Tai žmogaus sąmonė niekur nedingsta, kai žmogus, pvz., miega. Jinai taip pat lieka su žmogumi, kai žmogus, pvz., gavęs smūgį buku daiktu į galvą, tarsi "atsijungia". Vienintelė problema čia yra tik ta, kur "pasideda" sąmonė, kai žmogus miršta (bet čia jau ne šios temos klausimas).Lionginas wrote:O kur būna sąmonė, kai Vilius ar Augustas miega? Ir kodėl tuomet nematyti jokių jos veiklos apraiškų? Ir kodėl ji sugrįžta tiksliai tuo metu, kai suskamba žadintuvas? Arba, kodėl ji dingsta tiksliai tuo metu, kai stipriai suduodama buku daiktu per galvą? Kodėl ta sąmonė elgiasi lyg automobilio variklis - gali ją įjungti ir išjungti kada panorėjęs?Augustas wrote:Hm. Viliaus sąmonė yra ten, kur šiuo metu yra Vilius. Lygiai taip pat kaip ir Augusto sąmonė yra ten, kur yra Augustas. Aš nematau čia jokių problemų. Kitas dalykas, kad tos sąmonės net su moderniausia aparatūra nepavyks aptikti. Geriausiu atveju aptiksite tik konkretaus žmogaus sąmonės veiklos apraiškas, pvz., to žmogaus galvos smegenyse.
Tiksliau pasakius, žmogaus mąstymas yra tų sistemų veikla.Vilius wrote:Žmogaus mąstymas nuo jų nepriklauso, žmogaus mąstymas ir yra "tos sistemos".nondescript wrote:Skaičiau, supratau, kad tai savaime besiorganizuojančios sistemos, bet ar nuo tų sistemų priklauso tai, ką šią akimirką mąsto žmogus?
P.S.
Na, Augustas kliedi ne apie sielas, bet apie dvasias. O tai jau skirtingos sąvokos. Prašyčiau skirti vieną nuo kitos. O į Jūsų klausimą jau atsakiau, kad Viliaus siela yra ten, kur šiuo metu yra Vilius. Kas čia neaiškaus, Viliau?Jei jums šis mano paaiškinimas neatrodo įtikinantis, pabandykite atsakyti į mano ankstesnį klausimą:Čia jums reikia pasirinkti, ar norite su Augustu keliauti į fantazijų pasaulį ir kliedėti apie sielas, ar norite, na žinot, tos raudonosios tabletės.Vilius wrote:Kaip ten bebūtų, sakydamas, kad sąmonė egzistuoja kažkur už smegenų ribų, užsikraunate sau naštą atsakyti į klausimą "o tai kur bl#t ji egzistuoja?"