Reiškia, kol aš nebuvau užrašęs, atstumas nuo Kauno iki Vilniaus buvo kitoks? Kol žmonės neišrado gravitacijos ir pirmojo kosminio greičio, tol planetos negalėjo suktis? Stebiu savo (Šriodingerio) katiną. Sielos jis neturi, iliuzijų, reiškia, irgi. Bet palangės, ant kurios reikia užšokti, sąvoką „suvokia” ir atstumus kalkuliuoja žaibiškai milimetro tikslumu. Tiesa, chaosas kartais vis dėlto pasireiškia – įkrinta į akvariumą ar išverčia pamazgų kibirą. Bet tik kartais, dažniausiai neįkrinta ir neišverčia.Lionginas wrote:Taigi tavo taisyklės - viso labo tendencijos tame, ką tu užrašai. Jas sukūrei tu. Jos niekada netampa kažkur kitur užrašytomis taisyklėmis, pagal kurias veikia pasaulis
Tuo, kad dėl žmonių kalbos atitikimo pasaulio struktūrai iš tikrųjų gali kilti abejonių. Žmonių kalba yra diskreti hierarchinė aibių sistema, tuo tarpu makro pasaulio daiktai gyvena įvairių savybių tolydžiais n-mačiais paviršiais.Kuo, pavyzdžiui, jis geresnis už klausimą, "kur egzistuoja vardininkas, Ž ir televizijos programa"?
Atstumas kaip nematerialios savybės pavyzdys tinka dėl to, kad jis tiesiogiai susijęs su tuo, kad materiali trimatė erdvė yra metrinė. Jeigu, aišku, manom, kad trimatės erdvės iliuzija vis dar ne per daug nutolusi nuo tikrojo materialumo.