Išplėtokite, prašausuvirintojas wrote:Gyvenk reliatyviai.dievuliokarstas wrote:tiesiog filosofinis klausimas...?
kaip gyventi pasaulyje, kuriame viskas yra reliatyvu?
Ar gali pavyzdžių? Nelabai suprantu, bet labai sudominai.Akela wrote:Nemanau, kad absoliučiai. IMHO, tai kelias į kitos sistemos - nepririštos prie žmogaus mąstymo/kalbinės/fizinės bazės - sukūrimą. Kokios tai mašininės ar panašiai. Tai jau daroma, atrodo. Bent jau turėtų būti daroma.D3monas wrote:Dekonstruoti tai, kas sukonstruota iš minties (yra susitarimas) beprasmiška.
Aišku, temos kontekste tūlam piliečiui iš to menka paguoda
100% objektyvus komunikavimas? Apie tai kalbi? Nes jei komunikavimas būtų 100% objektyvus, tada, žinoma, nereikėtų dekonstruoti sąvokų, mat jos būtų 100% objektyvios.
[ crazy fantazijų srautas ] Mintys ateina iš to levelio, kurio nekontroliuojam - iš pasąmonės. Ten "sėdi" viskas, ką žinom, o į paviršių per kalbos koduotę išplaukia tik skurdūs apibendrinimai/... . Jei pavyktų sukurti laikmeną/koduotę, kuria būtų galima papildyti savo/kitų žinių tezaurą pasamoniniam levely bei apdirbti/išvesti į naują/tobulesnę kalbą didesnį kiekį informacijos greičiau bei racionaliau, tai bendravimas bent jau su tokiais pat "updeitintais" būtų stipriai objektyvesnis. Hmmm... ko gero bendraut reiktų per optinį kabelį [/crazy fantazijų srautas ]D3monas wrote:Ar gali pavyzdžių? Nelabai suprantu, bet labai sudominai.
100% objektyvus komunikavimas? Apie tai kalbi? Nes jei komunikavimas būtų 100% objektyvus, tada, žinoma, nereikėtų dekonstruoti sąvokų, mat jos būtų 100% objektyvios.
A, tiesa, pavyzdys:
Neo: I know kung fu.
- suvirintojas
- pradedantis
- Posts: 202
- Joined: 2007-10-03 22:46
- Location: Laipėda
Taikiau į rimą, o pataikiau į spyxter.spyxter wrote:Išplėtokite, prašausuvirintojas wrote:Gyvenk reliatyviai.dievuliokarstas wrote:tiesiog filosofinis klausimas...?
- Bitininkas
- skeptikas
- Posts: 817
- Joined: 2007-12-14 17:53
- Location: Vilnius
Šia tema galima ir daugiau prirašyti... Kai kurie jums žinomi veikėjai bandė apeiti problemą ir vėl susimovė toje pačioje vietoje. „Agrippa's Trilemma“, „regress argument“ (googlinkit) pagal logikos standartus funkcionuoja tobulai ir niekas negali to paneigti (aišku, nebent pačiu argumentu). Šlovė Sextus Empiricus!
Falsifikacionizmas yra metodas, pagal kurį mes nustatome ar teiginys gali būti falsikabilus (paneigtas empiriniu metodu). Pagal šį principą tik falsikabilus teiginys gali būti laikomas mokslišku. Karlas Popperis, kritinio racionalizmo pradininkas, šį mąstymo būdą bandė priešinti loginio pozityvizmo verifikacionizmui, kuris teigia, kad teiginys turi prasmę tik tada, jei gali būti empiriškai verifikuojamas, tai yra patvirtinamas. Problema yra tame, kad bet kokio teiginio paneigimas yra ir kažkokio teiginio teigimas. Pvz. Paneigdami, kad Dievas yra mes įrodome, kad Dievo nėra, o paneigdami, kad Dievo nėra mes įrodome, kad Dievas yra. Tai reiškia, kad falsikabilumas, kaip kriterijus tiesai yra identiškas verifikacionizmui ir atvirkščiai. Pats teiginys, kad falsikabilumas gali būti naudingas tiesos (ribotos, ar absoliučios) ieškojime yra teiginys, kuris negali būti falsikabilus ir kelia klausimą kas yra „naudingas“? Popperis atvirai pabrėžia tiesos žinojimo ribotumą ir jos klaidingumo galimybę, kas esą turėtų paneigti kaltinimus, kad jo teorija yra bandymas semantiniu būdu pagražinti bendrą loginio pozityvizmo veidą (kuris teigė, kad etika, metafizika ir teologija neturi „prasmės“) ir prastumti jį kaip kažką tariamai „kitokio“ ir „nedogmatiško“. Grįžkime prie šio metodo pagrindo – empirizmo, kuris pats yra praktiškai beveik identiškas verifikacijos principui. Pats falsikabilumas remiasi prielaida, kad teiginį galima paneigti naudojantis empiricizmu. Šitas pradinis mąstymo taškas yra priimamas kaip nekvestionuojamas ir pats nėra falsikabilus, bei pagal patį falsifikacionizmą turėtų būti atmestas kaip nemoksliškas. Tai parodo vidinį kritinio racionalizmo absurdą, kuris funkcionuoja identiškai loginiam pozitytizmui. Nors pats principas teorijoje ir nereikalauja atmesti nefalsikabilius teiginius kaip beprasmius, bet pats atmetimas laikomas būtina sąlyga moskliškumui ir progresui racionalizme. Iš viso to galima daryti išvadą, kad vardan progreso ir moksliškumo mes turėtume atmesti kritinį racionalizmą. Nuoseklūs loginiai pozityvistai tuo tarpu pasakytų, kad loginį pozityvizmą turime atmesti dėl jo beprasmiškumo. Išnagrinėję šia filosofinę problemą matome, kad „nemoksliškumas“ ir „beprasmiškumas“ šiame kontekste reiškia tą patį, kaip ir „neabsoliučios žinios“, bei „objektyvios žinios“.
Ah, tas mokslo filosofijos absurdas...
Falsifikacionizmas yra metodas, pagal kurį mes nustatome ar teiginys gali būti falsikabilus (paneigtas empiriniu metodu). Pagal šį principą tik falsikabilus teiginys gali būti laikomas mokslišku. Karlas Popperis, kritinio racionalizmo pradininkas, šį mąstymo būdą bandė priešinti loginio pozityvizmo verifikacionizmui, kuris teigia, kad teiginys turi prasmę tik tada, jei gali būti empiriškai verifikuojamas, tai yra patvirtinamas. Problema yra tame, kad bet kokio teiginio paneigimas yra ir kažkokio teiginio teigimas. Pvz. Paneigdami, kad Dievas yra mes įrodome, kad Dievo nėra, o paneigdami, kad Dievo nėra mes įrodome, kad Dievas yra. Tai reiškia, kad falsikabilumas, kaip kriterijus tiesai yra identiškas verifikacionizmui ir atvirkščiai. Pats teiginys, kad falsikabilumas gali būti naudingas tiesos (ribotos, ar absoliučios) ieškojime yra teiginys, kuris negali būti falsikabilus ir kelia klausimą kas yra „naudingas“? Popperis atvirai pabrėžia tiesos žinojimo ribotumą ir jos klaidingumo galimybę, kas esą turėtų paneigti kaltinimus, kad jo teorija yra bandymas semantiniu būdu pagražinti bendrą loginio pozityvizmo veidą (kuris teigė, kad etika, metafizika ir teologija neturi „prasmės“) ir prastumti jį kaip kažką tariamai „kitokio“ ir „nedogmatiško“. Grįžkime prie šio metodo pagrindo – empirizmo, kuris pats yra praktiškai beveik identiškas verifikacijos principui. Pats falsikabilumas remiasi prielaida, kad teiginį galima paneigti naudojantis empiricizmu. Šitas pradinis mąstymo taškas yra priimamas kaip nekvestionuojamas ir pats nėra falsikabilus, bei pagal patį falsifikacionizmą turėtų būti atmestas kaip nemoksliškas. Tai parodo vidinį kritinio racionalizmo absurdą, kuris funkcionuoja identiškai loginiam pozitytizmui. Nors pats principas teorijoje ir nereikalauja atmesti nefalsikabilius teiginius kaip beprasmius, bet pats atmetimas laikomas būtina sąlyga moskliškumui ir progresui racionalizme. Iš viso to galima daryti išvadą, kad vardan progreso ir moksliškumo mes turėtume atmesti kritinį racionalizmą. Nuoseklūs loginiai pozityvistai tuo tarpu pasakytų, kad loginį pozityvizmą turime atmesti dėl jo beprasmiškumo. Išnagrinėję šia filosofinę problemą matome, kad „nemoksliškumas“ ir „beprasmiškumas“ šiame kontekste reiškia tą patį, kaip ir „neabsoliučios žinios“, bei „objektyvios žinios“.
Ah, tas mokslo filosofijos absurdas...
- MaikUniversum
- senbuvis
- Posts: 1207
- Joined: 2008-09-27 21:58
- Location: Vilnius
Kaip tu, Bitininke, įsivaizduoji kritinio racionalizmo atmetimą praktikoje ? Pavyzdžiai pageidautini.
Netgi pasąmonė yra subjektyvi, jei žiūrėtume psichoanalitiškai. Kitas klausimas... Nors 100% objektyvumas ir atrodo neįmanomas, ar jis reikalingas, kad suprastume vieni kitus? Praktika rodo, kad ne. Sąvokos yra sąvokos. Susitari dėl jų, o per praktiką sąvokos daugmaž tampa vienodos visiems. Čia maždaug behavior'istiškai aiškinant šitaip yra. Toks aiškinimas veikia, kaip matome. (Nes žmonės žino kaip atrodo stalai ir kėdės)Akela wrote:[ crazy fantazijų srautas ] Mintys ateina iš to levelio, kurio nekontroliuojam - iš pasąmonės. Ten "sėdi" viskas, ką žinom, o į paviršių per kalbos koduotę išplaukia tik skurdūs apibendrinimai/... . Jei pavyktų sukurti laikmeną/koduotę, kuria būtų galima papildyti savo/kitų žinių tezaurą pasamoniniam levely bei apdirbti/išvesti į naują/tobulesnę kalbą didesnį kiekį informacijos greičiau bei racionaliau, tai bendravimas bent jau su tokiais pat "updeitintais" būtų stipriai objektyvesnis. Hmmm... ko gero bendraut reiktų per optinį kabelį [/crazy fantazijų srautas ]D3monas wrote:Ar gali pavyzdžių? Nelabai suprantu, bet labai sudominai.
100% objektyvus komunikavimas? Apie tai kalbi? Nes jei komunikavimas būtų 100% objektyvus, tada, žinoma, nereikėtų dekonstruoti sąvokų, mat jos būtų 100% objektyvios.
A, tiesa, pavyzdys:
Neo: I know kung fu.
Geriau, Bitininke, pakalbam gaspadoriškai. Tarkim aš tvirtinu, kad galima nesunkiai, greitai, plikomis rankomis ir be jokių papildomų priemonių ištraukti sveiką arbūzą iš aklinai užkaltos dėžės su anga, kuri 2 kartus mažesnė už tą arbūzą. Logika ir empirizmu tu nepasitiki. Kokiu būdu tu įsitikinsi mano žodžiais?Bitininkas wrote:Grįžkime prie šio metodo pagrindo – empirizmo, kuris pats yra praktiškai beveik identiškas verifikacijos principui. Pats falsikabilumas remiasi prielaida, kad teiginį galima paneigti naudojantis empiricizmu. Šitas pradinis mąstymo taškas yra priimamas kaip nekvestionuojamas ir pats nėra falsikabilus, bei pagal patį falsifikacionizmą turėtų būti atmestas kaip nemoksliškas. Tai parodo vidinį kritinio racionalizmo absurdą, kuris funkcionuoja identiškai loginiam pozitytizmui.
Arba kitas teorinis variantas: tau pavyksta tai padaryti (t.y. ištraukti arbūzą iš dėžės). Kas iš to seka?
A. Sokal kartą visokius "metodo dekonstruktorius", nuo kurių aiškiai svaigsta Bitininkas, paprasčiausiai kvietė pas save į svečius ir siūlė iššokti pro 16-to aukšto langą. Kažin, ar toli nuskrisi su tokiomis teorijomis.Svetimas wrote:Geriau, Bitininke, pakalbam gaspadoriškai. Tarkim aš tvirtinu, kad galima nesunkiai, greitai, plikomis rankomis ir be jokių papildomų priemonių ištraukti sveiką arbūzą iš aklinai užkaltos dėžės su anga, kuri 2 kartus mažesnė už tą arbūzą. Logika ir empirizmu tu nepasitiki. Kokiu būdu tu įsitikinsi mano žodžiais?Bitininkas wrote:Grįžkime prie šio metodo pagrindo – empirizmo, kuris pats yra praktiškai beveik identiškas verifikacijos principui. Pats falsikabilumas remiasi prielaida, kad teiginį galima paneigti naudojantis empiricizmu. Šitas pradinis mąstymo taškas yra priimamas kaip nekvestionuojamas ir pats nėra falsikabilus, bei pagal patį falsifikacionizmą turėtų būti atmestas kaip nemoksliškas. Tai parodo vidinį kritinio racionalizmo absurdą, kuris funkcionuoja identiškai loginiam pozitytizmui.
Arba kitas teorinis variantas: tau pavyksta tai padaryti (t.y. ištraukti arbūzą iš dėžės). Kas iš to seka?
Na jau. Nenusifilosofuok cia. Sita prielaida PAGRISTA ilgamete zmonijos patirtimi, kuri parode, kad DAUGYBE teiginiu galima patikrinti. Priesingu atveju dar ir dabar sedetume medziuose ir grauztume bananus ir nebutu kam filosofuoti (aka. butume bezdziones).Bitininkas wrote: Pats falsikabilumas remiasi prielaida, kad teiginį galima paneigti naudojantis empiricizmu.
- MaikUniversum
- senbuvis
- Posts: 1207
- Joined: 2008-09-27 21:58
- Location: Vilnius
Prielaidos neišvengiamos, nes kitaip galima nusirist iki solipsizmo