Gentis A ar B ? :)

Kuklūs bandymai atsakyti į amžinus klausimus laikiname pasaulyje.
status_quo
pradedantis
Posts: 338
Joined: 2008-07-17 14:09

2009-07-03 16:51

Nu tipo, iksiukus galima tik perkelinėti. Jų negalima įdėti iš oro. Tai daro prielaidą, kad kažkoks įstatymas negali pagerinti žmonių laimingumo vidurkio. Manau, tai klaidinga prielaida.

Ar aš klįstu?
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2009-07-03 17:26

Svetimas wrote:... Na, aš nežinau, ką šioje vietoje pasakytų genties A žyniai. Tačiau nemanau, jog jie pritrūktų fantazijos keistos dievulio rūstybės paaiškinimui. :) Pasakys, pvz, kad auka dėl kokių nors priežasčių buvo "nekokybiška". Arba, kad be aukos būtų buve dar blogiau. Nors sutinku, kad neatitikimai genties A tikėjimui didins abejonių tikimybę. Ypač jeigu šalia genties A makaluosis gentis B ir genties A žmonės galės palyginti savo ir genties B patiriamas negandas.
Man užkliuvo mažoriškos nuotaikos aukojimų aprašyme - vienas paaukojamas, visi laimingi, ir viskas tik geryn... Na taip, tai hipotetinė situacija, bet analogiški dalykai realybėje buvo... hmmm... sakykim ne tokie mažoriški. Pavyzdžiui, Jukatano pusiasalyje (Meksika) aptiktuose urvuose, kuriuose kažkada vyko majų ritualiniai aukojimai, aptikta nei daug nei mažai - 100 lietaus dievui Chakui paaukotų mažų berniukų (dauguma 3-11 metų) griaučių. Anot archeologo, daugumai buvo gyviems nudirta oda ir nupjautos galūnės... Buvo manoma, kad dievai labiausiai vertina vaikus, nors dalis aukų - iir jau suaugę vyrai. Gali būti, kad galingi žyniai laikė gentis ne džiaugsme, o baimėje ir tiesiog terorizavo žmones savo šiurpiomis fantazijomis apie kraugerius dievus.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2009-07-03 21:26

status_quo wrote:Nu tipo, iksiukus galima tik perkelinėti. Jų negalima įdėti iš oro. Tai daro prielaidą, kad kažkoks įstatymas negali pagerinti žmonių laimingumo vidurkio. Manau, tai klaidinga prielaida.
Prielaidą, kad kažkoks sprendimas negali padidinti/sumažinti visuminės laimės, t.y. iksiukų kiekio, atmeskim.
Ramzajus wrote:O man nusispjaut ant tų žmonių laimės. Aš, kaip žmogus nusistatęs prieš prietarus, imu ir sakau, jog geriau yra ten, kur šių prietarų mažiau. Kodėl turėčiau priimti tavo kriterijų?
Mano siūlomas kriterijus yra fundamentalesnis.
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2630
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2009-07-26 13:03

neanalizuojant kurie is ju laimingesni pagal socialine evoliucija galiu pasakyti tik kad gentis A yra stipresne ir pajegesne labiau plestis ir itakoti nei gentis B o ateityje netgi pavergti genti B.
religija kaip ir betkuri stipri ideologija skatina zmones labiau plestis ir plesti pacia savo ideologija.. pagal istorinius pvz turim valstybes "milzines" kiekvienam laikotarpyje kurios issiplete tik deka vyravusio tikejimo ir is to susiformavusios kulturos. visos antikines imperijos ir karalystes.. veliau viduramziu europa galop net atsiskyrusios amerikos gentys turejo stipriausius tuos kurie pasikliove ziauriais ritualais ir savo kulturos (neatsiejamos nuo religijos) pletimu i aplinkinius regionus. butent dievai skatina pulti plesti uzkariauti pavergti ir parodyti ju dievu galia (ar tai rustybe tam tikrais atvejais). ekonomine prasme veliau visa tai kas gaunama is svetur velgi aukojama dievam (menu klestejimas ar tai statiniu statymas dievam pagerbti daromos sventes ir tt). nors viduramziai vadinami tamsieji amziai (mokslo prasme) taciau dievybiu vaikymasis sukure europoje nepaprastu menu kuriniu ar netgi paskatino ekspancijas i nekrikscioniskas zemes..
beabejo dar priklauso kiek religijoj dievai yra agresyvus.. tarkim graiku/romenu dievai buvo kur kas agresyvesni uz siaures europos pagoniu "medzius" ir t.t. zodziu galima cia issiplesti iki begalybes bet taip pat drasiai galiu tvirtinti kad siuo ivardintu atveju gentis A yra pajegesne uz pasyvia ir realybe matancia genti B.
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2009-07-28 10:38

son wrote:neanalizuojant kurie is ju laimingesni pagal socialine evoliucija galiu pasakyti tik kad gentis A yra stipresne ir pajegesne labiau plestis ir itakoti nei gentis B o ateityje netgi pavergti genti B.
religija kaip ir betkuri stipri ideologija skatina zmones labiau plestis ir plesti pacia savo ideologija.. pagal istorinius pvz turim valstybes "milzines" kiekvienam laikotarpyje kurios issiplete tik deka vyravusio tikejimo ir is to susiformavusios kulturos. visos antikines imperijos ir karalystes.. veliau viduramziu europa galop net atsiskyrusios amerikos gentys turejo stipriausius tuos kurie pasikliove ziauriais ritualais ir savo kulturos (neatsiejamos nuo religijos) pletimu i aplinkinius regionus. butent dievai skatina pulti plesti uzkariauti pavergti ir parodyti ju dievu galia (ar tai rustybe tam tikrais atvejais). ekonomine prasme veliau visa tai kas gaunama is svetur velgi aukojama dievam (menu klestejimas ar tai statiniu statymas dievam pagerbti daromos sventes ir tt). nors viduramziai vadinami tamsieji amziai (mokslo prasme) taciau dievybiu vaikymasis sukure europoje nepaprastu menu kuriniu ar netgi paskatino ekspancijas i nekrikscioniskas zemes..
beabejo dar priklauso kiek religijoj dievai yra agresyvus.. tarkim graiku/romenu dievai buvo kur kas agresyvesni uz siaures europos pagoniu "medzius" ir t.t. zodziu galima cia issiplesti iki begalybes bet taip pat drasiai galiu tvirtinti kad siuo ivardintu atveju gentis A yra pajegesne uz pasyvia ir realybe matancia genti B.
Nifiga :wink: Gal gentis B tapo budistais. (Ir dabar žvengia iš krizės prispaustos žiauriosios A genties.)

P.S. Nors ne - joks dzen meistras nesijuoks iš bėdon pakliuvusio.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2009-07-31 21:34

son wrote:neanalizuojant kurie is ju laimingesni pagal socialine evoliucija galiu pasakyti tik kad gentis A yra stipresne ir pajegesne labiau plestis ir itakoti nei gentis B o ateityje netgi pavergti genti B.
religija kaip ir betkuri stipri ideologija skatina zmones labiau plestis ir plesti pacia savo ideologija.. pagal istorinius pvz turim valstybes "milzines" kiekvienam laikotarpyje kurios issiplete tik deka vyravusio tikejimo ir is to susiformavusios kulturos. visos antikines imperijos ir karalystes.. veliau viduramziu europa galop net atsiskyrusios amerikos gentys turejo stipriausius tuos kurie pasikliove ziauriais ritualais ir savo kulturos (neatsiejamos nuo religijos) pletimu i aplinkinius regionus. butent dievai skatina pulti plesti uzkariauti pavergti ir parodyti ju dievu galia (ar tai rustybe tam tikrais atvejais). ekonomine prasme veliau visa tai kas gaunama is svetur velgi aukojama dievam (menu klestejimas ar tai statiniu statymas dievam pagerbti daromos sventes ir tt). nors viduramziai vadinami tamsieji amziai (mokslo prasme) taciau dievybiu vaikymasis sukure europoje nepaprastu menu kuriniu ar netgi paskatino ekspancijas i nekrikscioniskas zemes..
beabejo dar priklauso kiek religijoj dievai yra agresyvus.. tarkim graiku/romenu dievai buvo kur kas agresyvesni uz siaures europos pagoniu "medzius" ir t.t. zodziu galima cia issiplesti iki begalybes bet taip pat drasiai galiu tvirtinti kad siuo ivardintu atveju gentis A yra pajegesne uz pasyvia ir realybe matancia genti B.
Aš taip neskubėčiau su išvadomis, kad religijų agresyvumas istoriškai buvo valstybių "milžinių" galios šaltinis ir pan. Kuo tokia jau reikšminga ir agresyvi buvo religija Romos Imperijos viešpatavimo laikais? Mongolų Imperijos religija? Man atrodo, kad tu painioji priežastį ir pasekmę. Tiesiog galingesnė pusė užkariaudama silpnesnę, kartu išplatindavo ir savo religiją, jei, aišku, turėdavo ką platinti. Ai, dar pricepų užsirovimui prieš silpnesnį gana patogu religijoj paieškoti (pvz. Kryžaus Žygiai). O jei esi silpnas, tai, manau, ir su agresyviausia religija mažai ką tepasiektum.
status_quo
pradedantis
Posts: 338
Joined: 2008-07-17 14:09

2009-07-31 21:44

Nei vienas nei kitas nėra teisus. Religijos įtakoja politiką, taip pat kaip politika gali įtakoti religiją. Plius. Dar vienas svarbus dalykas. Vienos religijos yra universalios - kitos ne. Universalios tai yra krikščionybė irlamas ir budizmas. Jos gali būti eksportuojamos. Kitos ne.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2009-07-31 21:47

status_quo wrote:Nei vienas nei kitas nėra teisus. Religijos įtakoja politiką, taip pat kaip politika gali įtakoti religiją. Plius. Dar vienas svarbus dalykas. Vienos religijos yra universalios - kitos ne. Universalios tai yra krikščionybė irlamas ir budizmas. Jos gali būti eksportuojamos. Kitos ne.
Pagal ką tu nustatai religijos universalumą?
status_quo
pradedantis
Posts: 338
Joined: 2008-07-17 14:09

2009-07-31 23:32

Pagal K. Dubniką (VU filosofijos fakulteto dekanas, religijos istorijos specialistas). Pvz., induistu gali būti tik Indijoje, o Judėju, tik būdamas žydu. Kitaip tariant universalios religijos nėra visiškai surištos su kultūra.
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2009-08-01 20:07

status_quo wrote:Universalios tai yra krikščionybė irlamas ir budizmas.
status_quo wrote:Pvz., induistu gali būti tik Indijoje, o Judėju, tik būdamas žydu.
O ar labai suklysiu, jei krikščionybę įvardinsiu kaip "eksportinę" judaizmo versiją, o islamą kaip krikščionybės "plagiatą" dėl įvairovės atskiestą rytietiška mitologija?
status_quo
pradedantis
Posts: 338
Joined: 2008-07-17 14:09

2009-08-01 23:19

Nežinau. Bet esmės tai nekeičia. Žydai nesistengs prišininkų atverti į tikrą tikėjimą. Kaip ir indusai. Vot krikščionys ir musulmonai tai jo. Nežinau, kaip su budistasi dar...
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2009-08-12 22:47

status_quo wrote:Nežinau. Bet esmės tai nekeičia. Žydai nesistengs prišininkų atverti į tikrą tikėjimą. Kaip ir indusai. Vot krikščionys ir musulmonai tai jo. Nežinau, kaip su budistasi dar...
Pakliuvo tokia visai įdomi religijų klasifikacija:
M.Weberis išskiria tris bendrus "pasaulio" sampratos tipus. Kiekvienam iš jų būdinga savita veiklos kryptis, socialinės veiklos faktorius.
Pirmasis tipas – prisitaikymo prie pasaulio religijos (konfucionizmas ir daosizmas – Kinijos religijos).
Antrasis tipas – bėgimo nuo pasaulio religijos (induizmas ir budizmas).
Trečiasis tipas – pasaulio užvaldymo religijos (judaizmas ir krikščionybė).

Kiekviena iš šių religijų turi savo gyvenimo būdą, racionalumo tipą, požiūrių sistemą, kultūrines vertybes, socialinės veiklos formas. Kiekviena socialinė grupė turi savo religines idėjas, o kiekvienos religinės idėjos turi savo nešėjus iš vienos ar kitos socialinės grupės. Pradžioje kiekviena pasaulinė religija turėjo savitą pasaulio įsivaizdavimo ir tikinčiųjų elgesio racionalizavimo sistemą. Bet kiekviena iš jų turėjo ir daugiau ar mažiau iracionalių elementų. Ryšys tarp racionalių ir iracionalių religijos elementų "tiesiogiai buvo sąlygoti tų socialinių sluoksnių, kurie buvo gyvenimiško elgesio metodikos kristalizacijos metu nešėjais"(Вебер, 1994). M.Weberis, atkreipdamas į tai dėmesį, religijas klasifikavo ir pagal tai, kokie socialiniai sluoksniai sudaro jų pagrindą.
Budizmas – keliaujančių vienuolių, mąstančių ir nepriimančių pasaulio asketų religija (vienas iš inteligentijos religijų tipų); judaizmas – miesto "parijų" religija, tačiau viduramžiais ji buvo reformuota tam tikro žmonių sluoksnio, kuris buvo apsiskaitęs, susipažinęs su ritualais ir atstovavo racionaliai smulkiosios buržuazijos proletarinio tipo inteligentijai (antras inteligentijos religijos tipas). Induizmas – literatūrinį išsilavinimą turinčių žynių kastos religija. Konfucianizmas – literatūrinį išsilavinimą turinčių ir racionaliai nusiteikusių valdininkų etinė sistema. Islamas pradžioje buvo karių religija, pasaulio užkariautojų, riterių, disciplinuotų kovotojų už tikėjimą religija. Krikščionybė, atsiradusi kaip keliaujančių amatininkų mokymas, taip ir liko daugiausia miesto buržuazijos religija.
šaltinis
Post Reply