kas yra mokslas. Ka jis gali ir ko negali
Kad labai jau abstrakti, atvira interpretacijoms ir ummm filosofiška ši sąlyga. Gerai pasistengus galima parodyti ir kad visų kiaulienos patiekalų motina yra filosofija (ar fizika, ar tapyba). Bandyk kaip nors konkrečiau ir moksliškiau suformuluoti, ką reiškia ta mokslų motina, arba neišeis atsakyti į klausimą.
Čia tuo tarpu objektyvus, bešališkas ir jokiu būdu nekarikatūriškas video apie filosofiją. https://www.youtube.com/watch?v=tl4VD8uvgec
Čia tuo tarpu objektyvus, bešališkas ir jokiu būdu nekarikatūriškas video apie filosofiją. https://www.youtube.com/watch?v=tl4VD8uvgec
Visiškai teisingai, Sejanau. Kiaulienos patiekalų motina yra kulinarijos mokslas, o kulinarijos mokslo, kaip beje ir visų kitų mokslų, motina yra filosofija. Ir nieko čia stengtis, kad įrodytum kiaulienos patiekalų ir filosofijos ryšį, nereikia.Sejanus wrote:Kad labai jau abstrakti, atvira interpretacijoms ir ummm filosofiška ši sąlyga. Gerai pasistengus galima parodyti ir kad visų kiaulienos patiekalų motina yra filosofija (ar fizika, ar tapyba).
Tai reiškia, kad visi dabartinio mokslo taikomi metodai atsirado tik iš filosofijos bei dėka filosofijos (kitaip tariant, gimė iš filosofijos) ir yra priklausomi nuo filosofijos taip, kaip kūdikiško amžiaus vaikas priklauso nuo savo motinos. Ar taip tiksliau, Sejanau?Bandyk kaip nors konkrečiau ir moksliškiau suformuluoti, ką reiškia ta mokslų motina, arba neišeis atsakyti į klausimą.
Šiek tiek tiksliau. Ar tai reikštų, kad dabartinės mokslinių tyrimų įstaigos kiek galėdamos samdo filosofus, idant šie prižiūrėtų tuos vaikus mokslininkus? Ar mažų mažiausiai, bent jau užtikrina, kad mokslinį darbą dirbantys žmonės turėtų filosofinį išsilavinimą?Augustas wrote:Tai reiškia, kad visi dabartinio mokslo taikomi metodai atsirado tik iš filosofijos bei dėka filosofijos (kitaip tariant, gimė iš filosofijos) ir yra priklausomi nuo filosofijos taip, kaip kūdikiško amžiaus vaikas priklauso nuo savo motinos. Ar taip tiksliau, Sejanau?
Aš manau, tuo mokslų motina tenorėta pasakyti, kad kažkada normalaus mokslo dar nebuvo, ir žmonės tiesiog svaičiodavo apie pasaulį (kas vėliau buvo pavadinta filosofija). Kai kurie tų svaičiojimų grynai atsitiktinai paaiškėdavo besą daugmaž teisingi. Dauguma liko svaičiojimais. Natūraliai pirmieji mokslininkai atsirado iš tų pačių žmonių, kurie siekė pažinti pasaulį, t.y. filosofų, kai anie nustojo svaičioti ir pradėjo pamažu imtis kažkokių veiksmų to pasaulio pažinimui.
Taip, būtent taip ir yra. Filosofija (ar bent jau jos atskira šaka, kuri vadinama mokslo filosofija) dėstoma visur, kur tik yra studijuojama kas nors plačiau nei amatai. Net tokioje menų įstaigoje, kaip muzikos akademija, filosofija yra dėstoma.Sejanus wrote:Šiek tiek tiksliau. <...> Ar mažų mažiausiai, bent jau užtikrina, kad mokslinį darbą dirbantys žmonės turėtų filosofinį išsilavinimą?Augustas wrote:Tai reiškia, kad visi dabartinio mokslo taikomi metodai atsirado tik iš filosofijos bei dėka filosofijos (kitaip tariant, gimė iš filosofijos) ir yra priklausomi nuo filosofijos taip, kaip kūdikiško amžiaus vaikas priklauso nuo savo motinos. Ar taip tiksliau, Sejanau?
Beje, Vakaruose tradiciškai mokslininkai turi PhD laipsnį (nors Vikipediją nelabai mėgstu, bet šį kartą leisiu sau duoti nuorodą į ją):
https://en.wikipedia.org/wiki/Doctor_of_Philosophy
Žinoma, Sejanau, kad mūsų Vilių pažįstate geriau nei aš. Tad tikriausiai Jūs atspėjote, ką mūsų Vilius turėjo minty, kai rašė, kad filosofija yra mokslų motina. Tačiau iš tikrųjų su filosofija yra ne taip, kaip parašėte. Filosofai visada siekė, siekia ir sieks pažinti pasaulį, atskirti tikrovę nuo netikrų dalykų. Kitas dalykas, kad jie nagrinėja pačius pažinimo metodus, įskaitant ir tuos, kuriuos mes dabar vadiname moksliniais, ir nustato jų veikimo ribas. Ir dar kitas dalykas, kad filosofija jungia visas mūsų turimas žinias į vieną vieningą pasaulėžiūrinę sistemą. Todėl be filosofijos niekaip neįmanoma apsieiti.Aš manau, tuo mokslų motina tenorėta pasakyti, kad kažkada normalaus mokslo dar nebuvo, ir žmonės tiesiog svaičiodavo apie pasaulį (kas vėliau buvo pavadinta filosofija). Kai kurie tų svaičiojimų grynai atsitiktinai paaiškėdavo besą daugmaž teisingi. Dauguma liko svaičiojimais. Natūraliai pirmieji mokslininkai atsirado iš tų pačių žmonių, kurie siekė pažinti pasaulį, t.y. filosofų, kai anie nustojo svaičioti ir pradėjo pamažu imtis kažkokių veiksmų to pasaulio pažinimui.
Last edited by Augustas on 2016-10-27 18:22, edited 1 time in total.
Koks skirtumas, kaip vadina mokslų daktaro laipsnį vakaruose. Svarbu, kad filosofija su tuo neturi daug bendro - jie tą laipsnį gauna už mokslinę veiklą, ne už filosofinę
Netikiu. Bet net jei taip yra kaip tu sakai, tai nereiškia kad yra kaip aš sakiau - kad priimant į darbą užtikrinamas filosofinis išsilavinimas. Dėsto tai ten daug nesąmonių universitetuose, nuo chiromantijos iki lyčių studijų. Bet realybėje dirba mokslininkai ir moksliniam darbui reikalingas mokslinis išsilavinimas. Nemoksliniam darbui reikalingi kiti įgūdžiai, o filosofija nereikalinga niekam, už tai jie dirba ne pagal specialybę arba mina darbo biržos slenkstį, kaip tas Melo Brukso veikėjas.Augustas wrote: Taip, būtent taip ir yra. Filosofija (ar bent jau jos atskira šaka, kuri vadinama mokslo filosofija) dėstoma visur, kur tik yra studijuojama kas nors plačiau nei amatai.
Beje, mokslinis išsilavinimas apima ir konkrečios mokslo šakos metodologiją, o metodologijos studijos apima ir filosofijos studijas. Chiromantijos ir ideologizuotų studijų (pvz., lyčių studijų) siūlyčiau nepainioti su filosofijos studijomis. Būtent filosofijos studijos ugdo kritinį mąstymą, todėl filosofija ir yra mokslų mokslas arba, jei gražiau pasakius, mokslų motina.Sejanus wrote:Koks skirtumas, kaip vadina mokslų daktaro laipsnį vakaruose. Svarbu, kad filosofija su tuo neturi daug bendro - jie tą laipsnį gauna už mokslinę veiklą, ne už filosofinę
Netikiu. Bet net jei taip yra kaip tu sakai, tai nereiškia kad yra kaip aš sakiau - kad priimant į darbą užtikrinamas filosofinis išsilavinimas. Dėsto tai ten daug nesąmonių universitetuose, nuo chiromantijos iki lyčių studijų. Bet realybėje dirba mokslininkai ir moksliniam darbui reikalingas mokslinis išsilavinimas.Augustas wrote: Taip, būtent taip ir yra. Filosofija (ar bent jau jos atskira šaka, kuri vadinama mokslo filosofija) dėstoma visur, kur tik yra studijuojama kas nors plačiau nei amatai.
Deja, nepažįstu nė vieno filosofo, kuris dirbtų ne pagal specialybę. Bet gal aš per mažai pažįstu filosofų?Nemoksliniam darbui reikalingi kiti įgūdžiai, o filosofija nereikalinga niekam, už tai jie dirba ne pagal specialybę arba mina darbo biržos slenkstį, kaip tas Melo Brukso veikėjas.
Taip, būtent filosofijos studijos ugdo kritinį mąstymą. Nes būtent filosofija (tiksliau sakant, filosofijos išmanymas) mokslininkus saugo nuo tipiškų nesąmonių, tokių, kaip, pvz., išdėstytos šiame tinklalapyje:Sejanus wrote:NeBūtent filosofijos studijos ugdo kritinį mąstymą
http://www.kvantinemagija.lt/
Arba tokių nesąmonių, kaip šioje knygoje:
http://www.knyguklubas.lt/tikejimo+biologija.html
Turbūt Jūs teisus, Sejanau.Ne gal, o garantuotaiDeja, nepažįstu nė vieno filosofo, kuris dirbtų ne pagal specialybę. Bet gal aš per mažai pažįstu filosofų?
Gali būti. Bet gal padėtų tokių (kaip anoje nuorodoje) ir panašių knygų tiražai?Sejanus wrote:Nuo to kad kartosi, įtikinamiau nepasidarys
Hm, su šituo absoliučiai nesutinku. Tamsta per mažai pažįsta žmones, Sejanau, nes šis Tamstos požiūris į tai pernelyg naivus. Užtenka tik apklausą padaryti kaimynystėje gyvenančių žmonių, koks jų išsilavinimas, kiek iš jų skaito horoskopus ir kiek laiko tam horoskopų skaitymui skiria per savaitę. Galima (čia labiau dėl tikslumo) dar paklausti, ar žmogus tiki, kad yra kažkokia kosminė-gyvybinė energija, ir pan. Esu tikras, apklausos rezultatai Tamstą labai nustebins.O tuos tavo saitus sėkmingai identifikuotų kaip kliedesius didžioji dalis žmonių. Kurie niekada nestudijavo filosofijos, nesidomėjo ja, ir neketina.
Bet tada labai gali būti, kad mano aplinka yra unikali. Ir aklai perkelti rezultatų, gautų iš mano aplinkos apklausos, į Tamstos aplinką negalima.Sejanus wrote:Nenustebins. Ypač nenustebins, jei tarp tų tikinčių bus didesnis filosofų procentas, nei tarp netikinčių
- monteverdi
- naujokas
- Posts: 2
- Joined: 2016-10-24 21:37
- Location: Italy, Milan
Man susidarė mintis, kad Jūs nė velnio nesuvokiat kas ta filosofija. Pirmą studijų dieną dėstytojas pasakė, kad yra daug nuvertinančių filosofiją nes nesuvokia jos, skaitant nesupranta, todėl neigia jos naudą, o kuo gali būti filosofas? Betkuo.
Labai norėdama galiu tapti dėstytoja, galiu rašyti knygas kokia tik noriu tema, galiu užsiimti žurnalistika, psichologija, meno kritika, teologija, istorija ir kt. VISUR kur eisit yra filosofija.
Tad palinkėsiu paskaitinėti filosofijos vadovėlių akiračiui praplėsti
Labai norėdama galiu tapti dėstytoja, galiu rašyti knygas kokia tik noriu tema, galiu užsiimti žurnalistika, psichologija, meno kritika, teologija, istorija ir kt. VISUR kur eisit yra filosofija.
Tad palinkėsiu paskaitinėti filosofijos vadovėlių akiračiui praplėsti
monteverdi wrote:VISUR kur eisit yra filosofija.
Pirmą studijų dieną dėstytojas pasakė, kad yra daug nuvertinančių filosofiją nes nesuvokia jos, skaitant nesupranta, todėl neigia jos naudą, o kuo gali būti filosofas? Betkuo.
Jei dėstytojas taip pasakė, tai žinoma taip ir yra, nes dėstytojai neklysta, nemeluoja ir ypač šiuo atveju tikrai yra bešališki.Labai norėdama galiu tapti dėstytoja, galiu rašyti knygas kokia tik noriu tema, galiu užsiimti žurnalistika, psichologija, meno kritika, teologija, istorija
O bet tai tarkime jei eisiu dirbti kažkur fizikoje lazerių tyrimuose, man užtektų filosofijos magistro išsilavinimo VDU, ar reikėtų geriau baigti filosofijos doktorantūrą? O kaip povandeninių konstrukcijų naru? Gal archeologu? Naikintuvo lakūnu? Buhalteriu? Gidu po lankytinas Kambodžos vietas? Vertėju iš ispanų kalbos?
Taip, gali dėstyti filosofiją, labai prasminga. Gali rašyti knygas kokia nori tema, jei ta tema yra filosofija. Istorija užsiimti negali, tam reikia istoriko išsilavinimo. Apie psichologiją mano nuomonė labai prasta, bet dar ne tiek prasta - netikiu, kad filosofus leidžia dirbti psichologais, nebent pradinėse mokyklėlėse ir tik todėl, kad moksleivių tėvai to nežino. Žurnalistika užsiimti gali, labai artima filosofijai - rašinėti ko nesupranti arba apie nieką. Kaip ir teologija, toks pat niekų paistymas, tikrai manau filosofo išsilavinimo užtenka. Meno kritika, vėl toks pat niekų tauškimas, sutinku. Štai dar pavyzdžių, kur puikiai tinka filosofo išsilavinimas: Maximos kasininkė, valytoja, seimo narys, lygių teisių verslas...
Arba gal būt tavo dėstytojo citata yra puikus pavyzdys, kad filosofija niekam nereikalinga, o filosofai nesiorientuoja realybėje. Karalius nuogas, atsimerkit.
Turbūt nėra buvę tokio dėstytojo, kuris per pirmą paskaitą nebūtų iškėlęs savo dėstomą dalyką iki neįmanomų aukštumų. Been there, done thatmonteverdi wrote:Pirmą studijų dieną dėstytojas pasakė, kad yra daug nuvertinančių filosofiją nes nesuvokia jos, skaitant nesupranta, todėl neigia jos naudą, o kuo gali būti filosofas? Betkuo.
Aš tai nesutinku su abiem pusėm.
Su filosofijos šalininkais dėl to, kad jie naiviai pervertina savo hobį. Ne, tai, kad jūs galit(?) pafilosofuoti bet kuria tema, nepadaro jūsų tos srities specialistais. Viena yra papostringauti apie meno teoriją, o visai kas kita yra atsisėsti, ir nupeckioti ką nors gražaus. Ir tas pats galioja visoms kitoms veikloms (gal tik išskyrus pačią filosofiją ).
Su Sejanum nesutinku, nes jis, būdamas netašytas mužikas, nesugeba suprasti iki kokio grožio bei elegancijos lygio galima privesti abstrakčias idėjas. Ir, kad paprastam žmogeliui (net ir protingam) tą padaryti yra tiek pat šansų, kaip nesitreniravus aplošti šachmatų meistrą - gal ir įmanoma, bet labai mažai tikėtina.
Su filosofijos šalininkais dėl to, kad jie naiviai pervertina savo hobį. Ne, tai, kad jūs galit(?) pafilosofuoti bet kuria tema, nepadaro jūsų tos srities specialistais. Viena yra papostringauti apie meno teoriją, o visai kas kita yra atsisėsti, ir nupeckioti ką nors gražaus. Ir tas pats galioja visoms kitoms veikloms (gal tik išskyrus pačią filosofiją ).
Su Sejanum nesutinku, nes jis, būdamas netašytas mužikas, nesugeba suprasti iki kokio grožio bei elegancijos lygio galima privesti abstrakčias idėjas. Ir, kad paprastam žmogeliui (net ir protingam) tą padaryti yra tiek pat šansų, kaip nesitreniravus aplošti šachmatų meistrą - gal ir įmanoma, bet labai mažai tikėtina.
Paprastam (net ir protingam) nesitreniravusiam žmogeliui aplošti šachmatais net mane yra neįmanoma Nereik nė meistro... ir čia mes iškart susiduriame su filosofija. Filosofiškai, taip, gal ir įmanoma bet labai mažai tikėtina. Bet realybėje neįmanoma. Niekaip. Visapusiškai geras pavyzdys, rodantis, kad filosofija neturi sąlyčio taškų su realybeVilius wrote: Su Sejanum nesutinku, nes jis, būdamas netašytas mužikas, nesugeba suprasti iki kokio grožio bei elegancijos lygio galima privesti abstrakčias idėjas. Ir, kad paprastam žmogeliui (net ir protingam) tą padaryti yra tiek pat šansų, kaip nesitreniravus aplošti šachmatų meistrą - gal ir įmanoma, bet labai mažai tikėtina.
Ir aš, hm, nesu netašytas mužikas. Esu perskaitęs gan nemažai filosofinių darbų, ir turėjęs filosofijos kursus tiek ŠU, tiek VDU. Pastarajame per egzą tiek pripaisčiau, kad gavau dešimt su visais pliusais ir dėstytojas jau norėjo šnekėtis apie papildomus užsiėmimus ir t.t., nes laikė savaime suprantama kad aš ketinu studijuoti filosofiją. Siaubingai nuliūdo kai pranešiau, kad aš čia tik šiaip sau paistau, o toliau studijuosiu istoriją. Mat ten VDU tokia tūpa sistema, kad pirmus kursus visi studijuoja tą patį. Tai žodžiu laikau save praprususiu filosofijoje su visais iš to plaukiančiais privalumais (galiu dirbti psichologu, rašyti knygas bet kokia tema, užsiimti žurnalistika, meno kritika, standup filosofija ir pan). Pirmas mano filosofinis projektas būtų padaryti filosofijos kursus privalomus darbo biržoje, mat su tokiu plačiu pritaikymu baigusieji ne tik iškart rastų darbą, bet ir ateity nebūtų poreikio pvz. persikvalifikuoti pasikeitus aplinkybėms. Sakykime baigi filosofijos kursus, rašai knygas specialistams apie moderniąją kriptografiją, bet išradus kvantinius kompiuterius rinka pasikeičia, ir jos tampa nebereikalingos. Užuot grįžęs į darbo biržą, gali pradėti vietoje to dirbti pvz. biochemiku DNR tyrimų laboratorijose.
Bet grįžkime prie realistiškesnio filosofijos pritaikymo, kaip sakei, privedinėti abstrakčias idėjas prie aukšto lygio grožio ir elegancijos. Čia kažkokia ummm modernaus meno šaka..? Visai norėčiau pavyzdžių Visai įdomu, mat aš pats kartais irgi privedinėju idėjas, kartais taip privedu kad daugiau nebešneka su manim žmonės, tik nematau tame nieko teigiamo
Būtent. Hobį. Panašiai, kaip origamis, starcraftas, pokeris, šachmatai, poezija, RPG. Išskyrus, kad filosofija turi siauresnį pritaikymą ir mažesnę paklausąVilius wrote: savo hobį