fizikanas wrote: ↑2018-04-15 11:41
Esu beveik isitikines, kad pagrindine situ gincu priezastis yra dvieju pasauliu suplakimas i viena. Pirmasis tai fizinis pasaulis, kuriame veikia (deterministiniai?) fizikos desniai ir kuriame gyvena biologines zmogaus smegenys. Antrasis tai virtualus, tu paciu smegenu generuojamas pasaulis, kuriame gyvename mes. Laisva valia yra musu virtualaus pasaulio savybe ir cia ji egzistuoja as real as it gets. Fizikiniame pasaulyje ji neegzistuoja ir tame nera jokio priestaravimo. Panasus gincai daznai kyla, kai zmonems nesiseka atskirti realaus pasaulio nuo virtualaus[...]
Na, rimtesni neuromokslininkai, kiek man atrodo, tų dviejų pasaulių nesuplaka į vieną ir gan aiškiai juos skiria. Vat tik žymiai didesnė problema, kad jiems nepaprastai sunkiai sekasi perprasti ryšius ir susieti tą fizikinį, fizinį, biologinį pasaulį, smegenyse vykstančius procesus su tuo mūsų patiriamu virtualiu pasauliu.
Ir kas yra tas virtualaus pasaulio "as real as it gets" dalykas? Ar galėtum man kažką daugiau, konkrečiau, konceptualiai apie tai pasakyti?
Be abejo, kad mes labai realiai tą savo virtualų pasaulį patiriam. Turbūt nėra nieko labiau tiesiogiai patiriamo už tai. To virtualaus pasaulio reikšmė nei kiek nesumažės, net jei kažkas tai ir pavadins kažkokių procesų ledkalnio viršūnėmis.
Bet kai bandau pats sau pavardinti kokias nors reikšmingesnes savo sąmonės, dėmesio ir to savo tiesiogiai patiriamo "as real as it gets" suvokimo ypatybes, atributus ar pan., matau, kad apie šį, sakyčiau, labai svarbų dalyką, su kuriuos praktiškai visuomet susiduriu, žinau stebėtinai ir gėdingai mažai (palyginus, tarkim, su kitais "išorėje" stebimais reiškiniais). Taip pat kol nepradedi skaityti apie įvairius neuromokslinius tyrimus/eksperimetus su žmonėmis, kurių didieji smegenų pusrutuliai buvo atskirti (
Split-brain), žmonių, turinčių
hemispatial neglect ar pan., iki tol net sunku įsivaizduoti, kad minėtais tyrimais pastebimi dalykai gali egzistuoti. Tai šiek tiek paaiškina, kodėl įvairūs bandymai pažinti sąmonės prigimtį grynuoju protu "iš vidaus" pasiekė palyginti tiek mažai, nors žmonės tuo užsiima amžiais nuo seno.
Sutinku ir dėl to, kad tas "as real as it gets" dalyko įspūdis yra žiauriai stiprus. Kai kuriose
Slow Thinking situacijose aš subjektyviai pagaunu gan ryškias koreliacijas tarp mano virtualiame pasaulyje esančių minčių, idėjų, jų užfiksavimo dėmesio lauke ir reakcijų į jas. Net jei tas virtualus pasaulis yra tik ledkalnio viršūnėmis apspręstas nepilnas modelis (panašu, kad visai pakankamas daryti labai rimtus ir sudėtingus dalykus) ir jei tai, ką mes jame matome, vis tiek stipriai koreliuoja su mūsų kitomis mintimis, sprendimais ir elgesiu, tai gal ta koreliacija ir yra viena iš tų ieškomų rišamųjų grandžių tarp fizinio pasaulio ir virtualaus? Todėl dėl tų koreliacijų ir stipraus "in control" jausmo į "hard" deterministų griežtą poziciją aš vis dar kol kas žiūriu įtariai, nes man atrodo, kad jie kažką gan subtilaus galimai pražiūri ar praleidžia.
Dar su savo "laisva valia yra musu virtualaus pasaulio savybe ir cia ji egzistuoja as real as it gets" mintim man šiek tiek priminei Daniel Dennett pamąstymus. Pvz.
Daniel Dennett - What is Free Will?. Šiaip man pačiam Dennett samprotavimuose (ne vien tik nurodytame) kažko trūksta. Tai pat, kiek supratau iš šio ir iš kitų Dennett pasisakymų, jam nepatinka, kuomet "hard" deterministai kalba apie "laisvos valios" iliuzoriškumą, nes anot jo mūsų žmogiškam pasaulyje tai labai svarbus ir reikšmingas dalykas ir laisvos valios kvestionavimas kaip ir nieko iš esmės nekeičia.
Beje, dėl to "diskusijos apie tai iš esmės nieko nekeičia". Man keista, kad, kiek mačiau, dažna diskusija apie laisvą valią prie kažkokių rimtesnių išvadų kažkodėl ir neprieina. Maždaug apgynė/sudirbo kažkuri pusė laisvą valią ir uždarė diskusiją. "Soft" deterministai ar pan. tarsi užsideda sau pliusą, kad apgynė laisvą valią ir toliau užsiima kitais kasdieniais dalykais, pavyzdžiui, pornografijos žiūrėjimu internete (šaržuoju
). "Hard" deterministai irgi panašiai. Ir viskas tuo iš esmės baigiasi. Bet svarbiausias dalykas ir nauda, kad mūsų sąmonė ir dėmesys yra labai ženkliai sąlygoti reiškiniai (net jei galbūt ir nėra visiškai determinuoti) ir kad tame gali būti didžiulė potenciali praktinė nauda, kažkaip lieka nepastebėti ir nuošaly. Pvz. nuo to, kur nukrypsta mūsų dėmesys, nepaprastai daug kas priklauso mūsų kasdieniame gyvenime, bet jis pas mus praktiškai visuomet veikia savieigos režime (blaškomas visokių dirgiklių). Na, būna sutelkiam savo dėmesį į kokią nors problemą, kai reikia ją išspręsti, ir tai dažniausiai tos problemos ar kokios nors užduoties ribose. O kiek dažnai mes
sąmoningai atkreipiame dėmesį į savo dėmesį?
Blyn, jeigu jau pavyko prisikapstyti iki tos vietos, kad esam gyvūnai su pakankamai išvystytomis smegenimis-kompiuteriais būti pakankamai subtiliame sąlygotame "in control" lygyje, tai čia pat prieš nosį guli ir "kreipk dėmesį į savo dėmesį" patch'as mūsų softui ar pan., kurių dėka galima tą "in control" pakelti į advanced lygį. Aš pamenu, kai man šitas dalykas pirmą kartą toptelėjo galvoje, buvau apstulbęs ir smarkiai sukrėstas šito atradimo. Ir man labai keista kodėl praktiškai nematau dalijimosi panašia idėja aplinkui. Nes bent jau man tai atrodo super cool idėja.