liaukimės fantazuoti apie garbę ir palikimą po mierties, o kurkime sau malonumus DABAR!
Tai mano žodis
Koks tolkas kad aš parašysiu knygą? Išrasiu nelūžtančius vyndausus ar sukursiu dirbtini intelektą jei aš vistiek mirsiu ir išsijungsiu.. Galima romantiškai galvoti kad pasaulis bus laimingas ir minės mano vardą ir taip aš įsiamžinsiu pasaulio knygoje. Bet ar man tai rūpės? As busiu išsijungęs nes galiojimo laikas bus pasibaiges. Man tada nerūpės nei pagarba nei nobelio premijos nei kitokie dalykai. Aš busiu miręs ir mano gyvenimas bus pasibaigęs. Vadinasi prasmė kurią aš turiu pasiekti visu pirma turi tarnauti MAN! Nes tik tada aš galiu susiformuoti tikslą, jį pasiekti ir mėgautis triumfu ir vėl kurti naują tikslą ir vėl jį pasiekti ir vėl mėgautis. Nemanau kad reikia gyventi dėl vaikų, aukoti visą gyvenimą, savo sveikatą, svajones dėl vaikų materealinės gerovės, nes tavo gyvenimas tik vienas ir išsijungimo laikas nenumaldomai artėja, tad daryk bileką kad tik justum malonumą (žinoma yra ribos, kad teikdamas malonumą sau nesunaikintum kito žmogaus malonumo, bet čia jau moralės reikalai).
Mano gyvenimo prasmės modelis yra toks: pastangos - malonus rezultatas, pastangos- malonus rezultatas ir t.t. Gali būti kad žmogus norės dėti 30 metų pastangų bet sulauks gigantiško rezultato, bet čia jau rizika kad pasimirsi ir laukto malonumo bus šnipštas....
Visokie meilės ar kariniai filmai manyčiau neteisingai moko, nes koks tolkas tau pačiam jeigu mirsi bet tavo mylymają paleis plėšikas??? Tu numirsi ir nepajusi nei pagarbos, nei pasididžiavimo nei laimės nei NIEKO!
Čia gal religijos įtaka kad žmonės net sąmoningai nesuvokdami švaisto savo gyvenimą, dalykams kuriuos "reikia" daryti ir tikisi atpildo "kažkada". O kai jau guli patale ir matai kad rytoj nebepabusi tai ir pamysliji kad visai butu šustriai iššokti su parašiutu ar sudalyvauti žirafos sėklinimo procedūroje . Viskas priklauso nuo taves, ypač kadangi dabartinėmis žiniomis miręs žmogus tiesiog išsijungia, tai liaukimės fantazuoti apie garbę ir palikimą po mierties, o kurkime sau malonumus DABAR!
Tai mano žodis
Tavo klaida tame, kad kaip klausinėjai - "kas iš to?", galiausiai pats nepaklausi savęs, "kas iš tos laimės". Be to manau šio forumo dalyviai skirtinguose tavo pateiktuose pasisakymuose, kaip esminį gyvenimo veiklos rezultatą, sąlygojanti prasmingą gyvenimą, turėjo ne malonumą ar laimę.
Mano manymu kaip veikia naturalus instinktas zmogui ieskoti maisto tai veikia ir naturalus instinktas ieskoti laimes dziaugsmo ar endorfinu. Tad ir norejau atskleisti savo poziuiri i tai, kad mes ta laime ir dziaugsma galesime suvokti tik budami gyvi, numire nejausim nei grabo nei zemiu nei asaru nei Roko Zilinsko pranesancio kad pasaulis neteko nuostabaus zmogaus Vadinasi kai mirstam viskas gyvenimas TAU uzsidaro ir jokiu prasmiu nebelieka.
Aisku jei nagrinetumem tema zmogaus gyvenimo prasme visuomenes poziuriu, tai zinoma atsirastu kitokiu vertybiu ir kitokiu kriteriju ( jonas buvo vienisas ir kasdiena nesiodavo rastus kolukyje, neturejo draugu ir artimuju kadangi jam labai smirdejo is burnos, taciau mirus ji kolukio pirmininkas pamines kaip zmogu, kuris visuomineje buvo ir bus puikus darbstaus ir kantraus zmogaus pavyzdys).
O jei kalbam apie individo asmenine gyvenimo prasme tai jis ja gali ivertinti tiktai suvokdamas ka daro ir kaip daro. Jei mano tikslas: TAIKA PASAULYJE, as nuo jaunystes pradedu skelbti taika ir geri visiems, tai PRIVALAU dziaugtis ir ivertinti kiekvieno kivirco issprendima ir juo dziaugtis kaip iveikta laipteli Tikslo link. Tada jei sulaukes 87 metu mirties patale guledamas ir zinodamas kad nors Vilniaus mieste nebebuna jokiu pykciu jau dziaugsiuos kad sugebejau save iprasminti ir sauniai nugyventi, nors pagrindinis tikslas nepasiektas.
Taciau jei as nemokesiu ivertinti ir dziaugtis kiekviena pasiekta pergale ir kiekviena sutaikyta pora, tai mirties patale myslisiu kad sudas mano gyvenimas, norejau pasaulyje taikos ir sudas gavosi kadangi Zagareje zmones vistiek musasi. Nu ir numirsiu nepatyres laimes jausmo... Ir jei po mirties praejus keliems metams mano knygos pasieks Zagare ir ten nebeliks mustyniu as vistiek geriau nesijausiu, kadangi jau busiu mires ir nieko nesuzinosiu ir isviso jau busiu gana neblogai papuves.
Taigi manay kad gyvenimo prasme man yra sugebejimas patirti laime gyvenime, o po mirties sakau jums nuosirdziai man bus px ant visko:)
Juodai dirbti ir nematyti laimes gyvenime tam, kad po mano mirties, visiems kitiems butu labai gerai nera mano tikslas, kadangi as to nejausiu. Cia panasiai kaip duoti aklam zmogui nuostabu paveiksla ir liepti jam grozetis.
Aisku jei nagrinetumem tema zmogaus gyvenimo prasme visuomenes poziuriu, tai zinoma atsirastu kitokiu vertybiu ir kitokiu kriteriju ( jonas buvo vienisas ir kasdiena nesiodavo rastus kolukyje, neturejo draugu ir artimuju kadangi jam labai smirdejo is burnos, taciau mirus ji kolukio pirmininkas pamines kaip zmogu, kuris visuomineje buvo ir bus puikus darbstaus ir kantraus zmogaus pavyzdys).
O jei kalbam apie individo asmenine gyvenimo prasme tai jis ja gali ivertinti tiktai suvokdamas ka daro ir kaip daro. Jei mano tikslas: TAIKA PASAULYJE, as nuo jaunystes pradedu skelbti taika ir geri visiems, tai PRIVALAU dziaugtis ir ivertinti kiekvieno kivirco issprendima ir juo dziaugtis kaip iveikta laipteli Tikslo link. Tada jei sulaukes 87 metu mirties patale guledamas ir zinodamas kad nors Vilniaus mieste nebebuna jokiu pykciu jau dziaugsiuos kad sugebejau save iprasminti ir sauniai nugyventi, nors pagrindinis tikslas nepasiektas.
Taciau jei as nemokesiu ivertinti ir dziaugtis kiekviena pasiekta pergale ir kiekviena sutaikyta pora, tai mirties patale myslisiu kad sudas mano gyvenimas, norejau pasaulyje taikos ir sudas gavosi kadangi Zagareje zmones vistiek musasi. Nu ir numirsiu nepatyres laimes jausmo... Ir jei po mirties praejus keliems metams mano knygos pasieks Zagare ir ten nebeliks mustyniu as vistiek geriau nesijausiu, kadangi jau busiu mires ir nieko nesuzinosiu ir isviso jau busiu gana neblogai papuves.
Taigi manay kad gyvenimo prasme man yra sugebejimas patirti laime gyvenime, o po mirties sakau jums nuosirdziai man bus px ant visko:)
Juodai dirbti ir nematyti laimes gyvenime tam, kad po mano mirties, visiems kitiems butu labai gerai nera mano tikslas, kadangi as to nejausiu. Cia panasiai kaip duoti aklam zmogui nuostabu paveiksla ir liepti jam grozetis.
- MaikUniversum
- senbuvis
- Posts: 1207
- Joined: 2008-09-27 21:58
- Location: Vilnius
Trokšti, kad gyvenimas turėtų kažką daugiau (t.y. trokšti afterlife'o) yra tas pats, kas suvalgius saldainį, pajutus skonį, saldainį suvirškinus ir iškakojus norėti vėl pajusti to saldainio skonį tam saldainiui išnykus (kakučio pavidalu). Va tokio absurdo lygio man skamba tie argumentai žmonių, tikinčių, kad gyvenimas turi kažkokią mistinę prasmę.
CIa reiketu tikriausiai psichoterapeuto ar kokio kito mediko paklausti, as isivaizduoju kad laime yra kaip varomoji jega, degalai kurie skatina zmogu gyventi. Maistas reikalingas kad nemirtu zmogaus kunas, o laime reikalinga kad nemirtu zmogaus dvasia (nesugalvojau kito zodzio sitoje vietoje, bet manau esme supratai).neatsakei į esminį klausimą - kam ta laimė?
nu jo, kai atsiranda kazkas zinantis ja, tai argumentai beveik visa laik buna tokieMaikUniversum wrote:Trokšti, kad gyvenimas turėtų kažką daugiau (t.y. trokšti afterlife'o) yra tas pats, kas suvalgius saldainį, pajutus skonį, saldainį suvirškinus ir iškakojus norėti vėl pajusti to saldainio skonį tam saldainiui išnykus (kakučio pavidalu). Va tokio absurdo lygio man skamba tie argumentai žmonių, tikinčių, kad gyvenimas turi kažkokią mistinę prasmę.
Galima trokšti kito tokio pat skanaus saldainio Kartą paragavęs negali sustotMaikUniversum wrote:Trokšti, kad gyvenimas turėtų kažką daugiau (t.y. trokšti afterlife'o) yra tas pats, kas suvalgius saldainį, pajutus skonį, saldainį suvirškinus ir iškakojus norėti vėl pajusti to saldainio skonį tam saldainiui išnykus (kakučio pavidalu). Va tokio absurdo lygio man skamba tie argumentai žmonių, tikinčių, kad gyvenimas turi kažkokią mistinę prasmę.
(kad kas nors norėtų to paties, ką tik supietauto saldainio, tikrai originali mintis, bet taip nebūna)
O dėl prasmės/laimės:
1.Galima žiūrėt į tai kaip į duotybę, tada nereikės atlikinėt "namų darbų", o visokių prasmių bei svetimų idėjų nuotrupos kontrabandos keliu pateks į smegenis ir turėsi kokią tai aplinkos/aplinkinių padovanotą savo gyvenimo prasmės bei laimės viziją.
2.Galima stengtis daryt namų darbus ir bandyt sau susikonfigurint, kas ta prasmė ir kas tau ta laimė Kadangi mes padarai iš dalies apsimokantys, iš dalies turi ir veikt tas auto susikonfigurinimas
- MaikUniversum
- senbuvis
- Posts: 1207
- Joined: 2008-09-27 21:58
- Location: Vilnius
omeny turėjau vėl norėti patirti skonį, nors saldainio nebėra... Na, gal ir ne pati geriausia analogija..Akela wrote:Galima trokšti kito tokio pat skanaus saldainio Kartą paragavęs negali sustotMaikUniversum wrote:Trokšti, kad gyvenimas turėtų kažką daugiau (t.y. trokšti afterlife'o) yra tas pats, kas suvalgius saldainį, pajutus skonį, saldainį suvirškinus ir iškakojus norėti vėl pajusti to saldainio skonį tam saldainiui išnykus (kakučio pavidalu). Va tokio absurdo lygio man skamba tie argumentai žmonių, tikinčių, kad gyvenimas turi kažkokią mistinę prasmę.
(kad kas nors norėtų to paties, ką tik supietauto saldainio, tikrai originali mintis, bet taip nebūna)
jei gyvenimo prasmė eilinis evoliucijos triukas daugintis, tai viskas, ok, tik tai dar nėra patvirtintaAkela wrote: Galima trokšti kito tokio pat skanaus saldainio Kartą paragavęs negali sustot
(kad kas nors norėtų to paties, ką tik supietauto saldainio, tikrai originali mintis, bet taip nebūna)
O dėl prasmės/laimės:
1.Galima žiūrėt į tai kaip į duotybę, tada nereikės atlikinėt "namų darbų", o visokių prasmių bei svetimų idėjų nuotrupos kontrabandos keliu pateks į smegenis ir turėsi kokią tai aplinkos/aplinkinių padovanotą savo gyvenimo prasmės bei laimės viziją.
2.Galima stengtis daryt namų darbus ir bandyt sau susikonfigurint, kas ta prasmė ir kas tau ta laimė Kadangi mes padarai iš dalies apsimokantys, iš dalies turi ir veikt tas auto susikonfigurinimas