efrizoidas wrote:Na, jei nagrinėjam antrą interpretaciją, tai elektronas yra ir vienoj pusėj intervalo, ir antroj pusėj intervalo, tad abu teiginiai B ir C yra teisingi tik kartu, o ne po vieną. Gali būt, kad aš ne taip suprantu operatorius, nes niekad neskaičiau logikos veikalų, bet, juk OR turėtų iššakot- arba B teisingas, arba C, nes, jei tiesiog tai aibių sąjunga, (elektronas ir tam intervale, ir kitam), tai ir dešinė pusė teisinga, nes tai bus sąjunga A ir B su A ir C, o ne atksirai po vieną. Šiaip turėtų būt B ir C teiginių sankirta, nes tik kai jie abu 'patenkinami', teiginys teisingas.
Šiek tiek perfrazuosiu šituos teiginius, kad būtų aiškiau. Imkime paprasčiausią double-slit eksperimentą:
1) Teiginys A: elektronas formuoja interferencinę juostą pozicijoje X
2) Teiginys B: elektronas keliauja pro kairį plyšį
3) Teiginys C: elektronas keliauja pro dešinį plyšį
Tuomet distributyvumo dėsnio kairė pusė A ir
(B arba C) reikš: elektronas formuoja interferencinę juostą pozicijoje X ir
keliauja pro bent vieną plyšį.
O dešinė pusė (A ir B) arba (A ir C) reikš: (elektronas formuoja interferencinę juostą pozicijoje X ir keliauja pro kairį plyšį) arba (elektronas formuoja interferencinę juostą pozicijoje X ir keliauja pro dešinį plyšį)
Kaip suprantu, klausimas kyla dėl to, ar paboldintos vietos iš tiesų atitinka viena kitą, t.y., ar korektiškai čia pritaikyta logika. Bet tai labai lengva patikrinti - nagrinėjame (B arba C) izoliuotai, prie abiejų plyšių pastatome po detektorių ir žiūrime, kas gausis. O gausis tas pats, kas ir mėtant paprastą kamuoliuką - visiškas atitikimas logikai. Nuėmus detektorius, mes nežinosime, per kurį tiksliai plyšį keliavo elektronas, bei jei jis paliko žymę ant sienelės, tai žinome, kad pro kažkur jis tikrai keliavo. Taigi ir čia turime atitikimą normaliai logikai.
O kalbant apie tai, ką reiškia OR operacija, tai jos rezultatas teisingas ir tuomet, kai abiejų argumentų reikšmės teisingos: tiesa arba tiesa = tiesa.