O ant kokio auklejimo musu kultura pastatyta? ateistinio? marksistinio?Lionginas wrote:Žinai, o čia ir yra įdomiausia. Jei pavyzdžiui mudu, vadovaudamiesi vien tik savo asmeninėmis, šiek tiek besiskiriančiomis, moralinėmis nuostatomis susėstume tartis dėl kažkokių bendrų principų, tai manau, labai nesunkiai sutartume. Bet kuomet į tai įmaišoma religija... Dievulėliau padėk, bet koks sutarimas tampa neįmanomas, pradedamas lieti kraujas. Nes tu sakysi, kad tau apreikšta vienaip, o aš sakysiu, kad man apreikšta kitaip. Arba skaitysime tą pačią apreikštą knygą, ir viską suprasime skirtingai. Žodžiu, moralė ir religija - visiškai nesuderinama. Be to, religija, nors ir tvirtina, kad moko vieningų, absoliučių normų, jokio vieningumo ar sutarimo neįneša. Jau geriau apsieiti be jos, ir pasikliauti normaliais, sveikais žmogiškais jausmais, ar galiausiai - mamos auklėjimu. Man mano mamos auklėjimas visuomet atrodė kur kas pranašesnis ir labiau praktikoje pritaikomas bei naudingesnis, nei Jėzaus.martynas wrote:Ok. Spreskim morales problema. Juk mes visi turim morale. Taciau visi turim ja kazkiek skirtinga.
Ar gerai tureti skirtingas moralines nuostatas ar reiktu tureti kazkokia sistema kuri butu priimtina visiem, na bent jau daugumai. Ar reiki tureti kazkoki moralini orientyra, ar viskas priklauso nuo asmeniniu vertinimu. Labai gyvenimiska problema.
Is kur tu jemi tokius zmogiskus jausmus, nuojata? is atsitiktiniu cheminiu reakciju ir jausmu? evoliucjos? Mes susesime susitarsime, bet visi kiti kaip? ar susesti keliem sugalvoti morale kurios tures laikytis visi? Dviem zmonem susitarti labai lengva, netsizvelgian i tikejima, nes mes visi turime morale. Bet kai reikia sutarti 3 mln. zmoniu tas mazutis morales skirtumas, tampa ne be toks mazas. Jeigu nera morales pamatu nera ir pacios morales, arba ji visiskai subjektyvi.
O man pasikliauti mamos auklejimu, jei mane butu auklejus kaip marksista? gal geriau demokratija... O demokratijos esme yra ligybe. O ligybe prasidejo nuo krikscioniskojo mokymo, kad mes visi sukurti pagal dievo paveiksla, ir neturime teises jo niekinti. Kitaip sakant zmoniu givybe yra sventa ir mes turime elgtis taip, kad ja saugotume.
Via vakaru civilizacija pastatyta krikscionybes pagrindu. Kadangi neesame tobuli pridareme klaidu, taciau aiskiai matome kas gyvena priimtiniau, vakarai ar rytai.