kas yra mokslas. Ka jis gali ir ko negali

[Augustas]

Bet nominalistams, Viliau, tokie bendri atsakymai, kaip Jūsų ką tik pateiktas, yra nerealūs.

Jei mano požiūris į šį klausimą yra nesuderinamos su nominalistų pažiūromis, iš to išplaukia paprasta išvada, kad aš nesu nominalistas. Bėda tame, kad jūsų supratimas apie nominalistų pažiūras greičiausiai yra taip pat toli nuo priimto filosofinio apibrėžimo, kaip ir jūsų "katalikiškos" pažiūros dažnai būna toli nuo priimtų katalikybės dogmų.

Augusto (t.y. mano) pažiūros, Viliau, yra katalikiškos ortodoksijos rėmuose. Tik Jūs, deja, turite per mažai žinių, kas yra ta katalikybė. Todėl ir bandote dėstyti, atsiprašau už šį žodį, nesąmones apie katalikybę. O į mano bandymus suteikti Jums daugiau žinių katalikybės tematika Jūs, deja, nereaguojate. Bet tai dar būtų pusė bėdos. Tačiau Jūs kartais ir pasisakote, kad katalikybė yra ne tokia, kaip sako katalikas Augustas, kuris būdamas katalikas, turėtų geriau žinoti, kas ta katalikybė, nei Jūs, kuris nesate katalikas. Na, tai kas gi lieka Augustui daryti, kai Vilius bando dėstyti nesąmones apie katalikybę?

Taigi, tiesiog pakartosiu, ką jau siūliau jums kitoje temoje: arba jūs sukurkite atskirą temą, kurioje nuosekliai paaiškintumėte kas yra tas nominalizmas à la Augustas, kas ten tokio blogo, ir kodėl jūs mane (ar mus) taip vadinate, arba tiesiog baikite prasivardžiuoti žodžiais, kurių prasmės pats nesuprantate.

Update: štai, jūsų patogumui sukūriau atskirą temą.

Ar žodis "nominalistas" yra neteisingas Jūsų atžvilgiu? Juk jūs pats sakėte esąs konceptualistinės filosofijos (tai yra nominalizmo atmaina) šalininkas.

O.K. Štai Jums filosofinis klausimas - koks yra žmogaus gyvenimo tikslas. Į šį klausimą teisingų atsakymų yra tikrai bent keletas.

Na tai imkite ir apšvieskite mus. Kokie gi yra objektyviai teisingi alternatyvūs atsakymai į klausimą dėl žmogaus gyvenimo tikslo? (Ir kartu nedidelis meta-klausimas: negi buvo taip sunku numatyti, kad aš to paklausiu, ir jūs neturėsite ko atsakyti? Negi jūs nieko taip ir neišmokote iš savo nuotykių skeptikų šalyje?)

Man atsakyti į Jūsų klausimą yra nesunku. Prašom, štai keli atsakymai į klausimą apie gyvenimo tikslą: 1) padaryti gyvenimą gražų (harmoningą), 2) padaryti gyvenimą teisingą, 3) padaryti gyvenimą turtingą, 4) padaryti (ar išlaikyti) gyvenimą sveiką.

[martynas]

Nera atsakymo yra ne tas pats, nuo negaliu zinoti atsakymo.

Thank you, cpt. Obvious. Ir ką gi tai sako apie mūsų aptariamą temą - klausimus su daugiau nei vienu teisingu atsakymu?

Kai yra klausimas y kuri is esmes negalima atsakyti del pazinimo ribotumo, tada daugumos atsakymo variantu neturime galimybes diferencijuoti pagal jokius kriterijus. Jie visi potencialiai vienodai teisingi, kaip vienodai neteisingi dabartineje musu perspektyvoje. Jei del kazkokiu priezasciu musu pazinimas prasiplestu, tada jau i kiekviena teisingai uzduota klausima galima butu tureti viena teisinga atsakyma.
Manau cia irgi akivaizdu.

[Vilius]

Ar žodis "nominalistas" yra neteisingas Jūsų atžvilgiu? Juk jūs pats sakėte esąs konceptualistinės filosofijos (tai yra nominalizmo atmaina) šalininkas.

Jūs rašėte, kad nominalizmas nesuderinamas su statistinių metodų naudojimu. Kadangi man statistiniai metodai yra net labai priimtini, aš, pagal jūsų apibrėžimą, negaliu būti nominalistu. Taigi, vieno iš teiginių turėsite atsisakyti - arba nominalizmas suderinamas su statistika, arba aš nesu nominalistas. Abu variantai negali būti teisingi vienu metu dėl elementarios logikos. Plačiau apie statistiką ir nominalizmą galite pasireikšti tam skirtoje temoje. Bus įdomu paskaityti.

Man atsakyti į Jūsų klausimą yra nesunku. Prašom, štai keli atsakymai į klausimą apie gyvenimo tikslą: 1) padaryti gyvenimą gražų (harmoningą), 2) padaryti gyvenimą teisingą, 3) padaryti gyvenimą turtingą, 4) padaryti (ar išlaikyti) gyvenimą sveiką.

Ką gi, telieka palinkėti sėkmės įrodinėjant, kad bent du iš čia pateiktų atsakymų yra objektyviai teisingi

[Vilius]

Kai yra klausimas y kuri is esmes negalima atsakyti del pazinimo ribotumo, tada daugumos atsakymo variantu neturime galimybes diferencijuoti pagal jokius kriterijus. Jie visi potencialiai vienodai teisingi, kaip vienodai neteisingi dabartineje musu perspektyvoje.

Tarkim, jei pamatytumėte į jus atlekiantį sunkvežimį, jūs turbūt vienodai rimtai svarstytumėte visus iš sekančių paaiškinimų: a) iš tiesų atlekia sunkvežimis, b) jūs sapnuojate, kad atlekia sunkvežimis, c) jūs patiriate haliucinaciją, kad atlekia sunkvežimis, d) čia toks naujas pokštas su sunkvežimio halograma, e) čia iš tiesų ne sunkvežimis atlekia, o angelas Gabrielius pasivertęs sunkvežimiu, idant išbandytų jūsų tikėjimą Dievu, ar dar ten kuo. Gal visgi, net nežinodami teisingo atsakymo, mes galime daryti bent šiokį tokį diferencijavimą dėl labiausiai tikėtino atsakymo?

[martynas]

Tarkim, jei pamatytumėte į jus atlekiantį sunkvežimį, jūs turbūt vienodai rimtai svarstytumėte visus iš sekančių paaiškinimų: a) iš tiesų atlekia sunkvežimis, b) jūs sapnuojate, kad atlekia sunkvežimis, c) jūs patiriate haliucinaciją, kad atlekia sunkvežimis, d) čia toks naujas pokštas su sunkvežimio halograma, e) čia iš tiesų ne sunkvežimis atlekia, o angelas Gabrielius pasivertęs sunkvežimiu, idant išbandytų jūsų tikėjimą Dievu, ar dar ten kuo. Gal visgi, net nežinodami teisingo atsakymo, mes galime daryti bent šiokį tokį diferencijavimą dėl labiausiai tikėtino atsakymo?

Kaip visada brendat i krastutinumus. As neturiu galvoje vienos is ''fizikano'' minetu filosofiniu problemu, kad mes negalime buti uztikrinti niekuo.
Ar tau panasu, kad vaziuojantcio sunkvezimio ''fenomenas'' yra uz mano pazinimo ribu? Nors tavo isvardinti variantai teoriskai imanomi, jie tiktu nebent, tai neisprestai filosofiniai problemai.
As kalbu apie tokius klausimus, kaip kas yra uz visatos ribu ir tt.

is visko stengiates padaryti kazkokia parodija, net neatrodo, kad nuosirdziai stengtumetes suprasti kitas pozicijas, nes jei stengtumetes jusu intelekto lygijs tikrai, tai leistu padaryti, ar bent jau priestarauti neiseinant uz mano teiginio ribu.

[martynas]

Prašom, štai keli atsakymai į klausimą apie gyvenimo tikslą: 1) padaryti gyvenimą gražų (harmoningą), 2) padaryti gyvenimą teisingą, 3) padaryti gyvenimą turtingą, 4) padaryti (ar išlaikyti) gyvenimą sveiką.

Nemanai, kad visie sie atsakymai per daug susije?
Jeigu gyvenimas teisingas ar gali jis buti neharmoningas? negrazus?
Viskas priklauso nuo to, ka sie zodziai reiskia, o jie gali reiksti siek tiek skirtingus dalykus ar buti naudojami skirtingai.

Jei nori skirtingu ir vienodai teisingu atsakymu, tai gali klausti kas yra grazu, naudojant zodi grazu estetine prasme. Klausimas vienas, atsakymu daug, visi vienodai teisingi.
Del skonio nesigincijama

[Augustas]

Ar žodis "nominalistas" yra neteisingas Jūsų atžvilgiu? Juk jūs pats sakėte esąs konceptualistinės filosofijos (tai yra nominalizmo atmaina) šalininkas.

Jūs rašėte, kad nominalizmas nesuderinamas su statistinių metodų naudojimu. Kadangi man statistiniai metodai yra net labai priimtini, aš, pagal jūsų apibrėžimą, negaliu būti nominalistu. Taigi, vieno iš teiginių turėsite atsisakyti - arba nominalizmas suderinamas su statistika, arba aš nesu nominalistas. Abu variantai negali būti teisingi vienu metu dėl elementarios logikos. Plačiau apie statistiką ir nominalizmą galite pasireikšti tam skirtoje temoje. Bus įdomu paskaityti.

Tiktai leidau sau nustebti, kaip toks užkietėjęs nominalistas, kaip Vilius, gali teikti tokį apibendrinantį atsakymą. Bet, panašu, kad klydau. Nes tokio apibendrinančio atsakymo pateikimas visai nereiškia, kad kas nors, pvz., Vilius, taip pat tiki, jog bendrybės yra realios. Tad šįkart sorry, Viliau.

Man atsakyti į Jūsų klausimą yra nesunku. Prašom, štai keli atsakymai į klausimą apie gyvenimo tikslą: 1) padaryti gyvenimą gražų (harmoningą), 2) padaryti gyvenimą teisingą, 3) padaryti gyvenimą turtingą, 4) padaryti (ar išlaikyti) gyvenimą sveiką.

Ką gi, telieka palinkėti sėkmės įrodinėjant, kad bent du iš čia pateiktų atsakymų yra objektyviai teisingi

Ar objektyviai nėra žmonių, kurie siektų bent vieno iš šių tikslų savo gyvenime? O jei jau yra tokių žmonių, kurie realiai siekia šių tikslų, vadinasi, tie tikslai yra objektyviai teisingi, nes objektyviai atitinka tų tikslų siekiančių žmonių objektyvius poreikius, tokius kaip sveikata, finansinė padėtis, estetiniai poreikiai ir t.t.

[gesualdo]

Labai paprastai, bet tiksliai atsake A.Camus "Mokslas aiškina tai, kas funkcionuoja, o ne tai, kas yra. Pvz.: kodėl esama skirtingų gėlių rūšių, o ne vienos?"

[Lionginas]

Labai paprastai, bet tiksliai atsake A.Camus "Mokslas aiškina tai, kas funkcionuoja, o ne tai, kas yra. Pvz.: kodėl esama skirtingų gėlių rūšių, o ne vienos?"

Tai jau yra paaiškinta moksliškai, maždaug mano proproprosenelio laikais

Darwin, Charles; Wallace, Alfred Russel (1858), "On the Tendency of Species to form Varieties; and on the Perpetuation of Varieties and Species by Natural Means of Selection", Zoological Journal of the Linnean Society 3: 46–50

Laikas atšviežinti žinias!

[Augustas]

Labai paprastai, bet tiksliai atsake A.Camus "Mokslas aiškina tai, kas funkcionuoja, o ne tai, kas yra. Pvz.: kodėl esama skirtingų gėlių rūšių, o ne vienos?"

...
Laikas atšviežinti žinias!

Nešmeižkit žmogaus, Lionginai. Juk jis aiškiai tuo pavyzdžiu su skirtingų rūšių gėlėmis norėjo parodyti, kad būtent mokslas ir aiškina, kodėl yra skirtingos gėlių rūšys.

[Lionginas]

Manau, kad "esama skirtingų gėlių rūšių", yra "kas yra" tipo klausimas, o ne "kas funkcionuoja". Taigi, mokslas labai sėkmingai aiškina ir "kas yra" tipo klausimus. Taip sėkmingai, kad jei reikėtų rinktis tik vieną iš dviejų: mokslą ar Kamiu įžvalgas, tai vienareikšminškai, neabejotinai ir su absoliučiu užtikrintumu reikėtų rinktis mokslą.

[Augustas]

Manau, kad "esama skirtingų gėlių rūšių", yra "kas yra" tipo klausimas, o ne "kas funkcionuoja". Taigi, mokslas labai sėkmingai aiškina ir "kas yra" tipo klausimus. Taip sėkmingai, kad jei reikėtų rinktis tik vieną iš dviejų: mokslą ar Kamiu įžvalgas, tai vienareikšminškai, neabejotinai ir su absoliučiu užtikrintumu reikėtų rinktis mokslą.

Nesutikčiau su Jumis, Lionginai, nes klausimas "kas yra..." yra labiau apibrėžimų klausimas. O apibrėžimai yra kaip tik filosofijos sritis, tad Kamiu įžvalga yra šiuo atveju teisingesnė nei Jūsų.

[Lionginas]

Manau, kad "esama skirtingų gėlių rūšių", yra "kas yra" tipo klausimas, o ne "kas funkcionuoja".

Nesutikčiau su Jumis, Lionginai, nes klausimas "kas yra..." yra labiau apibrėžimų klausimas.

Na ok, bet čia jau reikėtų paklausti Kamiu, kokio klausimo pavyzdį jis čia pateikė.

O apibrėžimai yra kaip tik filosofijos sritis, tad Kamiu įžvalga yra šiuo atveju teisingesnė nei Jūsų.

Kad aš jokios įžvalgos nepateikiau. Bet ji būtų maždaug tokia:

1) Jei kas nors yra iš principo paaiškinama, tai mokslas neabejotinai gali tai paaiškinti.
2) Paaiškinti iš principo paaiškinamus dalykus gali tik mokslas ir niekas kitas.
3) Žodis "paaiškinti" gali būti naudojamas tik dviejuose kontekstuose: kai kalbama apie mokslinį paaiškinimą arba kai žmogus ko nors nesupranta, ir reikia jam viską išdėstyti aiškiau. Kitaip sakant, "filosofija aiškina" yra oksimoronas, nebent čia turimas omeny filosofinių traktatų skaitymas.

[Augustas]

O apibrėžimai yra kaip tik filosofijos sritis, tad Kamiu įžvalga yra šiuo atveju teisingesnė nei Jūsų.

Kad aš jokios įžvalgos nepateikiau. Bet ji būtų maždaug tokia:

1) Jei kas nors yra iš principo paaiškinama, tai mokslas neabejotinai gali tai paaiškinti.
2) Paaiškinti iš principo paaiškinamus dalykus gali tik mokslas ir niekas kitas.
3) Žodis "paaiškinti" gali būti naudojamas tik dviejuose kontekstuose: kai kalbama apie mokslinį paaiškinimą arba kai žmogus ko nors nesupranta, ir reikia jam viską išdėstyti aiškiau. Kitaip sakant, "filosofija aiškina" yra oksimoronas, nebent čia turimas omeny filosofinių traktatų skaitymas.

Na, tai, Lionginai, paaiškinkite, kaip mokslas aiškina savo paties atsiradimą.

[Lionginas]

Mokslo atsiradimą aiškina mokslo istorija: http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_science

[Vilius]

Mokslo atsiradimą aiškina mokslo istorija: http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_science

Istorija tik aprašo kas buvo, ji nėra mokslas, ta prasme, kad nelabai naudoja mokslinį metodą (ar ne?)

Žodžiu, jei dabar Augustas jūsų paklaustų kokia mokslo teorija aprašo mokslą-kaip-reiškinį. Ką tada sakytumėt?

[Lionginas]

Istorija tik aprašo kas buvo, ji nėra mokslas, ta prasme, kad nelabai naudoja mokslinį metodą (ar ne?)

Kodėl ne, šiek tiek naudoja. Istorijos moksle irgi keliamos ir paneigiamos hipotezės.

Žodžiu, jei dabar Augustas jūsų paklaustų kokia mokslo teorija aprašo mokslą-kaip-reiškinį. Ką tada sakytumėt?

Sakyčiau, kad mokslui aprašyti jokios mokslinės teorijos nereikia. Reikia tiesiog vadovėlio ar bent Vikipedijos.

Kaip jau sakiau, yra kelios sritys, kur vartojama sąvoka "paaiškinti":

1) Kai žmogus nesupranta to, ką supranta kiti. Pavyzdžiui: "paaiškink man, kaip nueiti iki stoties". Arba: "paaiškink man, kas yra mokslinis metodas". Tokiems paaiškinimams pakanka įprastų informacijos saugojimo ir perdavimo priemonių.
2) Kai yra kažkoks nepaaiškintas reiškinys ar faktas, ir norime sužinoti jo veikimo principą ir priežastis. Pavyzdžiui, kai reikia paaiškinti, kodėl yra daug gėlių rūšių. Arba, kodėl vanduo yra skaidrus. Arba, ar yra dievas. Arba paaiškinti, kodėl dabar turime mokslą, kaip jis atsirado, kokios jo šaknys ir pan. Tokiems paaiškinimams mokslas yra pakankama ir vienintelė priemonė. Gal kada nors ir bus kas nors pažangesnio, bet čia jau vieta pafantazavimui.

[Augustas]

Istorija tik aprašo kas buvo, ji nėra mokslas, ta prasme, kad nelabai naudoja mokslinį metodą (ar ne?)

Kodėl ne, šiek tiek naudoja. Istorijos moksle irgi keliamos ir paneigiamos hipotezės.

Žodžiu, jei dabar Augustas jūsų paklaustų kokia mokslo teorija aprašo mokslą-kaip-reiškinį. Ką tada sakytumėt?

Sakyčiau, kad mokslui aprašyti jokios mokslinės teorijos nereikia. Reikia tiesiog vadovėlio ar bent Vikipedijos.

Kaip jau sakiau, yra kelios sritys, kur vartojama sąvoka "paaiškinti":

1) Kai žmogus nesupranta to, ką supranta kiti. Pavyzdžiui: "paaiškink man, kaip nueiti iki stoties". Arba: "paaiškink man, kas yra mokslinis metodas". Tokiems paaiškinimams pakanka įprastų informacijos saugojimo ir perdavimo priemonių.

Na, bet man kažkodėl atrodo, kad mokslinio metodo apibrėžimą, kaip ir visų kitų dalykų apibrėžimus formuluoja ne pats mokslinis metodas, o kažkas kitas.

Tokiems paaiškinimams pakanka įprastų informacijos saugojimo ir perdavimo priemonių.

Na, tai dabar Tamsta, Lionginai, man (ir kitiems, kuriems dar neaišku) paaiškins, kas suformavo žodžių "įprastos", "informacija", "saugojimo ir perdavimo priemonės" apibrėžimus. Kas ir dėl kokių priežasčių nustatė, kad tie apibrėžimai yra tokie, o ne kitokie?