Strykčiok strykčiok
Kas yra ateizmas?
"Lingvistika/semiotika"
Minėta - fizikano klasifikacija patraukli. Be išsakytų mini-pastabų, dar epitetą "patologinis" keisčiau į "aktyvus" - patologija prie gero nepriveda.
Kas "aktyvesnis" - klausimas nei šioks, nei toks, bet forumuose paprastai "atsimušinėja" ateistai, nes panašias temas daugumoje atvejų inicijuoja teistai (atrodo, kad čia, prieš 8m, startuota "atvirkščiai"). Visą disputą skaityti tingiu, bet kaip ten bebūtų, gaunasi 0-inis rezultatas. Todėl ir kyla klausimas - ko taip užsispyrusiai pilstytoma "iš tuščio į kiaurą" visur, kur yra bent menka užuomina "yra/nėra"?
Susidaro įspūdis, kad temas užveda 100% - iai agnostikai (fizikanas -10-90%), t.y., nežinantys (bla, vėl ir vėl tas žinojimas) tikėt ar ne - mat mano, kad gaus atsakymą, kaip yra "iš tikro". O atsakymo tai nėra - vienintelė nauda, kad sužinai kažką naujo. Asmeniškai iš paskutinių "lapų"("Argumentai už Dievo...") sužinoju kažkokio berods B toriją (nesupratau ir nesigilinau) ir daug apie tikimybes, finetiun... kažką, PC, matricas, virtualias tikroves/simuliacijas (žodis chrienovas - vos ne spekuliacijos). Bandymai "moksliškai" įrodyti/paneigti tai, kas mokslui neįmanoma iš principo, sukelia a la siurealistinį jausmą - panašų, kaip išgirdus apie didėjančius "Walking dead" reitingus, šio filmo net nežiūrėjau, pavadinimas užmušė vietoj, napoval. Pasiūlymas (gal jau buvęs, nežinau) - sugalvot būdą, kaip perduoti informaciją iš anapus - negi ten patekę absoliučiai visi tampa besmegeniais? Va tada ... ir t.t. Čia kieti, o ten..., ar ko verti?
Pasirašo : normalus ateistas" - 99,(9)% (atsiverčiau iš "netikinčio agnostiko" - su tais skaičiais dar ne viskas tvarkoje)
P.S. Ateisto prasmė kaip ir seniai "žinoma", ir kažką pakoreguoti praktiškai neįmanoma. O teistas - kas tai per subjektas, kame jo skirtumas nuo at? Lingvistika/logika sako, kad tai pas pat, tik "atvirkščiai" (visa kita - lygu /lygu).
P.P.S. Ateistas-agnostikas-krikščionis - kas čia per tipas nežinau. Ar noriu žinot? - nenoriu. Px.
P.P.P.S. "Biški".
Minėta - fizikano klasifikacija patraukli. Be išsakytų mini-pastabų, dar epitetą "patologinis" keisčiau į "aktyvus" - patologija prie gero nepriveda.
Kas "aktyvesnis" - klausimas nei šioks, nei toks, bet forumuose paprastai "atsimušinėja" ateistai, nes panašias temas daugumoje atvejų inicijuoja teistai (atrodo, kad čia, prieš 8m, startuota "atvirkščiai"). Visą disputą skaityti tingiu, bet kaip ten bebūtų, gaunasi 0-inis rezultatas. Todėl ir kyla klausimas - ko taip užsispyrusiai pilstytoma "iš tuščio į kiaurą" visur, kur yra bent menka užuomina "yra/nėra"?
Susidaro įspūdis, kad temas užveda 100% - iai agnostikai (fizikanas -10-90%), t.y., nežinantys (bla, vėl ir vėl tas žinojimas) tikėt ar ne - mat mano, kad gaus atsakymą, kaip yra "iš tikro". O atsakymo tai nėra - vienintelė nauda, kad sužinai kažką naujo. Asmeniškai iš paskutinių "lapų"("Argumentai už Dievo...") sužinoju kažkokio berods B toriją (nesupratau ir nesigilinau) ir daug apie tikimybes, finetiun... kažką, PC, matricas, virtualias tikroves/simuliacijas (žodis chrienovas - vos ne spekuliacijos). Bandymai "moksliškai" įrodyti/paneigti tai, kas mokslui neįmanoma iš principo, sukelia a la siurealistinį jausmą - panašų, kaip išgirdus apie didėjančius "Walking dead" reitingus, šio filmo net nežiūrėjau, pavadinimas užmušė vietoj, napoval. Pasiūlymas (gal jau buvęs, nežinau) - sugalvot būdą, kaip perduoti informaciją iš anapus - negi ten patekę absoliučiai visi tampa besmegeniais? Va tada ... ir t.t. Čia kieti, o ten..., ar ko verti?
Pasirašo : normalus ateistas" - 99,(9)% (atsiverčiau iš "netikinčio agnostiko" - su tais skaičiais dar ne viskas tvarkoje)
P.S. Ateisto prasmė kaip ir seniai "žinoma", ir kažką pakoreguoti praktiškai neįmanoma. O teistas - kas tai per subjektas, kame jo skirtumas nuo at? Lingvistika/logika sako, kad tai pas pat, tik "atvirkščiai" (visa kita - lygu /lygu).
P.P.S. Ateistas-agnostikas-krikščionis - kas čia per tipas nežinau. Ar noriu žinot? - nenoriu. Px.
P.P.P.S. "Biški".
Spėju, kad visokie „kultūriniai“ krikščionys. Save laiko krikščionimis nes taip priimta, tačiau realiai dievu netiki, o konkrečiom Biblijos pasakom turbūt dar mažiau.P.P.S. Ateistas-agnostikas-krikščionis - kas čia per tipas nežinau. Ar noriu žinot? - nenoriu. Px.
O kaip vadinasi tie, kur save laiko ateistais, nes taip priimta, bet realiai tai svencia velykas, zenyjasi, buna istikimi savo zmonoms/vyrams ir is esmes laikosi visu 10 dievo isakymu?
Ateistai. Tik abejoju, ar rastum nors vieną ateistą, kuris laikosi visų 10 dievo įsakymų. Man neteko tokių sutikti ar apie tokius girdėti.
Šiaip Sejanus yra teisus. Ateistas, kaip toks, pažeidžia pirmąjį, kuris yra esminis ir svarbiausias (apimantis visus kitus Dekalogo įsakymus), Dekalogo įsakymą ir todėl objektyviai nėra tas, kuris laikosi visų Dekalogo įsakymų.Sejanus wrote: ↑2018-04-09 08:50Ateistai. Tik abejoju, ar rastum nors vieną ateistą, kuris laikosi visų 10 dievo įsakymų. Man neteko tokių sutikti ar apie tokius girdėti.
- o tamsta nemanai, kad "visi ir viskas tarnauja Dievui"? Ateistai reikalingi tam, kad išaiškintų "apsimetėlius". Jei tikintysis "myli" vien bijodamas ateisto ar kito "našlaičio" dėl "susitepimo", reiškia tas "tikintysis" purvinesnis už bet kokį bedievį. Tokie Kristaus pareiškimai žiauriai užrūstino "prasmirdusius" šventuosius..
"Kristus" ir "Dievas" irgi gali rašyti kabutėse, tiesiog dėl aiškumovvv2 wrote:- o tamsta nemanai, kad "visi ir viskas tarnauja Dievui"? Ateistai reikalingi tam, kad išaiškintų "apsimetėlius". Jei tikintysis "myli" vien bijodamas ateisto ar kito "našlaičio" dėl "susitepimo", reiškia tas "tikintysis" purvinesnis už bet kokį bedievį. Tokie Kristaus pareiškimai žiauriai užrūstino "prasmirdusius" šventuosius..
Ateistai apskritai nereikalingi visiškai. Jie pagal apibrėžimą neturi tikslo egzistuoti. Kas kita yra tai, kad Dievas netgi tokius žmones gali panaudoti savo tikintiems ugdyti. Bet tai niekaip nesusiję su pačių ateistų egzistavimu, katras yra susijęs su žmogaus laisve rinktis pasaulėžiūrą.vvv2 wrote:- o tamsta nemanai, kad "visi ir viskas tarnauja Dievui"? Ateistai reikalingi tam, kad išaiškintų "apsimetėlius".
Nei Kristaus, nei Dievo nereikia rašyti kabutėse. Aiškumas yra prieštaraujantis motyvas tam, kad reikėtų šiuos žodžius rašyti kabutėse.Lionginas wrote: ↑2018-04-09 13:48"Kristus" ir "Dievas" irgi gali rašyti kabutėse, tiesiog dėl aiškumovvv2 wrote:- o tamsta nemanai, kad "visi ir viskas tarnauja Dievui"? Ateistai reikalingi tam, kad išaiškintų "apsimetėlius". Jei tikintysis "myli" vien bijodamas ateisto ar kito "našlaičio" dėl "susitepimo", reiškia tas "tikintysis" purvinesnis už bet kokį bedievį. Tokie Kristaus pareiškimai žiauriai užrūstino "prasmirdusius" šventuosius..
Ateistai reikalingi, kad kas nors pasakytų, kad karalius nuogas.
Ačiū, kad taip išsamiai visiems paaiškinai, kame buvo mano ironija.
Šitai sako ir patys tikintieji. Taigi, mūsų mielieji ateistai nereikalingi net ir šitam reikalui.
Džiaugiuosi, kad visiems pasidarė aiškiau, kame buvo mūsų Liongino ironija.
Žodžių reikšmių transformacijos neišvengiamos.
Ateistui žinojimas yra pagrindas būti ateistu, ir kas tai per tipas taip pat daugiau/mažiau yra žinoma. Su teistais irgi daugiau/mažiau aišku - jie savaip žino, tuo patenkinti ir ramiai sau gyvena. Bet yra paslaptinga ir išskirtinė teistų kategorija - foruminiai teistai, kurie paprastai yra itin aktyvūs ir daugumoje kažkodėl nepatenkinti (ateistai paprastai patenkinti). Ką jie žino apie Dievą – paslaptis, bet mokslo klausimais yra gerai pasikaustę (pakankamai žino), ir aktyviai dalyvauja iš esmės moksliniuose disputuose.
Ir apie ką šios mokslinės diskusijos? – apie Dievą savaime aišku. Situacija išties komiška, nes asmeniškai neįsikertu, ko norima iš mokslo. Įrodymų, kad Dievas yra/nėra? Mokslui šis konkretus klausimas yra iš esmės px-istinis, ir kiekvienas bent kiek raukiantis apie mokslą tai kaip ir privalėtų žinot. Tai kame reikalas – nejau reikalauti čia ir dabar įrodyti tą ar aną teoriją/hipotezę? Taip niekada nebuvo, nėra ir nebus – žr. paryškintą vietą. Toks reikalavimas kiek primena ne kart patirtą vaiko „reikalavimą“ nuprkti tą saldainį arba aną žaislą – kantriai aiškini, kodėl dabar negali įvykdyti prašymo, ir atsakymui dažnai gauni ne itin adekvačią reakciją... Apie id net nenoriu užsimint, nes čia seniai viskas aišku kaip 2x2. Jei ką užmiršau – nesvarbu.
Reziumuojant : foruminį teistą laikyčiau net ne teistiniu agnostiku, o (paprastu) agnostiku. Jei agnostikas rėžia ausį, gal tuomet labiau patiks simpatiškas "mokslinis teistas" (plg. „mokslinis ateizmas“ ).
Pabaigai – hipotetiškai : mokslas aptinka pėdsaką ir pagaliau, po daugelio metų, atranda patį Dievą. Apie nobelius nekalbu – gerą desietką metų visos premijos bus „už tai“. Rimti mokslo vyrai tampa „moksliniais teistais“ (žodžio teistas reikšmė tada jau bus kita), nes nėra kur dingti – atrasta/įrodyta/žinoma, tenka verstis ir padėti praktikuoti. O praktikuojant, melsti, kad Viešpats leistų pabandyti sužinot ne kodėl, o tik kaip jis visą tai padaręs. Neabejoju, kad dauguma gaus ausweisus, ir vėl visi bus savo vėžiose. Sakyčiau, perspektyva visai nieko. O ateistai kaip? 10 Sveika Marija – ir eina kas kur nori savais keliais. Irgi neblogai.
Ateistui žinojimas yra pagrindas būti ateistu, ir kas tai per tipas taip pat daugiau/mažiau yra žinoma. Su teistais irgi daugiau/mažiau aišku - jie savaip žino, tuo patenkinti ir ramiai sau gyvena. Bet yra paslaptinga ir išskirtinė teistų kategorija - foruminiai teistai, kurie paprastai yra itin aktyvūs ir daugumoje kažkodėl nepatenkinti (ateistai paprastai patenkinti). Ką jie žino apie Dievą – paslaptis, bet mokslo klausimais yra gerai pasikaustę (pakankamai žino), ir aktyviai dalyvauja iš esmės moksliniuose disputuose.
Ir apie ką šios mokslinės diskusijos? – apie Dievą savaime aišku. Situacija išties komiška, nes asmeniškai neįsikertu, ko norima iš mokslo. Įrodymų, kad Dievas yra/nėra? Mokslui šis konkretus klausimas yra iš esmės px-istinis, ir kiekvienas bent kiek raukiantis apie mokslą tai kaip ir privalėtų žinot. Tai kame reikalas – nejau reikalauti čia ir dabar įrodyti tą ar aną teoriją/hipotezę? Taip niekada nebuvo, nėra ir nebus – žr. paryškintą vietą. Toks reikalavimas kiek primena ne kart patirtą vaiko „reikalavimą“ nuprkti tą saldainį arba aną žaislą – kantriai aiškini, kodėl dabar negali įvykdyti prašymo, ir atsakymui dažnai gauni ne itin adekvačią reakciją... Apie id net nenoriu užsimint, nes čia seniai viskas aišku kaip 2x2. Jei ką užmiršau – nesvarbu.
Reziumuojant : foruminį teistą laikyčiau net ne teistiniu agnostiku, o (paprastu) agnostiku. Jei agnostikas rėžia ausį, gal tuomet labiau patiks simpatiškas "mokslinis teistas" (plg. „mokslinis ateizmas“ ).
Pabaigai – hipotetiškai : mokslas aptinka pėdsaką ir pagaliau, po daugelio metų, atranda patį Dievą. Apie nobelius nekalbu – gerą desietką metų visos premijos bus „už tai“. Rimti mokslo vyrai tampa „moksliniais teistais“ (žodžio teistas reikšmė tada jau bus kita), nes nėra kur dingti – atrasta/įrodyta/žinoma, tenka verstis ir padėti praktikuoti. O praktikuojant, melsti, kad Viešpats leistų pabandyti sužinot ne kodėl, o tik kaip jis visą tai padaręs. Neabejoju, kad dauguma gaus ausweisus, ir vėl visi bus savo vėžiose. Sakyčiau, perspektyva visai nieko. O ateistai kaip? 10 Sveika Marija – ir eina kas kur nori savais keliais. Irgi neblogai.
Sakyčiau, visai neblogai gerb. Majolis parašė. Tik čia truputį užkliuvo:
Iš tiesų tai pats mokslas ir yra toksai pėdsakas, kuris yra Dievo buvimo pėdsakas. Tik mažai kas tą supranta, nes toliau į mokslo filosofiją nelenda.Pabaigai – hipotetiškai : mokslas aptinka pėdsaką ir pagaliau, po daugelio metų, atranda patį Dievą.
- "Sveika Marija" nėra jokia Dievo apreikšta malda. Tai priskirtina prie pasaulietiškos meninės poezijos Marijai.
- "Rožončius arba rožinis" taip pat nesusijęs su Dievu, jį sukūrė vienuoliai gerokai po Kristaus.
- "Išpažintis ir atgaila" niekaip nesusiję su asmeniniu pokalbiu su klebonu ar krikščionių poezijos kartojimu.
p.s.
.. labiausiai kritikuojama krikščionių konfesija yra katalikai, pas kuriuos eiliniai laikomi "asilais su žaliais akiniais".
p.s.2.
.. atseit, kam būrams aiškinti? vis tiek nesupras!
Kam lįsti - kiekvienas geba "filosofuoti". Jei rimtai - nėra kada filosofiją studijuot, laikas pjauna. Vienur/kitur ant greičio pasiieškau citatų "į temą" ir liuks, filosofijos per akis. Tokią radau Jūsų pastabai :
Credo ut intelligam (Tikiu, kad pažinčiau).
Nežinau, ar kažką panašaus turėjot omeny, bet nesvarbu – jokių „pėdsakų“ neįžvelgiu ir nemanau, kad filosofija apskritai ir mokslo filosofija konkrečiai įrodytų priešingai (ta filosofija... – pats žinot). Jei kas įžvelgia, nieko prieš neturiu - tikinčių mokslininkų ir buvo daug, ir yra per daug, ir greičiausiai bus pakankamai daug.
Teisinga Jūsų pastaba. Juk iš tiesų, kaip galiu ką nors pažinti, jei netikiu, kad iš viso galiu tą ką nors pažinti.
Tad sakyčiau, jog prieš bet kokį pažinimą yra tikėjimo šuolis.
Puiku. Man panašu, kad mes čia sutariam.Nežinau, ar kažką panašaus turėjot omeny, bet nesvarbu – jokių „pėdsakų“ neįžvelgiu ir nemanau, kad filosofija apskritai ir mokslo filosofija konkrečiai įrodytų priešingai (ta filosofija... – pats žinot). Jei kas įžvelgia, nieko prieš neturiu - tikinčių mokslininkų ir buvo daug, ir yra per daug, ir greičiausiai bus pakankamai daug.