RB wrote:Atskirai paimtas teiginys B gali būti teisingas bet kokiam intervalui. Net ir [0;0,00000000...0001]. Nėra jokių problemų, surasti kažkokią dalelę, kuri yra tame intervale. Bet kai kalbame apie konjunkciją „A ir B“, mums jau netinka kažkokia dalelė. Mums reikia labai konkrečios dalelės su tam tikru impulsu. Ir Heizenbergo neapibrėžtumo principas labai aiškiai sako, kad jei mes turime dalelę, kurios impulso neapibrėžtumas atitinka mūsų reikalaujamą (t. y. teiginys A yra teisingas), tai tos pačios dalelės vietos neapibrėžtumas turi būti didesnis nei leidžia intervalas [0; 1], kitaip tariant, jei teiginys A yra teisingas, teiginys B negali būti teisingas.
Aš nesuprantu, kodėl analizuojant „A ir B“ teiginį dešinėje distributyvumo dėsnio tapatybės pusėje „(A ir B) arba (A ir C)“, tau
kažkodėl yra visiškai dzin, kad visai šalia stovi „A ir C“ teiginys „prijungtas“ prie minėtojo „A ir B“ teiginio per OR operatorių? Tu čia nematai problemos, kad tokiu būdu dešinėje lygybės pusėje galbūt nepagrįstai susiaurini savo teiginių modelį, kurio pagalba aprašinėji duotą situaciją?
Man atrodo, kad tavo tokia „A ir B“ teiginio interpretacija panaši į mano jau anksčiau minėtą analogiją, kuomet turint du teiginius:
1) A - X yra gyva būtybė;
2) B - tam tikro eksperimento, vykdyto (t1, t2) laiko intervale, buvo įsitikinta, kad X turi žmogaus galvą
, tačiau nebuvo įsitikinta, ar X taip pat turi ir likusį žmogaus kūną.
teiginys B perinterpretuojamas į:
B - tam tikro eksperimento, vykdyto (t1, t2) laiko intervale, buvo įsitikinta, kad X turi
tik žmogaus galvą.
Čia tas pats, kas dešinėje distributyvumo dėsnio tapatybės pusėje „(A ir B) arba (A ir C)“, žvelgiant vien tik į „(A ir B)“ konstrukciją-teiginį, būtų kažkokiu mistiniu būdu nepagrįstai gaunama išvada, kad tuo pačiu jokio tikrinimo, ar X turi ir likusį žmogaus kūną, jokiais būdais negalėjo būti, ir kad be žmogaus galvos X daugiau niekas nesudaro.
Tam aš ir bandau tą pernelyg miglotą ir abstraktų pavyzdį apie neapibrėžtumus kvantinėje mechanikoje sukonkretinti ir susieti su kažkokiu konkrečiu kvantinio pasaulio neapibrėžtumų matavimo eksperimentu, kad galima būtu labai aiškiai pamatyti, ar jūs nedarote tokios pačios klaidos, kaip ir mano minėtoj analogijoj su žmogaus kūno dalimis. Panašu, kad labai mažais žingsneliais judame ta kryptimi.