Žinoma. Aš irgi esu determinuotas daryti tai, ką darau. Pavyzdžiui, esu determinuotas jį dėl to iškoneveikti. Ketini moralizuoti mane dėl to, ko aš negaliu nepadaryti?Vilius wrote:Net jei tas žmogus negalėjo nepadaryti to veiksmo?Lionginas wrote:Nes "laisvas sprendimas" (kai kalbame apie žmonių sprendimus) man nėra tas pats, kas "nedeterminuotas sprendimas". "Laisvas sprendimas" man yra tada, kai jaučiu, kad žmogų dėl jo galiu visaip gėdyti ar iškoneveikti, ir to galbūt pakaks.
Tai netiktų, jei teisme pasakyčiau, kad užpuolikas buvo juodaodis? Prašytų apibrėžti, kas yra juodaodis, ar apskritai atmestų tokius parodymus?Vilius wrote:Ne, tai būtų signalas, kad pats skirstymo į rases uždavinys yra blogai suformuluotas, ir galbūt beprasmis.
Ir skirstymas į rases čia - tik pradžia. Toliau eina rūšys, spalvos, muzikos stiliai, medžiagų būviai, ir praktiškai visos abstrakčios žmonių naudojamos koncepcijos. Galės tada mūsų teismai argumentuoti tik leptonais ir bozonais.
Kas tai per įrankiai?Lionginas wrote:Jie naudojasi buitine laisvos valios sąvoka akivaizdžiais atvejais. Jei to neužtenka, teisėjams lieka spręsti remiantis precedentais, ekspertų nuomonėmis ir galiausiai savo nuožiūra. Aš nesakau, ta sistema, atrodo, veikia pakankamai gerai. Tačiau tik todėl, kad su laiku ji susikūrė pakankamą arsenalą įrankių, kuriais užpildo buitinio apibrėžimo spragas.