Kas mes esame?
-
- naujokas
- Posts: 11
- Joined: 2011-12-03 16:41
Apie sielą aš religine prasme.
Teisingai pasakei, už smegenų ribų, ar negali būti, kad smegenys sukuria "aš", kuris yra nuo jų priklausomas, bet tuo pačiu negalim jo pavadinti smegenimis?
"Aš" tik naudojasi smegenyse sukaupta informacija priimdamas sprendimus, bet jis pats neturi jokių savybių, tai jo kaip ir nėra?
P. S. kalbu čia ne apie asmenybę, o apie tą "aš" kuris verčia mintis jungti nuosekliai, net nežinau kaip paaiškint...
Pvz. dabar pagalvosiu apie vieną dalyką, dirbs viena smegenų sritis, apie kitą, kita, kas verčia šokinėt iš vienos srities į kitą?
Buvo čia toks eksperimentas:
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/z ... eo?l=2&p=1
Pavyko atkurti žmonių mintis, tai aš ir galvoju, ar mes tai tos smegenų bangos?
Teisingai pasakei, už smegenų ribų, ar negali būti, kad smegenys sukuria "aš", kuris yra nuo jų priklausomas, bet tuo pačiu negalim jo pavadinti smegenimis?
"Aš" tik naudojasi smegenyse sukaupta informacija priimdamas sprendimus, bet jis pats neturi jokių savybių, tai jo kaip ir nėra?
P. S. kalbu čia ne apie asmenybę, o apie tą "aš" kuris verčia mintis jungti nuosekliai, net nežinau kaip paaiškint...
Pvz. dabar pagalvosiu apie vieną dalyką, dirbs viena smegenų sritis, apie kitą, kita, kas verčia šokinėt iš vienos srities į kitą?
Buvo čia toks eksperimentas:
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/z ... eo?l=2&p=1
Pavyko atkurti žmonių mintis, tai aš ir galvoju, ar mes tai tos smegenų bangos?
Kai žmogus kalba apie smegenis kaip įrankį, jis akivaizdžiai galvoje turi ne šią žodžio "siela" reikšmę. Ar ne?Augustas wrote:Siela turi keletą apibrėžimų, Viliau. Vienas iš jų - siela yra psichika, t.y., emocijos, jausmai, temperamentas, vaizduotė ir t.t.
O kitas "dievo" apibrėžimas yra meilė/viskas/gėris/alaus butelio kamštelis. Kadangi meilė/viskas/gėris/alaus butelio kamštelis egzistuoja, reiškia dievas taip pat egzistuoja. Haha, šachas ir matas kvailiems ateistams... Nuobodu.Augustas wrote:Kitas sielos apibrėžimas - siela yra daikto (augalo, gyvūno, žmogaus) esmė.
Čia viskas priklauso nuo to, ką jūs norite pasakyti tuo "nėra". Taip, materialine prasme tokio daikto greičiausiai nėra. Tačiau grynai materialine prasme nėra ir miško (yra tik daug medžių), muzikos (yra tik garso bangos kintančios keista seka), skaičiaus 4 (kas iš viso yra skaičius?). Dabar, jei laikysime, kad abstrakcijos visgi egzistuoja, tuomet egzistuoja ir sąmonė. Kaip ten bebūtų, sakydamas, kad sąmonė egzistuoja kažkur už smegenų ribų, užsikraunate sau naštą atsakyti į klausimą "o tai kur bl#t ji egzistuoja?" Augustas, kiek pamenu, šioje vietoje ir įstrigo, gal jums pasiseks labiau.nondescript wrote:"Aš" tik naudojasi smegenyse sukaupta informacija priimdamas sprendimus, bet jis pats neturi jokių savybių, tai jo kaip ir nėra?
Nebūtinai. Įrankis - tai galėtų būti ir kūno kokio nors organo prasme pavartotas žodis, pvz., plaučiai yra tas įrankis (arba organas), kurio pagalba organizmas gauna deguonies ir atsikrato anglies dvideginio, ranka yra griebimo įrankis ir t.t. Panašiai ir žmogaus galvos smegenys galėtų būti mąstymo įrankis (atseit, mąstymo organas), įrankis, kuriuo mąstome.Vilius wrote:Kai žmogus kalba apie smegenis kaip įrankį, jis akivaizdžiai galvoje turi ne šią žodžio "siela" reikšmę. Ar ne?Augustas wrote:Siela turi keletą apibrėžimų, Viliau. Vienas iš jų - siela yra psichika, t.y., emocijos, jausmai, temperamentas, vaizduotė ir t.t.
Su kuo čia ginčijatės? Pats su savimi?O kitas "dievo" apibrėžimas yra meilė/viskas/gėris/alaus butelio kamštelis. Kadangi meilė/viskas/gėris/alaus butelio kamštelis egzistuoja, reiškia dievas taip pat egzistuoja. Haha, šachas ir matas kvailiems ateistams... Nuobodu.Augustas wrote:Kitas sielos apibrėžimas - siela yra daikto (augalo, gyvūno, žmogaus) esmė.
Hm. Viliaus sąmonė yra ten, kur šiuo metu yra Vilius. Lygiai taip pat kaip ir Augusto sąmonė yra ten, kur yra Augustas. Aš nematau čia jokių problemų. Kitas dalykas, kad tos sąmonės net su moderniausia aparatūra nepavyks aptikti. Geriausiu atveju aptiksite tik konkretaus žmogaus sąmonės veiklos apraiškas, pvz., to žmogaus galvos smegenyse.Vilius wrote:Čia viskas priklauso nuo to, ką jūs norite pasakyti tuo "nėra". Taip, materialine prasme tokio daikto greičiausiai nėra. Tačiau grynai materialine prasme nėra ir miško (yra tik daug medžių), muzikos (yra tik garso bangos kintančios keista seka), skaičiaus 4 (kas iš viso yra skaičius?). Dabar, jei laikysime, kad abstrakcijos visgi egzistuoja, tuomet egzistuoja ir sąmonė. Kaip ten bebūtų, sakydamas, kad sąmonė egzistuoja kažkur už smegenų ribų, užsikraunate sau naštą atsakyti į klausimą "o tai kur bl#t ji egzistuoja?" Augustas, kiek pamenu, šioje vietoje ir įstrigo, gal jums pasiseks labiau.nondescript wrote:"Aš" tik naudojasi smegenyse sukaupta informacija priimdamas sprendimus, bet jis pats neturi jokių savybių, tai jo kaip ir nėra?
Ir jau visai visai kitas klausimas iš visiškai kitos srities, kur bus Augusto (ar Viliaus) sąmonė, kai Augustas (ar Vilius) bus miręs. Bet mes kalbam juk ne apie tai, kur pasideda žmogaus sąmonė po konkretaus žmogaus mirties?
P.S.
Aš irgi norėčiau užduoti gerb.Nondescript'ui klausimą. Kaip suprasti "neturi jokių savybių"? Vienokios ar kitokios daikto ar reiškinio savybės vis tiek egzistuoja, net jei tai būtų "Aš".nondescript wrote:"Aš" tik naudojasi smegenyse sukaupta informacija priimdamas sprendimus, bet jis pats neturi jokių savybių, tai jo kaip ir nėra?
-
- naujokas
- Posts: 11
- Joined: 2011-12-03 16:41
Ta prasme, "tu" nesi nei sąmonė, nei mintys, nei emocijos, nei prisiminimai, aš dabar pasakysiu, kad tu labai piktas, bet tai būdo savybė, o tu nesi būdas, todėl busiu neteisus. Tas pats ir su kitom savybėm. Jei plėstis toliau, man atrodo, kad "aš" kaip baltas popieriaus lapas pas visus vienodas, tik įgimtos/įgytos savybės sukuria pavidalą.
Kaip sakė Dekartas:
„Galiu įsivaizduoti, kad viskas yra apgaulinga sapnų žaismė, kad neegzistuoja nei pasaulis, nei Dievas, kad esu kažkas skirtingo nuo kūno. Tačiau niekaip negaliu pamąstyti, kad nemąstau. Tik mąstymo negaliu jokiu būdu nuo savęs atskirti, tik jis yra būtina mano esybės savastis. Todėl į klausimą, kas aš esu, gali būti tik vienas atsakymas: esu mąstanti esybė, esybė, kuri abejoja, supranta, teigia, prieštarauja, jaučia. Apibrėžiu save kaip nematerialią sielą, kaip substanciją, kurios vienintelis atributas yra mąstymas ir kuri yra tapati mąstymui. Net ir tada, kai žvilgsnį nukreipiu į išorės pasaulį, pažįstu juk ne pasaulį, o savo paties psichines būsenas ir intelektinius aktus."
http://www.spauda.lt/plato/dreams.htm
Pagal Dekartą mes esam mąstymas ir tai vienintelė mūsų savybė.
Aš suprantu, kad tais laikais filosofai turėjo tenkintis minimaliom mokslo žiniom, ir kad neuromedicina dabar labiau pažengus, bet niekur nerandu informacijos šita tema.
Kaip sakė Dekartas:
„Galiu įsivaizduoti, kad viskas yra apgaulinga sapnų žaismė, kad neegzistuoja nei pasaulis, nei Dievas, kad esu kažkas skirtingo nuo kūno. Tačiau niekaip negaliu pamąstyti, kad nemąstau. Tik mąstymo negaliu jokiu būdu nuo savęs atskirti, tik jis yra būtina mano esybės savastis. Todėl į klausimą, kas aš esu, gali būti tik vienas atsakymas: esu mąstanti esybė, esybė, kuri abejoja, supranta, teigia, prieštarauja, jaučia. Apibrėžiu save kaip nematerialią sielą, kaip substanciją, kurios vienintelis atributas yra mąstymas ir kuri yra tapati mąstymui. Net ir tada, kai žvilgsnį nukreipiu į išorės pasaulį, pažįstu juk ne pasaulį, o savo paties psichines būsenas ir intelektinius aktus."
http://www.spauda.lt/plato/dreams.htm
Pagal Dekartą mes esam mąstymas ir tai vienintelė mūsų savybė.
Aš suprantu, kad tais laikais filosofai turėjo tenkintis minimaliom mokslo žiniom, ir kad neuromedicina dabar labiau pažengus, bet niekur nerandu informacijos šita tema.
"Baltas popieriaus lapas" irgi yra konkretaus dalyko konkreti savybė. Plg., "siela" (čia religine prasme) yra nematerialus, nematomas, neapčiuopamas "aš". Tai štai, "nematomas", "nematerialus", "neapčiuopamas" yra taip pat savybės, kaip ir savybės, kurias žymi žodžiai "piktas" ar "atlaidus". Kitaip sakant, nėra reiškinio, daikto ar dalyko, kuris būtų be jokių savybių. Tai, kad "aš" nesu būdas, sąmonė, mintys, emocijos ar prisiminimai, irgi yra manojo "aš" savybė.nondescript wrote:Ta prasme, "tu" nesi nei sąmonė, nei mintys, nei emocijos, nei prisiminimai, aš dabar pasakysiu, kad tu labai piktas, bet tai būdo savybė, o tu nesi būdas, todėl busiu neteisus. Tas pats ir su kitom savybėm. Jei plėstis toliau, man atrodo, kad "aš" kaip baltas popieriaus lapas pas visus vienodas, tik įgimtos/įgytos savybės sukuria pavidalą.
...
Aš manau priešingai - mes esame ir mūsų sąmonė, ir mintys, ir emocijos, ir visa kita kas vyksta su mūsų kūnais. Sam Harris vienoje knygoje parašė sparnuotą frazę, kuri idealiai apibūdina mano požiūrį: "You are not controlling the storm, and you are not lost in it. You are the storm."nondescript wrote:Ta prasme, "tu" nesi nei sąmonė, nei mintys, nei emocijos, nei prisiminimai[..]
Tikrai paskaitykit apie sudėtingas sistemas: skruzdžių kolonijas, neuronų tinklus, cellular automata, chaotines sistemas, ir visą kitą kas pasitaikys pakeliui. Didelė dalis jūsų klausimų tiesios taps neaktualūs, kai pažiūrėsite į juos iš šios perspektyvos.
Galite iki numirimo žiūrėti į pavienes skruzdes, bet niekaip nesuprasite kaip jos būdamos tokios kvailos ir neturėdamos centralizuotos valdžios padaro visus tuos sudėtingus dalykus. Sudėtingos sistemos būtent todėl ir yra vadinamos sudėtingomis - nes jų dalių sąveikoje susidaro reiškiniai, kurių praktiškai (arba netgi teoriškai) neįmanoma prognozuoti žinant sudedamųjų dalių elgesį.Augustas wrote:Kitas dalykas, kad tos sąmonės net su moderniausia aparatūra nepavyks aptikti. Geriausiu atveju aptiksite tik konkretaus žmogaus sąmonės veiklos apraiškas, pvz., to žmogaus galvos smegenyse.
Be jokios abejonės, Viliau, Jūs šį kartą esate teisus.Vilius wrote:Galite iki numirimo žiūrėti į pavienes skruzdes, bet niekaip nesuprasite kaip jos būdamos tokios kvailos ir neturėdamos centralizuotos valdžios padaro visus tuos sudėtingus dalykus. Sudėtingos sistemos būtent todėl ir yra vadinamos sudėtingomis - nes jų dalių sąveikoje susidaro reiškiniai, kurių praktiškai (arba netgi teoriškai) neįmanoma prognozuoti žinant sudedamųjų dalių elgesį.Augustas wrote:Kitas dalykas, kad tos sąmonės net su moderniausia aparatūra nepavyks aptikti. Geriausiu atveju aptiksite tik konkretaus žmogaus sąmonės veiklos apraiškas, pvz., to žmogaus galvos smegenyse.
Tik su paryškinta vieta atsargiai reikėtų. T.y., reikėtų patikslinti, kad mes esame viskas, kas vyksta mūsų kūnuose, o ne su mūsų kūnais.Vilius wrote:Aš manau priešingai - mes esame ir mūsų sąmonė, ir mintys, ir emocijos, ir visa kita kas vyksta su mūsų kūnais. Sam Harris vienoje knygoje parašė sparnuotą frazę, kuri idealiai apibūdina mano požiūrį: "You are not controlling the storm, and you are not lost in it. You are the storm."nondescript wrote:Ta prasme, "tu" nesi nei sąmonė, nei mintys, nei emocijos, nei prisiminimai[..]
Jeigu tos sąmonės niekaip negalime aptikti, taip kaip gali teigti, kad "Viliaus sąmonė yra ten kur Vilius", o "Augusto sąmonė, ten kur Augustas"?Augustas wrote: Viliaus sąmonė yra ten, kur šiuo metu yra Vilius. Lygiai taip pat kaip ir Augusto sąmonė yra ten, kur yra Augustas. Aš nematau čia jokių problemų. Kitas dalykas, kad tos sąmonės net su moderniausia aparatūra nepavyks aptikti.
O kur būna sąmonė, kai Vilius ar Augustas miega? Ir kodėl tuomet nematyti jokių jos veiklos apraiškų? Ir kodėl ji sugrįžta tiksliai tuo metu, kai suskamba žadintuvas? Arba, kodėl ji dingsta tiksliai tuo metu, kai stipriai suduodama buku daiktu per galvą? Kodėl ta sąmonė elgiasi lyg automobilio variklis - gali ją įjungti ir išjungti kada panorėjęs?Augustas wrote:Hm. Viliaus sąmonė yra ten, kur šiuo metu yra Vilius. Lygiai taip pat kaip ir Augusto sąmonė yra ten, kur yra Augustas. Aš nematau čia jokių problemų. Kitas dalykas, kad tos sąmonės net su moderniausia aparatūra nepavyks aptikti. Geriausiu atveju aptiksite tik konkretaus žmogaus sąmonės veiklos apraiškas, pvz., to žmogaus galvos smegenyse.
-
- naujokas
- Posts: 11
- Joined: 2011-12-03 16:41
Na jeigu taip žiūrint, tada taip. Neapčiuopiamas. Dabar įsivaizduok tūkstantis metų į priekį, perrašom žmogaus sąmonę robotui (tarkim tai imanoma), sąmonė pasikeistų, jos savybės priklausytų nuo naujo procesoriaus, jei vienam kūne savybės vienokios, kitam kitokios, ar tos savybės tikrai mūsų, ar procesoriaus?Augustas wrote:"Baltas popieriaus lapas" irgi yra konkretaus dalyko konkreti savybė. Plg., "siela" (čia religine prasme) yra nematerialus, nematomas, neapčiuopamas "aš". Tai štai, "nematomas", "nematerialus", "neapčiuopamas" yra taip pat savybės, kaip ir savybės, kurias žymi žodžiai "piktas" ar "atlaidus". Kitaip sakant, nėra reiškinio, daikto ar dalyko, kuris būtų be jokių savybių. Tai, kad "aš" nesu būdas, sąmonė, mintys, emocijos ar prisiminimai, irgi yra manojo "aš" savybė.nondescript wrote:Ta prasme, "tu" nesi nei sąmonė, nei mintys, nei emocijos, nei prisiminimai, aš dabar pasakysiu, kad tu labai piktas, bet tai būdo savybė, o tu nesi būdas, todėl busiu neteisus. Tas pats ir su kitom savybėm. Jei plėstis toliau, man atrodo, kad "aš" kaip baltas popieriaus lapas pas visus vienodas, tik įgimtos/įgytos savybės sukuria pavidalą.
...
edit: berašant gimė dar vienas klausimas, ar robotas, identiškas žmogui, turėtų savastį? Jeigu taip, ko reikia, kad ji atsirastų?
Skaičiau, supratau, kad tai savaime besiorganizuojančios sistemos, bet ar nuo tų sistemų priklauso tai, ką šią akimirką mąsto žmogus? Jos veikia taip kaip yra užprogramuotos, kiekviena ląstelė kovoja už būvi, o va žmogui susišvies ir jis nušoks nuo tilto, tai čia sistemos ar žmogaus sprendimas?Vilius wrote:Aš manau priešingai - mes esame ir mūsų sąmonė, ir mintys, ir emocijos, ir visa kita kas vyksta su mūsų kūnais. Sam Harris vienoje knygoje parašė sparnuotą frazę, kuri idealiai apibūdina mano požiūrį: "You are not controlling the storm, and you are not lost in it. You are the storm."nondescript wrote:Ta prasme, "tu" nesi nei sąmonė, nei mintys, nei emocijos, nei prisiminimai[..]
Tikrai paskaitykit apie sudėtingas sistemas: skruzdžių kolonijas, neuronų tinklus, cellular automata, chaotines sistemas, ir visą kitą kas pasitaikys pakeliui. Didelė dalis jūsų klausimų tiesios taps neaktualūs, kai pažiūrėsite į juos iš šios perspektyvos.
Na, aš manau, kad čia galimi tik du atvejai - arba sąmonė (po jos perrašymo robotui) vis dar būtų sąmone, arba sąmonė (perrašyta robotui) jau nebūtų sąmone, t.y., robotas sąmonės neįgautų. Bet jei robotas po mūsų sąmonės perrašymo sąmonę įgautų, tai, aišku, būtų jau roboto sąmonė, nors suteikta mūsų.nondescript wrote:Na jeigu taip žiūrint, tada taip. Neapčiuopiamas. Dabar įsivaizduok tūkstantis metų į priekį, perrašom žmogaus sąmonę robotui (tarkim tai imanoma), sąmonė pasikeistų, jos savybės priklausytų nuo naujo procesoriaus, jei vienam kūne savybės vienokios, kitam kitokios, ar tos savybės tikrai mūsų, ar procesoriaus?Augustas wrote:"Baltas popieriaus lapas" irgi yra konkretaus dalyko konkreti savybė. Plg., "siela" (čia religine prasme) yra nematerialus, nematomas, neapčiuopamas "aš". Tai štai, "nematomas", "nematerialus", "neapčiuopamas" yra taip pat savybės, kaip ir savybės, kurias žymi žodžiai "piktas" ar "atlaidus". Kitaip sakant, nėra reiškinio, daikto ar dalyko, kuris būtų be jokių savybių. Tai, kad "aš" nesu būdas, sąmonė, mintys, emocijos ar prisiminimai, irgi yra manojo "aš" savybė.nondescript wrote:Ta prasme, "tu" nesi nei sąmonė, nei mintys, nei emocijos, nei prisiminimai, aš dabar pasakysiu, kad tu labai piktas, bet tai būdo savybė, o tu nesi būdas, todėl busiu neteisus. Tas pats ir su kitom savybėm. Jei plėstis toliau, man atrodo, kad "aš" kaip baltas popieriaus lapas pas visus vienodas, tik įgimtos/įgytos savybės sukuria pavidalą.
...
Kaip suprasti sąvoką "identiškas"? Ar tas identiškas žmogui robotas būtų su genais, su smegenimis, tik kaulai ir griaučiai būtų metaliniai ar plastmasiniai?edit: berašant gimė dar vienas klausimas, ar robotas, identiškas žmogui, turėtų savastį? Jeigu taip, ko reikia, kad ji atsirastų?
Skaičiau, supratau, kad tai savaime besiorganizuojančios sistemos, bet ar nuo tų sistemų priklauso tai, ką šią akimirką mąsto žmogus? Jos veikia taip kaip yra užprogramuotos, kiekviena ląstelė kovoja už būvi, o va žmogui susišvies ir jis nušoks nuo tilto, tai čia sistemos ar žmogaus sprendimas?Vilius wrote:Aš manau priešingai - mes esame ir mūsų sąmonė, ir mintys, ir emocijos, ir visa kita kas vyksta su mūsų kūnais. Sam Harris vienoje knygoje parašė sparnuotą frazę, kuri idealiai apibūdina mano požiūrį: "You are not controlling the storm, and you are not lost in it. You are the storm."nondescript wrote:Ta prasme, "tu" nesi nei sąmonė, nei mintys, nei emocijos, nei prisiminimai[..]
Tikrai paskaitykit apie sudėtingas sistemas: skruzdžių kolonijas, neuronų tinklus, cellular automata, chaotines sistemas, ir visą kitą kas pasitaikys pakeliui. Didelė dalis jūsų klausimų tiesios taps neaktualūs, kai pažiūrėsite į juos iš šios perspektyvos.
Žmogus šoka nuo tilto (ar, pvz., bando pasikarti) ne šiaip sau. Kažkuri sistemos dalis (juk žmogaus sistema yra sudėtinė) užlūžta, pradeda siųsti klaidingus signalus, ir sistema paleidžia naikinimo programą.
Žmogaus mąstymas nuo jų nepriklauso, žmogaus mąstymas ir yra "tos sistemos".nondescript wrote:Skaičiau, supratau, kad tai savaime besiorganizuojančios sistemos, bet ar nuo tų sistemų priklauso tai, ką šią akimirką mąsto žmogus?
Jei jums šis mano paaiškinimas neatrodo įtikinantis, pabandykite atsakyti į mano ankstesnį klausimą:
Čia jums reikia pasirinkti, ar norite su Augustu keliauti į fantazijų pasaulį ir kliedėti apie sielas, ar norite, na žinot, tos raudonosios tabletės.Vilius wrote:Kaip ten bebūtų, sakydamas, kad sąmonė egzistuoja kažkur už smegenų ribų, užsikraunate sau naštą atsakyti į klausimą "o tai kur bl#t ji egzistuoja?"
Tai žmogaus sąmonė niekur nedingsta, kai žmogus, pvz., miega. Jinai taip pat lieka su žmogumi, kai žmogus, pvz., gavęs smūgį buku daiktu į galvą, tarsi "atsijungia". Vienintelė problema čia yra tik ta, kur "pasideda" sąmonė, kai žmogus miršta (bet čia jau ne šios temos klausimas).Lionginas wrote:O kur būna sąmonė, kai Vilius ar Augustas miega? Ir kodėl tuomet nematyti jokių jos veiklos apraiškų? Ir kodėl ji sugrįžta tiksliai tuo metu, kai suskamba žadintuvas? Arba, kodėl ji dingsta tiksliai tuo metu, kai stipriai suduodama buku daiktu per galvą? Kodėl ta sąmonė elgiasi lyg automobilio variklis - gali ją įjungti ir išjungti kada panorėjęs?Augustas wrote:Hm. Viliaus sąmonė yra ten, kur šiuo metu yra Vilius. Lygiai taip pat kaip ir Augusto sąmonė yra ten, kur yra Augustas. Aš nematau čia jokių problemų. Kitas dalykas, kad tos sąmonės net su moderniausia aparatūra nepavyks aptikti. Geriausiu atveju aptiksite tik konkretaus žmogaus sąmonės veiklos apraiškas, pvz., to žmogaus galvos smegenyse.
Tiksliau pasakius, žmogaus mąstymas yra tų sistemų veikla.Vilius wrote:Žmogaus mąstymas nuo jų nepriklauso, žmogaus mąstymas ir yra "tos sistemos".nondescript wrote:Skaičiau, supratau, kad tai savaime besiorganizuojančios sistemos, bet ar nuo tų sistemų priklauso tai, ką šią akimirką mąsto žmogus?
P.S.
Na, Augustas kliedi ne apie sielas, bet apie dvasias. O tai jau skirtingos sąvokos. Prašyčiau skirti vieną nuo kitos. O į Jūsų klausimą jau atsakiau, kad Viliaus siela yra ten, kur šiuo metu yra Vilius. Kas čia neaiškaus, Viliau?Jei jums šis mano paaiškinimas neatrodo įtikinantis, pabandykite atsakyti į mano ankstesnį klausimą:Čia jums reikia pasirinkti, ar norite su Augustu keliauti į fantazijų pasaulį ir kliedėti apie sielas, ar norite, na žinot, tos raudonosios tabletės.Vilius wrote:Kaip ten bebūtų, sakydamas, kad sąmonė egzistuoja kažkur už smegenų ribų, užsikraunate sau naštą atsakyti į klausimą "o tai kur bl#t ji egzistuoja?"
Kadangi Augustas toliau kartoja tą patį, tai aš irgi pakartosiu klausimą:
Plikas wrote:Jeigu tos sąmonės niekaip negalime aptikti, taip kaip gali teigti, kad "Viliaus sąmonė yra ten kur Vilius", o "Augusto sąmonė, ten kur Augustas"?Augustas wrote: Viliaus sąmonė yra ten, kur šiuo metu yra Vilius. Lygiai taip pat kaip ir Augusto sąmonė yra ten, kur yra Augustas. Aš nematau čia jokių problemų. Kitas dalykas, kad tos sąmonės net su moderniausia aparatūra nepavyks aptikti.
Po tokio jūsų "tiksliau" man pasidarė dar labiau neaišku. Kas ta "sistemų veikla"?Augustas wrote:Tiksliau pasakius, žmogaus mąstymas yra tų sistemų veikla.
Ačiū, puikiai pailiustravote mano teiginį apie fantazijų pasaulį ir kliedesius.Augustas wrote:Na, Augustas kliedi ne apie sielas, bet apie dvasias.