Augustas wrote: ↑2017-10-16 14:57
Čia jau man klausimas iškilo, ką Tamsta vadina meditacija.
Kaip apibrėžtumėte, kas tai yra ta meditacija?
Meditacijos technikų yra labai įvairių. Aš konkrečiai kalbėjau apie "mindfulness meditation" variantą, apie kurį Harris rašė savo knygoj ir kurį pats kažkiek bandžiau.
Informacijos apie "
mindfulness" technikas internete yra daug, įvairios ir kartais gan skirtingos, tad aš pats iš esmės bandžiau vadovautis Harris knygoje esančiais patarimais (aišku, taip, kaip aš juos supratau, nes bent jau man Harris pasakojimai apie šitus dalykus buvo nepakankamai iki galo aiškūs).
Idėja maždaug tokia: susirandi sau patogų laiką, kai niekas neknisa (ir neknis kurį laiką) proto (tam, kad galėtum pabūti ramybėj), atsisėdi sau patogioj pozoj (man, asmeniškai, daug patogiau gulėti; nemanau, kad yra kažkoks ribojimas tai daryti) ir stengiesi išlaikydamas dėmesį (be įtampos ar kažkokios koncentracijos) "čia ir dabar" akimirkoje stebėti, kokios mintys sukasi tavo galvoje (mintys šitam kontekste, kiek suprantu, labai platus terminas: mintys, pojūčiai, kažkokios jausmų užuomazgos, abejonės ir visa panaši "košė", kurią tu suvoki savo psichikoje). Šitoj vietoj svarbu neleisti kilusioms mintims "nusinešti" tavo dėmesį, "įtraukti" dėmesį per daug į jas, "įsigyventi" dėmesiui į jas, "deformuoti" dėmesį nuo paprasto "čia ir dabar" buvimo ir minčių stebėjimo.
Jeigu pastebi, kad dėmesys nuklydo kartu su mintimis (kas yra labai normalu ir natūralu), tai tiesiog ramiai tai konstatuoji (maždaug "Aha! Dėmesys nuklydo paskui mintį") ir toliau tęsi minėtą minčių "stebėjimo" procesą.
Tam, kad tavo dėmesys išliktų pakankamai "atsietas", ne per daug "sudirginamas" tavo minčių, "tikslas" yra tarsi "persijungti" į tokią būseną, kuomet tu tarsi "regi", "matai", "jauti" savo mintis, bet "matai" jas tarsi iš šalies. Tarsi tavo mintys būtų ne tavo (nors, aišku, iš tiesų jos yra tavo). Maždaug sėdi sau ir ramiai tavo galvoje kilusias mintis "apžiūri" (kaip savotiškus objektus su įvairiausiais dėmesio "kabliukais"), išlaikydamas dėmesį pakankamai stabilų ir "standų" ir neduodamas mintims per daug "užkabinti", "įtraukti" į save dėmesio.
Harris tokios būsenos (pradžioje labai neilgalaikės) pagavimui knygoje naudoja "selflessness" sąvoką ir šitą dalyką labai smarkiai akcentuoja. Minėtos būsenos, suvokimo pagavimui jokių būdu nereikia naudoti kažkokios ypatingos koncentrijos, pastangų ar pan. Tai turi įvykti lengvai ir savaime. Harris tokį "persijungimą" prilygina žiūrėjimo pro lango stiklą analogijai: tu žiūri pro langą ir matai vaizdą, objektus už stiklo. Bet taip bežiūrint tavo žvilgsnis gali persifokusuoti ir tu imi regėti savo atvaizdą lango stikle. Vat taip maždaug turėtų būti ir su "selflessness" būsenos pagavimu. Maždaug - kaip kažkas sako "va, žiūrėk pro langą" (medituok) ir "kažką pamatysi", ir stebėtojas "žiūri į objektų už lango detales". Tačiau jeigu "stebėtojas" nežino, kad viso to tikslas "savo atvaizdo stikle matymas" ("selflessness" būsena), tai iš viso to patarimo "žiūrėti pro lango stiklą" (meditacijos) mažai naudos (gali tuščiai pramedituoti metų metus, be jokių rezultatų). Tuo tarpu kai kuriems žmonėms, kurie nujaučia, pagauna, ko ieškoti, lengvai ir nesunkia tą "selflessness" pajutimą pagauna.
Ir dar svarbu: nors esmė yra persijungime į tą "selflessness" būseną, jos pagavime, Harris sakė nesitikėti iš to "persijungimo" kažko labai "wow" (kaip gan dažnai daug kas įsivaizduoja). Tikrai nereikia tikėtis jokių stebuklingų "nušvitimų", katarsių, "gilių praregėjimų", "cakrų atsivėrimų" ar kitokių nesąmonių. Tas persijungimas į "selflessness" yra labai paprastas ir neįspūdingas dalykas, kaip ir žvilgnio perfokusavimas "nuo objektų už lango" į "savo atvaizdą" (tik, kiek suprantu, laike šiek tiek lėtesnis). Maždaug būna žmonės tą "selflessness" pajunta, pagauna ir klausia: "So what?" Tai iliustruoja, kiek neįspūdingas yra tas "selflessness" potyris. Tiesiog, anot Harris, viskas yra žymiai žymiai paprasčiau ir buitiškiau: tas "selflessness", gebėjimas "atsisieti" nuo savo minčių "tarsi iš šalies" yra labai geras įrankis savikontrolei (emocinei ir pan.). O meditacija iš esmės tarsi būtų savotiškas šito įgūdžio treniravimas.