Pripazinimas is aplinkiniu ir vaikai, kaip savirealizacijos forma, yra visiskai skirtingu lygiu kategorijos (zr. Maslow poreikiu piramide arba Alderferio ERG teorija).Optimus wrote:Be abejo žmogus patiria džiaugsmą, kai jį pagiria ir tuo pačiu jaučiasi esąs reikalingas ir save realizavęs, kitų akyse. <...> Vaikai skirti tam, kad ateity, dušioj konfortabilius jausmus palaikytų.
Manau, pasakymas, kad vaikai yra skirti tam, kad "ateity, dušioj konfortabilius jausmus palaikytų" yra labai jau nekonkretu, nes neaisku, kas tie "komfortabilus jausmai" ir kodel "ateityje". Pirmiausia, reprodukcija yra instinktas. Vaiku turejimo motyvacija kazkuria prasme susiveda i naturalius dalykus - gimines pratesima, poreiki uzsitikrinti saugesne senatve (net jeigu sie dalykai nera isreiksti akivaizdziai, jie visada egzistuoja pasamones lygmenyje). Keiciantis gyvenimo stiliui ir vertybems, kai kurie prigimtiniai motyvai slopsta - saugi senatve uzsitikrinama per pensiju fondus, nebereikia vaiku (ok, ironizuoju)
Kiek vidinio komforto turedama vaiku patiria jauna seima, kiek planuoja patirti ateityje ir kas yra tas komfortas gal kolega Optimus placiau pakomentuotu?