Ekonomika svarbiau už kultūrą
-
Mr.Sarkasmus
- pradedantis
- Posts: 302
- Joined: 2009-09-22 13:35
Pasiūlyti
Jeigu čia mokyklai, tai daug lengviau paneigti.
Jeigu čia mokyklai, tai daug lengviau paneigti.
Na, tarkime, ekonominiai veiksniai nulemia fundamentalių, išgyvenimui būtinų sąlygų sukūrimą (apsirūpinimas būstu, maistu, fizinis saugumas), o kultūra paprastai tenkina aukštesnius pagal Maslow hierarchija poreikius. Be to, geros ekonominės sąlygos būtinos ir kultūros klestėjimui (galima svarstyti, ar galioja atvirkštinė priklausomybė, bet aš labai tingiu dabar).
Paprasčiau tariant – be duonos išgyventi neišeina, o va be teatro – laisvai.
Paprasčiau tariant – be duonos išgyventi neišeina, o va be teatro – laisvai.
Jei imsime, kad kultūra yra visuotinai priimtų nuostatų visuma (tiek religija, tiek tradicijos, tiek apskritai dominuojančios nuomonės), tada kuo labiau išreikšta viena kokia nors kultūra, tuo prasčiau yra tiek ekonomikai, tiek žmonėms. Viduriniuosiuose rytuose vietinė kultūra klesti, su užmėtymais akmenimis bei moterų kūnų visišku slėpimu, etc. Tos Viduriniųjų Rytų dalys, kurios gyvena iš turistų ir yra ekonomiškai stiprios, pasižymi didesne tolerancija kitoms kultūroms. Negalėčiau drąsiai teigti, nes ta tema nesu skaitęs jokių tyrimų, bet jei reikėtų kelt hipotezę, tai sakyčiau, jog multikultūriškumas tiesiogiai koreliuoja su geresne ekonomika ir žmonių gerbūviu. O multikultūriškumas yra tiek daugelio kultūrų buvimas, tiek dominuojančios kultūros nebuvimas. Nebent multikultūriškumą laikytume savarankiška kultūra. Ar dėl to ekonomika yra svarbiau už kultūrą? Jo, Viduriniųjų Rytų atveju - taip, nes turistų lankomose vietose žmonių teisės gerbiamos labiau, žmonės laisvesni. Jų atveju, siekis užsidirbti pinigų juos padarė visapusiškai laimingesniais.
Tai gal ir Lietuvoj su ekonomika prastai nemaža dalimi dėl "kultūros"?Ramzajus wrote:Galioja, jei sutinkam su kokio R. Putnamo Italijos šiaurės-pietų analizėm, kaip skyrėsi jų ekonominė padėtis turint skirtingą "socialinį kapitalą" (Putnam, Robert D. Kad demokratija veiktų: pilietinės tradicijos šiuolaikinėje Italijoje. Vilnius: Margi raštai, 2001). Šia tema aš tik vieną jį kažkada ir teskaičiau, bet viskas kaip ir make sense - labai gražiai sugula į kalinio dilemos variantą.RB wrote:Be to, geros ekonominės sąlygos būtinos ir kultūros klestėjimui (galima svarstyti, ar galioja atvirkštinė priklausomybė, bet aš labai tingiu dabar).
temos autoriui deretu sukonkretinti apie kokia kultura jis kalba ir nori lyginti nes socialine/ekonomine kultura skiriasi nuo kulturos supratimo kaip meno.
rb teisus jei ekonomika lyginam su menu tai nuo meno retai kas sotus patampa. taciau kultura socialiniu aspektu ir yra tas pagrindas kuris sukuria ekonomikos principus. kaip svetimas ir minejo lietuvos ekonomika tokia nes musu socialine kultura tai nulemia..
rb teisus jei ekonomika lyginam su menu tai nuo meno retai kas sotus patampa. taciau kultura socialiniu aspektu ir yra tas pagrindas kuris sukuria ekonomikos principus. kaip svetimas ir minejo lietuvos ekonomika tokia nes musu socialine kultura tai nulemia..
si krize ivyko globaliu mastu. gi visi lietuvoj cirkuliuojantys pinigai is uzsienio finansiniu instituciju.Undine wrote:O įdomu, kas kaltas, kad Lietuvoj krizė – natūrali būsena?
krizes gi nuolat kartojasi ir rinka niekad nebuna stabili. labiau krenta labiau ir augs labiau auga labiau ir kris.
taciau krizes astrumas ar svelnumas priklauso nuo valstybes vadovu.
Sis pastebejimas neatitinka realybes.son wrote:labiau krenta labiau ir augs
Romos nekilnojamo turto rinka po vizigotu apsilankymo neatsigavo 1000 metu.
Argentina pries 100 metu buvo 6 pagal turtus salis, ir ji niekada neatsigavo nuo tada kai valdzia pagriebe socialistai.
čia ne labai aišku ką išreiškia terminas "kultūra", mes žinom daug kultūrų - actekų kultūrą, graikų kultūrą, XXa. Europos kultūrą ir t.t... Mokslas ir menas taip pat kultūros dalis. Jei turėta omenyje muziką, teatrą, kiną, vaizduojamąją dailę irgi nelabai aišku, nes tai šouverslo dalis - tai gi - ekonomika neatsiejama nuo kultūros (bet kokios). Trumpiau (kaip kinkant asilą į vežimą): ekonomika pirminė, o kultūra antrinė... BET ekonomika visais laikais buvo žmonių kultūros dalis (nuo mainų kailiais iki elektroninės sąskaitos)
pirma tai ekonominis smugis. nors valstybiu bvp jau nebe recesijoj netgi keleta ketvirciu taciau padariniai bus srebiami ilga laika. vien del meginimu svelninti krizes smugi valstybes isiskolino. tam kad ta skola mazinti tenka pataupyti tad visuomene lieka ir toliau prispausta krizes padariniu. jei valstybe nesikistu ir nesvelnintu krizes smugio bei leistu zaizdai issipuliuoti tuomet ekonomika (tiksliau issigydziusiu valstybiu bvp) tiketina pradetu labai stipriai kilti tik beda kad neaisku kada. tarkim po didziosios depresijos DJ indexas pasieke prieskrizini lygi tik daugmaz po 20m o tai trecdalis gyvenimo trukmes ir vis vien padariniu prispausti lieka didele dalis zmoniu nes nereik pamirsti kad nuo indexu priklauso ir zmoniu pensijos ir ukio pletra.Undine wrote:Son, tai ekonomika ar kultūra?
BS ten tas finansavimas, n šalių taip pat gyvena. Pasaulinė krizė seniai praėjo, tik Kubilius vis dar ja prisidengineja
boostinant pinigais ir einant keinistine samprata nuskriaudziami visi mat valstybes isiskolina ir tenka karpyti islaidas ateinantiem desimtmeciam taciau ekonomika sureguliuojama greiciau ir ne tokie astrus pikai (cia gincytinas dalykas tad jei norit gauti nobeli galit prisideti prie siu gincu kas veiksmingiau).
toliau kalbant apie socialine kultura tai svedui neipirsit pigesnio benzino negu degalinej net jei ir pateiksit savo pirkinio isigyjimo cekius jis vis vien manys kad issiurebet is kieno nors bako ir nepirks. o lietuviai mielai perka pigius magus nors puikiai zino kodel jie pigesni ir spjaudos kai jiem patiem juos kas islupa. kaip ir anglai nemegejai pirkti pigiu cigareciu nors jiem rukymas kainuoja labai brangiai o rytu europieciai visad siulo pigiau. kaip ir uk neteko girdeti apie alkocholio tasku veikima. zinoma visur visokiu zmoniu yra taciau lietuviu dauguma mieliau renkas pigesni produkta neatsizvelgdamas kodel jo kaina mazesne ir kaip tai paveikia salies uki. sako kad tai tarybinis palikimas kuomet kazko pasiemimas is valstybes imones buvo norma iaugo mum i krauja bet nesu as psichologas kad ta komentuociau nors skamba kaip galbut ir teisinga mintis.
tad kas kaltas lietuvoj ekonomika ar kultura? manau ats.: abu. tiek pasauline krize su savo padariniais ir ju likvidavimo kaina tiek ir musu vartojimo "pigumo sampratos" kultura.
Krizė čia niekuo dėta. Jei šalies kapitalas būtų prasmingiau panaudotas, pvz. Investuotas į sidabrą, uraną, auksą ir naftą, vietoje runkelių, žlugusių bankų ir bažnyčių, tai lietuviai vartytųsi turtuose, kailiuose ir gertų brangų šampaną. Problema, kaip visada yra ekonomiškai neraštingoje parazitų klasėje.
Abejoklis wrote:Krizė čia niekuo dėta. Jei šalies kapitalas būtų prasmingiau panaudotas, pvz. Investuotas į sidabrą, uraną, auksą ir naftą,
o lietuva ju daug turi? ar turi remti kitu saliu kasyklas ir kitu saliu ekonomika o savo uki apleisti?kas del zlugusiu banku tai paziurekit kuo baigesi uk gelbejimas. bankai atiduoda savo mokesciais nuo pelno jau po metu didziaja dali ka valstybe i juos sukiso nesnekant kad valstybe jau dabar gali pelningai parduoti savo pyrago gabala. o fin sistemos issaugojimas leido krizei netapti didziaja depresija neskaitant kad uk didzioji pajamu dalis ir yra finansine sfera.
Didžiausioji depresija niekur nedingo. Zr. kas vyksta Japonijoje. Depresija su recesiju serija tesiasi jau dvidesimt metu. Skolų sukelta depresija tęsiasi ir nesibaigs kol skolos bus išmokėtos. Islandija atsisakė išpirkinėti užsienio bankus ir dabar be skolų
Kur yra kasyklos nesvarbu. Štai kinai supirkinėja naftą Irake ir Afrikoje ir dujas Kanadoje. Uždirbti investuojant užsienyje geriau negu pradanginti kapitalą namie.
Kur yra kasyklos nesvarbu. Štai kinai supirkinėja naftą Irake ir Afrikoje ir dujas Kanadoje. Uždirbti investuojant užsienyje geriau negu pradanginti kapitalą namie.