Kas mes esame?

Kuklūs bandymai atsakyti į amžinus klausimus laikiname pasaulyje.
Post Reply
nondescript
naujokas
Posts: 11
Joined: 2011-12-03 16:41

2013-03-11 15:07

Apie sielą aš religine prasme.
Teisingai pasakei, už smegenų ribų, ar negali būti, kad smegenys sukuria "aš", kuris yra nuo jų priklausomas, bet tuo pačiu negalim jo pavadinti smegenimis?
"Aš" tik naudojasi smegenyse sukaupta informacija priimdamas sprendimus, bet jis pats neturi jokių savybių, tai jo kaip ir nėra?
P. S. kalbu čia ne apie asmenybę, o apie tą "aš" kuris verčia mintis jungti nuosekliai, net nežinau kaip paaiškint...
Pvz. dabar pagalvosiu apie vieną dalyką, dirbs viena smegenų sritis, apie kitą, kita, kas verčia šokinėt iš vienos srities į kitą?
Buvo čia toks eksperimentas:
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/z ... eo?l=2&p=1
Pavyko atkurti žmonių mintis, tai aš ir galvoju, ar mes tai tos smegenų bangos?
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2013-03-11 15:21

Augustas wrote:Siela turi keletą apibrėžimų, Viliau. :ax: Vienas iš jų - siela yra psichika, t.y., emocijos, jausmai, temperamentas, vaizduotė ir t.t.
Kai žmogus kalba apie smegenis kaip įrankį, jis akivaizdžiai galvoje turi ne šią žodžio "siela" reikšmę. Ar ne?
Augustas wrote:Kitas sielos apibrėžimas - siela yra daikto (augalo, gyvūno, žmogaus) esmė.
O kitas "dievo" apibrėžimas yra meilė/viskas/gėris/alaus butelio kamštelis. Kadangi meilė/viskas/gėris/alaus butelio kamštelis egzistuoja, reiškia dievas taip pat egzistuoja. Haha, šachas ir matas kvailiems ateistams... Nuobodu.
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2013-03-11 15:35

nondescript wrote:"Aš" tik naudojasi smegenyse sukaupta informacija priimdamas sprendimus, bet jis pats neturi jokių savybių, tai jo kaip ir nėra?
Čia viskas priklauso nuo to, ką jūs norite pasakyti tuo "nėra". Taip, materialine prasme tokio daikto greičiausiai nėra. Tačiau grynai materialine prasme nėra ir miško (yra tik daug medžių), muzikos (yra tik garso bangos kintančios keista seka), skaičiaus 4 (kas iš viso yra skaičius?). Dabar, jei laikysime, kad abstrakcijos visgi egzistuoja, tuomet egzistuoja ir sąmonė. Kaip ten bebūtų, sakydamas, kad sąmonė egzistuoja kažkur už smegenų ribų, užsikraunate sau naštą atsakyti į klausimą "o tai kur bl#t ji egzistuoja?" :) Augustas, kiek pamenu, šioje vietoje ir įstrigo, gal jums pasiseks labiau.
Augustas
senbuvis
Posts: 3165
Joined: 2012-05-03 18:44

2013-03-11 17:34

Vilius wrote:
Augustas wrote:Siela turi keletą apibrėžimų, Viliau. :ax: Vienas iš jų - siela yra psichika, t.y., emocijos, jausmai, temperamentas, vaizduotė ir t.t.
Kai žmogus kalba apie smegenis kaip įrankį, jis akivaizdžiai galvoje turi ne šią žodžio "siela" reikšmę. Ar ne?
Nebūtinai. Įrankis - tai galėtų būti ir kūno kokio nors organo prasme pavartotas žodis, pvz., plaučiai yra tas įrankis (arba organas), kurio pagalba organizmas gauna deguonies ir atsikrato anglies dvideginio, ranka yra griebimo įrankis ir t.t. Panašiai ir žmogaus galvos smegenys galėtų būti mąstymo įrankis (atseit, mąstymo organas), įrankis, kuriuo mąstome.
Augustas wrote:Kitas sielos apibrėžimas - siela yra daikto (augalo, gyvūno, žmogaus) esmė.
O kitas "dievo" apibrėžimas yra meilė/viskas/gėris/alaus butelio kamštelis. Kadangi meilė/viskas/gėris/alaus butelio kamštelis egzistuoja, reiškia dievas taip pat egzistuoja. Haha, šachas ir matas kvailiems ateistams... Nuobodu.
Su kuo čia ginčijatės? :roll: Pats su savimi? :mrgreen:
Augustas
senbuvis
Posts: 3165
Joined: 2012-05-03 18:44

2013-03-11 17:45

Vilius wrote:
nondescript wrote:"Aš" tik naudojasi smegenyse sukaupta informacija priimdamas sprendimus, bet jis pats neturi jokių savybių, tai jo kaip ir nėra?
Čia viskas priklauso nuo to, ką jūs norite pasakyti tuo "nėra". Taip, materialine prasme tokio daikto greičiausiai nėra. Tačiau grynai materialine prasme nėra ir miško (yra tik daug medžių), muzikos (yra tik garso bangos kintančios keista seka), skaičiaus 4 (kas iš viso yra skaičius?). Dabar, jei laikysime, kad abstrakcijos visgi egzistuoja, tuomet egzistuoja ir sąmonė. Kaip ten bebūtų, sakydamas, kad sąmonė egzistuoja kažkur už smegenų ribų, užsikraunate sau naštą atsakyti į klausimą "o tai kur bl#t ji egzistuoja?" :) Augustas, kiek pamenu, šioje vietoje ir įstrigo, gal jums pasiseks labiau.
Hm. Viliaus sąmonė yra ten, kur šiuo metu yra Vilius. Lygiai taip pat kaip ir Augusto sąmonė yra ten, kur yra Augustas. Aš nematau čia jokių problemų. :ax: Kitas dalykas, kad tos sąmonės net su moderniausia aparatūra nepavyks aptikti. Geriausiu atveju aptiksite tik konkretaus žmogaus sąmonės veiklos apraiškas, pvz., to žmogaus galvos smegenyse. :)
Ir jau visai visai kitas klausimas iš visiškai kitos srities, kur bus Augusto (ar Viliaus) sąmonė, kai Augustas (ar Vilius) bus miręs. Bet mes kalbam juk ne apie tai, kur pasideda žmogaus sąmonė po konkretaus žmogaus mirties? :)

P.S.
nondescript wrote:"Aš" tik naudojasi smegenyse sukaupta informacija priimdamas sprendimus, bet jis pats neturi jokių savybių, tai jo kaip ir nėra?
Aš irgi norėčiau užduoti gerb.Nondescript'ui klausimą. Kaip suprasti "neturi jokių savybių"? Vienokios ar kitokios daikto ar reiškinio savybės vis tiek egzistuoja, net jei tai būtų "Aš".
nondescript
naujokas
Posts: 11
Joined: 2011-12-03 16:41

2013-03-11 19:03

Ta prasme, "tu" nesi nei sąmonė, nei mintys, nei emocijos, nei prisiminimai, aš dabar pasakysiu, kad tu labai piktas, bet tai būdo savybė, o tu nesi būdas, todėl busiu neteisus. Tas pats ir su kitom savybėm. Jei plėstis toliau, man atrodo, kad "aš" kaip baltas popieriaus lapas pas visus vienodas, tik įgimtos/įgytos savybės sukuria pavidalą.
Kaip sakė Dekartas:
„Galiu įsivaizduoti, kad viskas yra apgaulinga sapnų žaismė, kad neegzistuoja nei pasaulis, nei Dievas, kad esu kažkas skirtingo nuo kūno. Tačiau niekaip negaliu pamąstyti, kad nemąstau. Tik mąstymo negaliu jokiu būdu nuo savęs atskirti, tik jis yra būtina mano esybės savastis. Todėl į klausimą, kas aš esu, gali būti tik vienas atsakymas: esu mąstanti esybė, esybė, kuri abejoja, supranta, teigia, prieštarauja, jaučia. Apibrėžiu save kaip nematerialią sielą, kaip substanciją, kurios vienintelis atributas yra mąstymas ir kuri yra tapati mąstymui. Net ir tada, kai žvilgsnį nukreipiu į išorės pasaulį, pažįstu juk ne pasaulį, o savo paties psichines būsenas ir intelektinius aktus."
http://www.spauda.lt/plato/dreams.htm
Pagal Dekartą mes esam mąstymas ir tai vienintelė mūsų savybė.
Aš suprantu, kad tais laikais filosofai turėjo tenkintis minimaliom mokslo žiniom, ir kad neuromedicina dabar labiau pažengus, bet niekur nerandu informacijos šita tema.
Augustas
senbuvis
Posts: 3165
Joined: 2012-05-03 18:44

2013-03-11 19:17

nondescript wrote:Ta prasme, "tu" nesi nei sąmonė, nei mintys, nei emocijos, nei prisiminimai, aš dabar pasakysiu, kad tu labai piktas, bet tai būdo savybė, o tu nesi būdas, todėl busiu neteisus. Tas pats ir su kitom savybėm. Jei plėstis toliau, man atrodo, kad "aš" kaip baltas popieriaus lapas pas visus vienodas, tik įgimtos/įgytos savybės sukuria pavidalą.
...
"Baltas popieriaus lapas" irgi yra konkretaus dalyko konkreti savybė. Plg., "siela" (čia religine prasme) yra nematerialus, nematomas, neapčiuopamas "aš". Tai štai, "nematomas", "nematerialus", "neapčiuopamas" yra taip pat savybės, kaip ir savybės, kurias žymi žodžiai "piktas" ar "atlaidus". Kitaip sakant, nėra reiškinio, daikto ar dalyko, kuris būtų be jokių savybių. Tai, kad "aš" nesu būdas, sąmonė, mintys, emocijos ar prisiminimai, irgi yra manojo "aš" savybė.
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2013-03-11 19:44

nondescript wrote:Ta prasme, "tu" nesi nei sąmonė, nei mintys, nei emocijos, nei prisiminimai[..]
Aš manau priešingai - mes esame ir mūsų sąmonė, ir mintys, ir emocijos, ir visa kita kas vyksta su mūsų kūnais. Sam Harris vienoje knygoje parašė sparnuotą frazę, kuri idealiai apibūdina mano požiūrį: "You are not controlling the storm, and you are not lost in it. You are the storm."

Tikrai paskaitykit apie sudėtingas sistemas: skruzdžių kolonijas, neuronų tinklus, cellular automata, chaotines sistemas, ir visą kitą kas pasitaikys pakeliui. Didelė dalis jūsų klausimų tiesios taps neaktualūs, kai pažiūrėsite į juos iš šios perspektyvos.
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2013-03-11 19:52

Augustas wrote:Kitas dalykas, kad tos sąmonės net su moderniausia aparatūra nepavyks aptikti. Geriausiu atveju aptiksite tik konkretaus žmogaus sąmonės veiklos apraiškas, pvz., to žmogaus galvos smegenyse. :)
Galite iki numirimo žiūrėti į pavienes skruzdes, bet niekaip nesuprasite kaip jos būdamos tokios kvailos ir neturėdamos centralizuotos valdžios padaro visus tuos sudėtingus dalykus. Sudėtingos sistemos būtent todėl ir yra vadinamos sudėtingomis - nes jų dalių sąveikoje susidaro reiškiniai, kurių praktiškai (arba netgi teoriškai) neįmanoma prognozuoti žinant sudedamųjų dalių elgesį.
Augustas
senbuvis
Posts: 3165
Joined: 2012-05-03 18:44

2013-03-11 21:19

Vilius wrote:
Augustas wrote:Kitas dalykas, kad tos sąmonės net su moderniausia aparatūra nepavyks aptikti. Geriausiu atveju aptiksite tik konkretaus žmogaus sąmonės veiklos apraiškas, pvz., to žmogaus galvos smegenyse. :)
Galite iki numirimo žiūrėti į pavienes skruzdes, bet niekaip nesuprasite kaip jos būdamos tokios kvailos ir neturėdamos centralizuotos valdžios padaro visus tuos sudėtingus dalykus. Sudėtingos sistemos būtent todėl ir yra vadinamos sudėtingomis - nes jų dalių sąveikoje susidaro reiškiniai, kurių praktiškai (arba netgi teoriškai) neįmanoma prognozuoti žinant sudedamųjų dalių elgesį.
Be jokios abejonės, Viliau, Jūs šį kartą esate teisus. :thumbsup:
Vilius wrote:
nondescript wrote:Ta prasme, "tu" nesi nei sąmonė, nei mintys, nei emocijos, nei prisiminimai[..]
Aš manau priešingai - mes esame ir mūsų sąmonė, ir mintys, ir emocijos, ir visa kita kas vyksta su mūsų kūnais. Sam Harris vienoje knygoje parašė sparnuotą frazę, kuri idealiai apibūdina mano požiūrį: "You are not controlling the storm, and you are not lost in it. You are the storm."
Tik su paryškinta vieta atsargiai reikėtų. T.y., reikėtų patikslinti, kad mes esame viskas, kas vyksta mūsų kūnuose, o ne su mūsų kūnais.
Plikas
pradedantis
Posts: 322
Joined: 2009-08-03 05:40

2013-03-11 21:37

Augustas wrote: Viliaus sąmonė yra ten, kur šiuo metu yra Vilius. Lygiai taip pat kaip ir Augusto sąmonė yra ten, kur yra Augustas. Aš nematau čia jokių problemų. :ax: Kitas dalykas, kad tos sąmonės net su moderniausia aparatūra nepavyks aptikti.
Jeigu tos sąmonės niekaip negalime aptikti, taip kaip gali teigti, kad "Viliaus sąmonė yra ten kur Vilius", o "Augusto sąmonė, ten kur Augustas"?
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2013-03-12 11:10

Augustas wrote:Hm. Viliaus sąmonė yra ten, kur šiuo metu yra Vilius. Lygiai taip pat kaip ir Augusto sąmonė yra ten, kur yra Augustas. Aš nematau čia jokių problemų. :ax: Kitas dalykas, kad tos sąmonės net su moderniausia aparatūra nepavyks aptikti. Geriausiu atveju aptiksite tik konkretaus žmogaus sąmonės veiklos apraiškas, pvz., to žmogaus galvos smegenyse. :)
O kur būna sąmonė, kai Vilius ar Augustas miega? Ir kodėl tuomet nematyti jokių jos veiklos apraiškų? Ir kodėl ji sugrįžta tiksliai tuo metu, kai suskamba žadintuvas? Arba, kodėl ji dingsta tiksliai tuo metu, kai stipriai suduodama buku daiktu per galvą? Kodėl ta sąmonė elgiasi lyg automobilio variklis - gali ją įjungti ir išjungti kada panorėjęs?
nondescript
naujokas
Posts: 11
Joined: 2011-12-03 16:41

2013-03-12 17:31

Augustas wrote:
nondescript wrote:Ta prasme, "tu" nesi nei sąmonė, nei mintys, nei emocijos, nei prisiminimai, aš dabar pasakysiu, kad tu labai piktas, bet tai būdo savybė, o tu nesi būdas, todėl busiu neteisus. Tas pats ir su kitom savybėm. Jei plėstis toliau, man atrodo, kad "aš" kaip baltas popieriaus lapas pas visus vienodas, tik įgimtos/įgytos savybės sukuria pavidalą.
...
"Baltas popieriaus lapas" irgi yra konkretaus dalyko konkreti savybė. Plg., "siela" (čia religine prasme) yra nematerialus, nematomas, neapčiuopamas "aš". Tai štai, "nematomas", "nematerialus", "neapčiuopamas" yra taip pat savybės, kaip ir savybės, kurias žymi žodžiai "piktas" ar "atlaidus". Kitaip sakant, nėra reiškinio, daikto ar dalyko, kuris būtų be jokių savybių. Tai, kad "aš" nesu būdas, sąmonė, mintys, emocijos ar prisiminimai, irgi yra manojo "aš" savybė.
Na jeigu taip žiūrint, tada taip. Neapčiuopiamas. Dabar įsivaizduok tūkstantis metų į priekį, perrašom žmogaus sąmonę robotui (tarkim tai imanoma), sąmonė pasikeistų, jos savybės priklausytų nuo naujo procesoriaus, jei vienam kūne savybės vienokios, kitam kitokios, ar tos savybės tikrai mūsų, ar procesoriaus?

edit: berašant gimė dar vienas klausimas, ar robotas, identiškas žmogui, turėtų savastį? Jeigu taip, ko reikia, kad ji atsirastų?
Vilius wrote:
nondescript wrote:Ta prasme, "tu" nesi nei sąmonė, nei mintys, nei emocijos, nei prisiminimai[..]
Aš manau priešingai - mes esame ir mūsų sąmonė, ir mintys, ir emocijos, ir visa kita kas vyksta su mūsų kūnais. Sam Harris vienoje knygoje parašė sparnuotą frazę, kuri idealiai apibūdina mano požiūrį: "You are not controlling the storm, and you are not lost in it. You are the storm."

Tikrai paskaitykit apie sudėtingas sistemas: skruzdžių kolonijas, neuronų tinklus, cellular automata, chaotines sistemas, ir visą kitą kas pasitaikys pakeliui. Didelė dalis jūsų klausimų tiesios taps neaktualūs, kai pažiūrėsite į juos iš šios perspektyvos.
Skaičiau, supratau, kad tai savaime besiorganizuojančios sistemos, bet ar nuo tų sistemų priklauso tai, ką šią akimirką mąsto žmogus? Jos veikia taip kaip yra užprogramuotos, kiekviena ląstelė kovoja už būvi, o va žmogui susišvies ir jis nušoks nuo tilto, tai čia sistemos ar žmogaus sprendimas?
Augustas
senbuvis
Posts: 3165
Joined: 2012-05-03 18:44

2013-03-13 18:23

nondescript wrote:
Augustas wrote:
nondescript wrote:Ta prasme, "tu" nesi nei sąmonė, nei mintys, nei emocijos, nei prisiminimai, aš dabar pasakysiu, kad tu labai piktas, bet tai būdo savybė, o tu nesi būdas, todėl busiu neteisus. Tas pats ir su kitom savybėm. Jei plėstis toliau, man atrodo, kad "aš" kaip baltas popieriaus lapas pas visus vienodas, tik įgimtos/įgytos savybės sukuria pavidalą.
...
"Baltas popieriaus lapas" irgi yra konkretaus dalyko konkreti savybė. Plg., "siela" (čia religine prasme) yra nematerialus, nematomas, neapčiuopamas "aš". Tai štai, "nematomas", "nematerialus", "neapčiuopamas" yra taip pat savybės, kaip ir savybės, kurias žymi žodžiai "piktas" ar "atlaidus". Kitaip sakant, nėra reiškinio, daikto ar dalyko, kuris būtų be jokių savybių. Tai, kad "aš" nesu būdas, sąmonė, mintys, emocijos ar prisiminimai, irgi yra manojo "aš" savybė.
Na jeigu taip žiūrint, tada taip. Neapčiuopiamas. Dabar įsivaizduok tūkstantis metų į priekį, perrašom žmogaus sąmonę robotui (tarkim tai imanoma), sąmonė pasikeistų, jos savybės priklausytų nuo naujo procesoriaus, jei vienam kūne savybės vienokios, kitam kitokios, ar tos savybės tikrai mūsų, ar procesoriaus?
Na, aš manau, kad čia galimi tik du atvejai - arba sąmonė (po jos perrašymo robotui) vis dar būtų sąmone, arba sąmonė (perrašyta robotui) jau nebūtų sąmone, t.y., robotas sąmonės neįgautų. Bet jei robotas po mūsų sąmonės perrašymo sąmonę įgautų, tai, aišku, būtų jau roboto sąmonė, nors suteikta mūsų.
edit: berašant gimė dar vienas klausimas, ar robotas, identiškas žmogui, turėtų savastį? Jeigu taip, ko reikia, kad ji atsirastų?
Kaip suprasti sąvoką "identiškas"? Ar tas identiškas žmogui robotas būtų su genais, su smegenimis, tik kaulai ir griaučiai būtų metaliniai ar plastmasiniai?
Vilius wrote:
nondescript wrote:Ta prasme, "tu" nesi nei sąmonė, nei mintys, nei emocijos, nei prisiminimai[..]
Aš manau priešingai - mes esame ir mūsų sąmonė, ir mintys, ir emocijos, ir visa kita kas vyksta su mūsų kūnais. Sam Harris vienoje knygoje parašė sparnuotą frazę, kuri idealiai apibūdina mano požiūrį: "You are not controlling the storm, and you are not lost in it. You are the storm."

Tikrai paskaitykit apie sudėtingas sistemas: skruzdžių kolonijas, neuronų tinklus, cellular automata, chaotines sistemas, ir visą kitą kas pasitaikys pakeliui. Didelė dalis jūsų klausimų tiesios taps neaktualūs, kai pažiūrėsite į juos iš šios perspektyvos.
Skaičiau, supratau, kad tai savaime besiorganizuojančios sistemos, bet ar nuo tų sistemų priklauso tai, ką šią akimirką mąsto žmogus? Jos veikia taip kaip yra užprogramuotos, kiekviena ląstelė kovoja už būvi, o va žmogui susišvies ir jis nušoks nuo tilto, tai čia sistemos ar žmogaus sprendimas?

Žmogus šoka nuo tilto (ar, pvz., bando pasikarti) ne šiaip sau. Kažkuri sistemos dalis (juk žmogaus sistema yra sudėtinė) užlūžta, pradeda siųsti klaidingus signalus, ir sistema paleidžia naikinimo programą.
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2013-03-13 19:42

nondescript wrote:Skaičiau, supratau, kad tai savaime besiorganizuojančios sistemos, bet ar nuo tų sistemų priklauso tai, ką šią akimirką mąsto žmogus?
Žmogaus mąstymas nuo jų nepriklauso, žmogaus mąstymas ir yra "tos sistemos".

Jei jums šis mano paaiškinimas neatrodo įtikinantis, pabandykite atsakyti į mano ankstesnį klausimą:
Vilius wrote:Kaip ten bebūtų, sakydamas, kad sąmonė egzistuoja kažkur už smegenų ribų, užsikraunate sau naštą atsakyti į klausimą "o tai kur bl#t ji egzistuoja?"
Čia jums reikia pasirinkti, ar norite su Augustu keliauti į fantazijų pasaulį ir kliedėti apie sielas, ar norite, na žinot, tos raudonosios tabletės.
Augustas
senbuvis
Posts: 3165
Joined: 2012-05-03 18:44

2013-03-13 20:01

Lionginas wrote:
Augustas wrote:Hm. Viliaus sąmonė yra ten, kur šiuo metu yra Vilius. Lygiai taip pat kaip ir Augusto sąmonė yra ten, kur yra Augustas. Aš nematau čia jokių problemų. :ax: Kitas dalykas, kad tos sąmonės net su moderniausia aparatūra nepavyks aptikti. Geriausiu atveju aptiksite tik konkretaus žmogaus sąmonės veiklos apraiškas, pvz., to žmogaus galvos smegenyse. :)
O kur būna sąmonė, kai Vilius ar Augustas miega? Ir kodėl tuomet nematyti jokių jos veiklos apraiškų? Ir kodėl ji sugrįžta tiksliai tuo metu, kai suskamba žadintuvas? Arba, kodėl ji dingsta tiksliai tuo metu, kai stipriai suduodama buku daiktu per galvą? Kodėl ta sąmonė elgiasi lyg automobilio variklis - gali ją įjungti ir išjungti kada panorėjęs?
Tai žmogaus sąmonė niekur nedingsta, kai žmogus, pvz., miega. Jinai taip pat lieka su žmogumi, kai žmogus, pvz., gavęs smūgį buku daiktu į galvą, tarsi "atsijungia". Vienintelė problema čia yra tik ta, kur "pasideda" sąmonė, kai žmogus miršta (bet čia jau ne šios temos klausimas). :)

Vilius wrote:
nondescript wrote:Skaičiau, supratau, kad tai savaime besiorganizuojančios sistemos, bet ar nuo tų sistemų priklauso tai, ką šią akimirką mąsto žmogus?
Žmogaus mąstymas nuo jų nepriklauso, žmogaus mąstymas ir yra "tos sistemos".
Tiksliau pasakius, žmogaus mąstymas yra tų sistemų veikla.

P.S.
Jei jums šis mano paaiškinimas neatrodo įtikinantis, pabandykite atsakyti į mano ankstesnį klausimą:
Vilius wrote:Kaip ten bebūtų, sakydamas, kad sąmonė egzistuoja kažkur už smegenų ribų, užsikraunate sau naštą atsakyti į klausimą "o tai kur bl#t ji egzistuoja?"
Čia jums reikia pasirinkti, ar norite su Augustu keliauti į fantazijų pasaulį ir kliedėti apie sielas, ar norite, na žinot, tos raudonosios tabletės.
Na, Augustas kliedi ne apie sielas, bet apie dvasias. O tai jau skirtingos sąvokos. Prašyčiau skirti vieną nuo kitos. O į Jūsų klausimą jau atsakiau, kad Viliaus siela yra ten, kur šiuo metu yra Vilius. Kas čia neaiškaus, Viliau? :)
Plikas
pradedantis
Posts: 322
Joined: 2009-08-03 05:40

2013-03-13 20:22

Kadangi Augustas toliau kartoja tą patį, tai aš irgi pakartosiu klausimą:
Plikas wrote:
Augustas wrote: Viliaus sąmonė yra ten, kur šiuo metu yra Vilius. Lygiai taip pat kaip ir Augusto sąmonė yra ten, kur yra Augustas. Aš nematau čia jokių problemų. :ax: Kitas dalykas, kad tos sąmonės net su moderniausia aparatūra nepavyks aptikti.
Jeigu tos sąmonės niekaip negalime aptikti, taip kaip gali teigti, kad "Viliaus sąmonė yra ten kur Vilius", o "Augusto sąmonė, ten kur Augustas"?
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2013-03-13 20:27

Augustas wrote:Tiksliau pasakius, žmogaus mąstymas yra tų sistemų veikla.
Po tokio jūsų "tiksliau" man pasidarė dar labiau neaišku. Kas ta "sistemų veikla"?
Augustas wrote:Na, Augustas kliedi ne apie sielas, bet apie dvasias.
Ačiū, puikiai pailiustravote mano teiginį apie fantazijų pasaulį ir kliedesius.
Post Reply