Teige klaidingai. Kol prietaringieji gaista laika mishiose, as gerai issimiegu.Filosofas wrote:Paskalis teige, jog tikintys dievu vistiek nieko nepralos.
As laimejau, jie pralaimejo.
Jei lietuvių nėra tavo pirmoji kalba, atsiprašau.Kitu atveju arba išsipisinėji liaudies žargonu sakant, ir neturiu kitų krypčių parodyti kaip ten pat kur liaudis žino gerai.Trečias variantas tavo kalba lietuvių gimtoji ir vis tiek nesupratai siūlau pasitikrinti intelektą jei jau žodžio formos pakeisti negali,kad žodžių junginys būtų prasmingas.Vajezus wrote:Aš ne.Rated wrote:Puikiai visi supratom ka norejo pasakyti...
Arba aš ypatingos išminties žmogus, arba jums abiems komentarą galiu pasiūlyti vieną iš trijų galimybių viršuje.eleggua wrote:Aš irgi nelabai...Rated wrote:Puikiai visi supratom ka norejo pasakyti...
Tikėk netikėk, jei yra, užpakalį iškandžios labai gerai rasiKitaip tariant, netikesi, jog yra ciupakabra, jos ir nerasi
Vis giliau nugrimsi į iliuzijų pasaulį ir nebeskirsi pasakų nuo realybės.Jei tikėsi čiupakabra nepadidės šansai nuo to ją surasti, nebent eisi jos ieškoti.Bet ieškoti galima ir netikinti eiti, tiesiog psichologiškai sunkiau, daryti dalyką kuris tavo nuomone neturi jokio tikslo.Nesuprantu kaip gali sakyti, kad nieko neprarandi tikėdamas.Tiesiog negali tikėti.Aš tau galiu pasakyti, kad šiku doleriais.Įtikėk į tai, gal didesnė tikimybė, kad pradėsiu jais šikti.Puikiai supranti, kad tai nesąmonė, ir net norėdamas sunkiai savo smegenis praplautum, kad drįstum suabeajoti, kad galbūt aš tikrai sakau tiesą.o jei jos ir nera, nieko nepralosi.
Gerai, kad dar atėjai prieš išvadas darydamas ;DViskas. Atejau, pamaciau, nepatiko - isejau. Neidomu.
Na, padrąsinimas gal kartais ir reikalingas, bet ne iš įsivaizduojamų būtybių.Filosofas wrote:Gyvenimiskas pavyzdys, daznam zmogui pries atliekant svarbu darba/svarbia uzduoti reikalingas padrasinimas, kuris "ikrestu" pasitikejimo t.y tikejimo savo jegomis. Netikiu, jog nors vienas is cia esanciu ir skaitanciu nera susidures su tuo.
Ar antrasis net neperšokęs bus pralaimėtoju? Ne. Jei praraja gili, jis tiesiog bus lavonu, jei neperšoks ir jam jau jokio skirtumo - peršoko kiti ar guli šalimais išsitaškę kaip ir jis. Jei tarpeklis/duobė negili - irgi jokio skirtumo - išlips ir nubėgs tolyn. Nėra skirtumo, jei šokti būtina ir nėra kito pasirinkimo. Laimėtojas įmanomas tik ten, kur yra pasirinkimas. Tuo ir skiriasi sportas nuo prievartos (persekiojimo). Laimėtojas įmanomas ir reikalingas tik sporte. Taip manau.Filosofas wrote:Situacija: keturi zmones, panasaus kunu sudejimo, stovi prie didelio(es) tarpeklio/duobes. Sokti butina ir kito pasirinkimo nera. Sansai persokti mazi.
Retorinis klausimas: kuris turi didesne tikimybe persokti? Pirmasis, neabejojantis, jog sugebes persokti net nesivargines. Antrasis, tikintis, kad tai imanoma. Treciasis, nieko nemanantis. Ketvirtasis, jau galvojantis apie savo laiduotuves.
Tikrasis klausimas: ar antrasis net nepersokes bus pralaimetoju?
Manau, is temos pavadinimo suprantat kur suku, tad tikiuosi nesulaukti vaikisku argumentu.