RB wrote:Taigi, analogija netinkama, šiuo atveju nėra jokių problemų analizuojant reiškinius, bet kuris jų yra apibrėžtas ir visi jie labai gražiai laikosi klasikinės predikatų logikos.
OK. Šiek tiek pamodifikuoju savo teiginius:
A - X yra gyva būtybė;
B - tam tikro eksperimento, vykdyto (t1, t2) laiko intervale, buvo įsitikinta, kad X turi žmogaus galvą, tačiau nebuvo įsitikinta, ar X taip pat turi ir likusį žmogaus kūną;
C - tam tikro eksperimento, vykdyto (t1, t2) laiko intervale, buvo įsitikinta, kad X turi žmogaus kūną, tačiau nebuvo įsitikinta, ar jis turi ir žmogaus galvą.
Manau, jog nebus prieštaravimų, kad distributyvumo dėsnio „A ir (B arba C) = (A ir B) arba (A ir C)“ šie A, B, C teiginiai nepažeidžia?
Man atrodo, kad Liongino ankstesniame pavyzdyje su kvantinės mechanikos neapibrėžtumais (turiu galvoje ne vėliau pamodifikuotą Liongino pavyzdį su double-slit eksperimetu), B ir C teiginiai distributyvumo dėsnio dešinėje lygybės pusėje „(A ir B) arba (A ir C)“ labai nepastebimai ir subtiliai pakeitė savo prasmę.
Kai buvo analizuojama kairė lygybės pusė, buvo kalbama apie didesnio koordinatės neapibrėžtumo (kokį leidžia neapibrėžtumo principas) matavimą.
O perėjus prie dešinės lygybės pusės, buvo staiga imta kalbėti apie du atskirus ir iš esmės kitokius (mažesnio koordinatės neapibrėžtumo) matavimus, apie kuriuos (tokius matavimus) net minties nebuvo kairėje lygybės pusėje. Negalima tos pačios loginės tapatybės skirtingose pusėse kalbėti apie iš esmės skirtingo pobūdžio dalykus, jei tapatybėje naudojami visiškai tokie patys teiginiai. Kitaip sakant, man atrodo, kad išvadą dėl distributyvumo dėsnio pažeidimo kvantiniame pasaulyje Lionginas gavo dėl to, kad netyčia šiek tiek pakeitė teiginių prasmes ir supainiojo mus skirtinguose prasminiuose lygiuose.
Pvz. jei darytume analogiją su aukščiau mano ką tik pateiktais teiginiais (A, B, C), tai, panaudojus panašią „metodiką“ kaip Liongino, B ir C teiginiai dešinėje lygybės pusėje „(A ir B) arba (A ir C)“ pavirstų į:
B - tam tikro eksperimento, vykdyto (t1, t2) laiko intervale, buvo įsitikinta, kad X turi tik žmogaus galvą;
C - tam tikro eksperimento, vykdyto (t1, t2) laiko intervale, buvo įsitikinta, kad X turi tik žmogaus kūną be galvos.
O tai jau šiek tiek kiti teiginiai, nei aukščiau pateikti.
Tuomet iš išvados, kad „(A ir B) = true“, „(A ir C) = true“ konstrukcijos dešinėje lygybės pusėje negalimos tikrovėje, klaidingai nuspręstume, kad tai pažeidžia distributyvumo dėsnio tapatybę.
Kitaip sakant, negali taip būti, kad distributyvumo dėsnio kairėje lygybės pusėje „galvos nekapojamos“, o dešinėje lygybės pusėje „galvos kažkodėl jau kapojamos“.