Keliones laiku

Kuklūs bandymai atsakyti į amžinus klausimus laikiname pasaulyje.
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-08-04 13:31

RB wrote:
Snukis wrote:Ne visai taip - jei "laiko atsiradimas ir visatos atsiradimas ivyktu tuo paciu momentu" (jau tai keistai skamba), tai visata butu vysciusis siek tiek kitaip - nebutu tokie reiksmingi priezastingumo principas ir tvermes desniai.
Išsižadi savo žodžių? :D
Ką gi, pasižiūrėkime:
Snukis wrote:OK - atmeskim isankstine prielaida, kad laikas atsirado anksciau - ka turime? Visata atsiranda be priezasties, bet laikas dar lygus 0 (atsiradimo momentu - nesamoningai skamba, bet taip iseitu). Objektai kuriu laikas =0 - neegzistuoja. Isvada - visata neegzistuoja, nesusikure/neatsirado.
(Snukis, 2005 07 11, 6:33 pm)

Berods, tavo teorijos labai nepatvarios, per tris savaites jos staiga keičiasi, kartu su visais tavo pateiktais „fundamentaliais fizikos dėsniais“ :D:D
Kaip matyti is kursyvu ir pabrauktos frazes - as "atsizadu" neteisingos tavo prielaidos, kad laikas negalejo atsirasti anksciau. Ir visas tolimesnis aiskinimas vyksta su tavaja prielaida, kad viskas atsirado kartu. Visata neatsirastu jei remtis tavosiomis prielaidomis. Biski ne tuo adresu kreipeisi ;)
RB wrote:
Snukis wrote: Mhmm... tu velgi neskiri "pradeda atsirasti" nuo "jau atsirado", tau sitas intervalas susiveda i atskaitos taska t0, kuri tu irgi laikai intervalu dydzio=0.
Imkime tą „pradeda atsirasti“ (t1) ir „jau egzistuoja“ (t2). Turimą intervalą [t1; t2] iš abiejų pusių trumpinkime nykstamai mažomis atkarpomis. Galų gale riboje turėsime būtent tašką t0, tokį, kad bet kuriems e > 0, objektas dar neegzistavo laiko momentu t0 - e ir jau egzistavo laiko momentu t0 + e. Šitas t0 ir bus tas atsiradimo momentas, atskaitos taškas.
Idomiai tu cia trumpini: Neigiama laika gauni ar kazka panasaus... Is pirmo zvilgsnio lyg ir gerai -"pradeda atsirasti" pas tave pries atsiradimo momenta, o "jau atsirado" - po atsiradimo momento, bet tai reiskia, kad sugrudi (taip trumpindamas) intervala nuo "pradeda atsirasti" iki "jau atsirado" i viena taska t0 - atsiradimo momenta. Cia ir yra tai apie ka sakiau - taska laikai intervalu ir atvirksciai.
Kaip pats sakei tai neimanoma igyvendinti praktiskai, nes masina nesupras tokios "logikos", kai egzistavimo laikas=0, bet reikalaujama, kad tas objektas butu. Kitas parastas patikrinimas - apibrezti laiku kada laikoma, jog objektas neegzistuoja (daikto nera) arba sulyginti apibrezimus egzistencijos ir nebuties.
RB wrote:...
Beje, tu man įrodyk, kad objektas negali atsirasti akimirksniu (nepamiršk, kalbame apie Visatos formavimąsi, energijos tvermės dėsnis dar negalioja).
Pats mazdaug ir atsakei - tvermes desnis dar negalioja ir jo isigaliojimui reikalingas laiko tarpas - tarpas per kuri formuojasi Visata, o Visatos (singuliarumo tasko) galutinis susiformavimas rodo, kad isigaliojo tvermes desnis - apribojo begalines energijos atsiradima. Dabar, kai jau seniai galioja tvermes desniai, objekto atsiradimas per laikotarpi =0 draudziamas tu desniu. Tvermes desnis lyg ir apriboja tik energijos kieki, bet tuo paciu ir atsiradimo greiti. Jei atsiradimo greitis butu begalinis (laikotarpis atsiradimo =0), tai reikstu, kad tvermes desniai nesusiformavo kaip ir priezastingumo desnis. Tokiai begalines energijos begaliniai greitai atsiradusios visatos likimas liudnas - kaip greitai be priezastie atsirado begalybe, taip greitai be priezasties ir isnyks. Visumoje - taip - galima sakyti, kad tokia visata net nesusiformavo.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2005-08-04 13:52

Snukis wrote:Ir visas tolimesnis aiskinimas vyksta su tavaja prielaida, kad viskas atsirado kartu. Visata neatsirastu jei remtis tavosiomis prielaidomis. Biski ne tuo adresu kreipeisi ;)
Taip. Čia tavo senoji versija – jei laikas ir Visata atsirastų kartu, tai Visata neatsirastų. Taip? Juk tai ir rašei? Ar bandysi paneigti, kad mintis buvo būtent tokia?
Dabartinė tavo versija:
Snukis wrote:Ne visai taip - jei "laiko atsiradimas ir visatos atsiradimas ivyktu tuo paciu momentu" (jau tai keistai skamba), tai visata butu vysciusis siek tiek kitaip - nebutu tokie reiksmingi priezastingumo principas ir tvermes desniai.
Taigi, neįžiūri, kur šitos tavo versijos tarpusavyje kertasi?
Snukis wrote:Is pirmo zvilgsnio lyg ir gerai -"pradeda atsirasti" pas tave pries atsiradimo momenta, o "jau atsirado" - po atsiradimo momento, bet tai reiskia, kad sugrudi (taip trumpindamas) intervala nuo "pradeda atsirasti" iki "jau atsirado" i viena taska t0 - atsiradimo momenta. Cia ir yra tai apie ka sakiau - taska laikai intervalu ir atvirksciai.
Be galo trumpindami intervalą riboje gausime tašką. Kas tau čia netinka? Matematinė analizė, pirmas kursas.
Snukis wrote:Kaip pats sakei tai neimanoma igyvendinti praktiskai, nes masina nesupras tokios "logikos", kai egzistavimo laikas=0, bet reikalaujama, kad tas objektas butu.
Prie ko čia logika? Objektų kūrimo ir naikinimo mechanizmai tam nepritaikyti, be to, kompiuterio veikimo greitis yra baigtinis.

Anyway, tai taip pat beviltiška, kaip aiškinti Legionui, kodėl libertarizmas neveikia... Traukiuosi iš šito fleimo.
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-08-04 14:10

RB wrote:
Snukis wrote:Ir visas tolimesnis aiskinimas vyksta su tavaja prielaida, kad viskas atsirado kartu. Visata neatsirastu jei remtis tavosiomis prielaidomis. Biski ne tuo adresu kreipeisi ;)
Taip. Čia tavo senoji versija – jei laikas ir Visata atsirastų kartu, tai Visata neatsirastų. Taip? Juk tai ir rašei? Ar bandysi paneigti, kad mintis buvo būtent tokia?
Dabartinė tavo versija:
Snukis wrote:Ne visai taip - jei "laiko atsiradimas ir visatos atsiradimas ivyktu tuo paciu momentu" (jau tai keistai skamba), tai visata butu vysciusis siek tiek kitaip - nebutu tokie reiksmingi priezastingumo principas ir tvermes desniai.
Taigi, neįžiūri, kur šitos tavo versijos tarpusavyje kertasi?
Gale pries tai buvusios savo zinutes pasakiau, kad is esmes galima sakyti, kad visata, kur negalioja tvermes desniai ir priezastingumo principas galima laikyti kaip neegzistuojancia ir neegzistavusia, nes tiek jos atsiradimas, tiek jos isnykimas neturi jokios prasmes.
RB wrote:
Snukis wrote:Is pirmo zvilgsnio lyg ir gerai -"pradeda atsirasti" pas tave pries atsiradimo momenta, o "jau atsirado" - po atsiradimo momento, bet tai reiskia, kad sugrudi (taip trumpindamas) intervala nuo "pradeda atsirasti" iki "jau atsirado" i viena taska t0 - atsiradimo momenta. Cia ir yra tai apie ka sakiau - taska laikai intervalu ir atvirksciai.
Be galo trumpindami intervalą riboje gausime tašką. Kas tau čia netinka? Matematinė analizė, pirmas kursas.
Ir tame pirmame kurse parasyta, kad procesas be galo reiskia begalybe - pats irodei, kad per laikotarpi =0 reikia begalybes "trumpinimu", tai, galu gale reiskai - begale energijos.
RB wrote:
Snukis wrote:Kaip pats sakei tai neimanoma igyvendinti praktiskai, nes masina nesupras tokios "logikos", kai egzistavimo laikas=0, bet reikalaujama, kad tas objektas butu.
Prie ko čia logika? Objektų kūrimo ir naikinimo mechanizmai tam nepritaikyti, be to, kompiuterio veikimo greitis yra baigtinis.
Logika prie to, kad ir visata nera begaline jei galioja tvermes desniai, bei visi procesai nagrinejami kaip artiveikos formos - baigtinio greicio ir baigtinio dydzio. Masina - tik mazas atspindys kur galioja lygiai tokie patys desniai kaip ir visatoje.
RB wrote:Anyway, tai taip pat beviltiška, kaip aiškinti Legionui, kodėl libertarizmas neveikia... Traukiuosi iš šito fleimo.
Na jei tau praktiniai irodymai faktai (kompe negali suprograminti nulinio egzistavimo laiko) nieko nereiskia, tai kaip tu gali irodyti tai ko nera.
Beje, jei netingesi - kaip su apibrezimu egzistavimo ir neegzistavimo? Kuo jie skirsis laiko atzvilgiu?
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2005-08-08 21:00

Snukis wrote:
Svetimas wrote:...Sudėtingumas yra sąlyginis dalykas.
Na ir palyginam siulaikine busena su praeia, bei ganame ta salygini sudetinguma didesni siuolaikineje busenoje - no problem.
Gerai. Pateik man prašau kokį nors sudėtingumo kriterijų. Nes kol kas aš nesu tikras, kad tau pavyks įrodyti, jog pagal kažkokį sudėtingumo supratimą dabar yra sudėtingiau nei pačioje pradžioje. Antra, net jei iš tikro ansčiau egzistavo kažkokiu aspektu pati paprasčiausia būsena, tai nematau jokio pagrindo galvojimams, jog ši būsena buvo "absoliutus niekas".
Snukis wrote:
Svetimas wrote: O "absoliutaus nieko" savybių tu negali žinoti, nes niekada jo nepatyrei. Visi išvedžiojimai apie jį tėra tavo vaizduotės vaisius.
Tai daugelio dalyku savybiu mes negalim zinoti, bet daryti isvadas is turimos informacijos galime. Vaizduotes vaisus tada yra ir singuliarumo taskas ir visa kita kvantine bei nekvantine fizika, matematika ir dar daug kas, ko nei vienas zmogus asmeniskai nepatyre.
Kai kurie čia tavo paminėti dalykai paremti bent kažkokiais empiriniais duomenimis ar prielaidomis. Kuo paremta "absoliutaus nieko" sąvoka?
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2005-08-08 21:03

Ir dar, Snuki: Ar laikas be materijos turi prasmę?
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2005-08-24 20:36

Gal, Snuki, jau sugalvojai atsakymą į mano paskutinį klausimą? Ar laikas be materijos turi prasmę? :twisted:
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-08-24 20:54

Svetimas wrote:Gal, Snuki, jau sugalvojai atsakymą į mano paskutinį klausimą? Ar laikas be materijos turi prasmę? :twisted:
Aha - neturi prasmes. Nu ir kas? Kas apskritai gali tureti prasme jei nieko nera? Bet tai niekuo nesusije su visatos atsiradimu, nes visata prasidejo ne nuo dievo prasmingu veiksmu :wink:
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-08-24 21:13

Svetimas wrote:
Snukis wrote:
Svetimas wrote:...Sudėtingumas yra sąlyginis dalykas.
Na ir palyginam siulaikine busena su praeia, bei ganame ta salygini sudetinguma didesni siuolaikineje busenoje - no problem.
Gerai. Pateik man prašau kokį nors sudėtingumo kriterijų.

Kas gerai? taigi sakau - sudetingumas yra salyginis, o kriterijus butu etalonas - absoliutas!
Svetimas wrote:Nes kol kas aš nesu tikras, kad tau pavyks įrodyti, jog pagal kažkokį sudėtingumo supratimą dabar yra sudėtingiau nei pačioje pradžioje.
Tai lygindamas dvi busenas niekaip negali nustatyti kuri is ju sudetingesne?
Svetimas wrote: Antra, net jei iš tikro ansčiau egzistavo kažkokiu aspektu pati paprasčiausia būsena, tai nematau jokio pagrindo galvojimams, jog ši būsena buvo "absoliutus niekas".
Keista kad nematai - "absolitus niekas" nera salyginas dalykas jau is pavadinimo matyti, t.y. jam galima pritaikyti kriteriju - pats nesudetingiausias nesudetingiau uz ji nieko nera. ;)
Svetimas wrote:
Snukis wrote:
Svetimas wrote: O "absoliutaus nieko" savybių tu negali žinoti, nes niekada jo nepatyrei. Visi išvedžiojimai apie jį tėra tavo vaizduotės vaisius.
Tai daugelio dalyku savybiu mes negalim zinoti, bet daryti isvadas is turimos informacijos galime. Vaizduotes vaisus tada yra ir singuliarumo taskas ir visa kita kvantine bei nekvantine fizika, matematika ir dar daug kas, ko nei vienas zmogus asmeniskai nepatyre.
Kai kurie čia tavo paminėti dalykai paremti bent kažkokiais empiriniais duomenimis ar prielaidomis. Kuo paremta "absoliutaus nieko" sąvoka?
Kazkokiais empiriniais duomenimis ir prielaidomis. Pvz.: Musu visatoje galioja tvermes desniai. Zinom, kad tvermes desniai tikslus tik uzdarom sistemom - visata uzdara. Toliau - zinom, kad tvermes desniai nurodo ribota kieki materijos, zinom - visata ne visada buvo tokia kokia yra dabar (pakankamai empyriska?). Is to seka - kodel visatos materija apribota? kiek apribota? kas apribojo butent tokiais tvermes desniais? ir t.t. Daroma prielaida, kad visata vystesi is kazko. Toliau - ar tas kazkas buvo taip pat apribotas kaip ir dabar visata? Paskutiniais stebejimais remiantis galime sakyti, kad visata ne visada buvo apribota taip kaip dabar...toliau - jei apribojimai kito i didejimo puse, tai galima prieiti prie tokios busenos kada tie apribojimai buvo maziausi arba ju isvis nebuvo. Cia iskyla tavo klausimas - kokie "maziausiu apribojimu" kriterijai? Darome prielaida - gal tokie, kad ju isvis nera > Tada kas tai per busena, kai apribojimu isvis nera - tik neapibreztumas - begalybe arba 0. Jei butu begalybe tai iskart kiltu klausimas - O kur dingo ta likusi begalybes dalis (begalybe) po to kai susikure ribota visata? Tada visata turetu buti begaline, o tai priestarauja musu empyrinems zinioms, kad visata yra ribota. Nieko mums daugiau nelieka kaip absoliutus 0. :)
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2005-09-26 18:10

Snukis wrote:Aha - neturi prasmes. Nu ir kas?
Jei laikas be materijos neturi prasmės, tai atsieti laiką nuo materijos yra nekorektiška.
Snukis wrote:Tai lygindamas dvi busenas niekaip negali nustatyti kuri is ju sudetingesne?
Patikimų duomenų apie "pradinę" ir "dabartinę" būsenas mes neturim, taigi tavo svarstymai apie jas yra nepatikimi. Galų gale, "absoliutus niekas" iš kurio, anot tavęs, gali rastis bet kas, bent jau man asmeniškai kaip tik atrodo labai sudėtinga būsena.

Mano galva, absoliutaus "atsiradimo" ir "nieko" idėjos yra daugiau psichologinės, nei empirinės. Paprastai "atsiradimu" mes vadiname tam tikrą jau egzistuojančio dalyko transformaciją, kurios metu "pasimato" tai, ko iki tam tikro laiko nematėm. Tikrojo atsiradimo (tvermės dėsnių dėka) mes niekada nepatiriam, nors prisižiūrėjus daug transformacijų ir įpratus prie žodžio "atsiradimas" vartojimo, apibendrintą absoliutaus atsiradimo idėją nesunku išgalvoti.

Mintyse mes galime nesunkiai "pašalinti" arba atvirkščiai "įterpti" kažkokį dalyką, kai realiai to padaryti niekaip negalėtumėm. Pavyzdžiui įmanoma įsivaizduoti, kas būtų, jei neveiktų Kulono dėsnis arba kokia būtų istorija, jei nebūtų kokio Napoleono ar Hitlerio, nors tokie įsivaizdavimai nuoseklumo požiūriu būtų spekuliatyvūs.

Panašiu būdu galima prisižaisti ir su nieko sąvoka. Nieko idėją vartojame kalbėdami apie sąlyginį kažko nebuvimą, kai tą kažką jau turime omeny (yra patirtis apie tą kažką). Todėl tai, jog sugebame įsivaizduoti absoliutaus nieko buvimą (kas skamba prieštaringai bei yra iš principo empiriškai nepagrįsta) yra labai silpna teiginio, jog Visata atsirado iš nieko, argumentacija.

Tiesa, sakydami "nieko nėra" kai kurie žmonės turi omeny, kad nėra tik to, ką jie žino (t.y. tai ko jie nežino iš principo gali egzistuoti). Tokiu atveju, vadindami "absoliučiu nieku" būseną, apie kurią nieko neišmano, jie elgtųsi visiškai korektiškai. :wink:
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-09-27 13:34

Svetimas wrote:
Snukis wrote:Aha - neturi prasmes. Nu ir kas?
Jei laikas be materijos neturi prasmės, tai atsieti laiką nuo materijos yra nekorektiška.
Kaip ir pernelyg susieti juos. Pats toliau rasai:
Svetimas wrote:Patikimų duomenų apie "pradinę" ir "dabartinę" būsenas mes neturim, taigi tavo svarstymai apie jas yra nepatikimi.
Nepatikima ir svarstyti jeigu jau taip apie erdves ir laiko sasajas, bei apskritai - apie laika, erdve, materija... Gal net ir galvoti nera patikima ;)
Svetimas wrote: Galų gale, "absoliutus niekas" iš kurio, anot tavęs, gali rastis bet kas, bent jau man asmeniškai kaip tik atrodo labai sudėtinga būsena.
Todel as ir sakau, kad tai galetu buti nesudetingiausia busena palyginus su mums zinomomis.
Svetimas wrote: Mano galva, absoliutaus "atsiradimo" ir "nieko" idėjos yra daugiau psichologinės, nei empirinės. Paprastai "atsiradimu" mes vadiname tam tikrą jau egzistuojančio dalyko transformaciją, kurios metu "pasimato" tai, ko iki tam tikro laiko nematėm. Tikrojo atsiradimo (tvermės dėsnių dėka) mes niekada nepatiriam, nors prisižiūrėjus daug transformacijų ir įpratus prie žodžio "atsiradimas" vartojimo, apibendrintą absoliutaus atsiradimo idėją nesunku išgalvoti.
Bet tai bus "virve is dumu pakabinta prie vakuumo"
Svetimas wrote:Mintyse mes galime nesunkiai "pašalinti" arba atvirkščiai "įterpti" kažkokį dalyką, kai realiai to padaryti niekaip negalėtumėm. Pavyzdžiui įmanoma įsivaizduoti, kas būtų, jei neveiktų Kulono dėsnis arba kokia būtų istorija, jei nebūtų kokio Napoleono ar Hitlerio, nors tokie įsivaizdavimai nuoseklumo požiūriu būtų spekuliatyvūs.
Sakyciau su Kulono desniu - perlenkei ;)
Svetimas wrote: Panašiu būdu galima prisižaisti ir su nieko sąvoka. Nieko idėją vartojame kalbėdami apie sąlyginį kažko nebuvimą, kai tą kažką jau turime omeny (yra patirtis apie tą kažką). Todėl tai, jog sugebame įsivaizduoti absoliutaus nieko buvimą (kas skamba prieštaringai bei yra iš principo empiriškai nepagrįsta) yra labai silpna teiginio, jog Visata atsirado iš nieko, argumentacija.
Kazkiek teisus del "nebuvimo kazko zinomo", bet "absoliutus niekas" yra dar ir toks, kad nera net ir to mums nezinomo. Kitaip sakant - to kas galetu buti kazkokios tai salygomis - nera. Nera net salygu.
Sutinku, kad apie "absoliutu nieka" negalima nieko konkreciai pasakyti, nes nera jokiu atramos tasku su kuo ji galetume palyginti.
Kestux
naujokas
Posts: 30
Joined: 2005-05-10 14:40
Location: Vilnius
Contact:

2005-10-19 16:10

Na klausykit, juk laiko savoka yra abstrakti! Tas pats kas tiese, neturi nei pradzios, nei pabaigos, tas pats kas realieji skaiciai, dabartis yra nulis, ateitis eina iki plius begalybe, o praeitis i minus begalybe! Visikai nesvarbu, kad toje asyje mes visi kartu vaziuojame su dabarties "nuliu" i teigiamu skaiciu puse, kad ir kokia ta konstanta prie laiko greicio ejimo butu, vistiek mes pabaigos niekada nesulauksime, nes juk tai yra BEGALYBE! Lygiai tas pats butu, jei tokiu pat (arba ne, bet baigtiniu) greiciu keliautume i neigiamu skaiciu puse! Pamastykit, viskas taip paprasta! Tik suprasti reikia, jog kalbame apie apstrakcius dalykus! Visata taip pat negali nei trauktis, nei plestis! SUPRASKIT sita! Visata yra erdve, tokia pati begaline kaip ir laikas. Tik vat visa medziaga tai galejo ir susitraukti. O kaip jus suprantate, kad visata buvo labai maza, sakykime taskas, jei neturime jokio atskaitos tasko uz jos ribu?? Nebent darome prielaida, jog cia buvo ne visata, o tarkim musu subvisata. Na visata - visatoje. Ar kazkas panasaus! Tai tiek minciu :)
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2630
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2005-10-19 16:22

Kestux wrote:Na klausykit, juk laiko savoka yra abstrakti! Tas pats kas tiese, neturi nei pradzios, nei pabaigos, tas pats kas realieji skaiciai, dabartis yra nulis, ateitis eina iki plius begalybe, o praeitis i minus begalybe! Visikai nesvarbu, kad toje asyje mes visi kartu vaziuojame su dabarties "nuliu" i teigiamu skaiciu puse, kad ir kokia ta konstanta prie laiko greicio ejimo butu, vistiek mes pabaigos niekada nesulauksime, nes juk tai yra BEGALYBE! Lygiai tas pats butu, jei tokiu pat (arba ne, bet baigtiniu) greiciu keliautume i neigiamu skaiciu puse! Pamastykit, viskas taip paprasta! Tik suprasti reikia, jog kalbame apie apstrakcius dalykus! Visata taip pat negali nei trauktis, nei plestis! SUPRASKIT sita! Visata yra erdve, tokia pati begaline kaip ir laikas. Tik vat visa medziaga tai galejo ir susitraukti. O kaip jus suprantate, kad visata buvo labai maza, sakykime taskas, jei neturime jokio atskaitos tasko uz jos ribu?? Nebent darome prielaida, jog cia buvo ne visata, o tarkim musu subvisata. Na visata - visatoje. Ar kazkas panasaus! Tai tiek minciu :)
visatos pletimasi siuo metu nustatome pagal doplerio efekta. kai mokinsies fizikos univere netgi laboratorini darba turetum daryti kad suprastum kaip tai veikia. na o jei nezinai o domina tai visada gali pasidometi kas tai..
visatos ribu mes nezinom tad neverta cia svarstyti ar ji baigtine ar ji begaline. mums ji kol kas yra baigtine nes mes sprendziam tik apie tai ka matom ir sugebam ismatuot savo susigalvotais matais. visos visatos ribos kol kas yra tik teorija su daugybe versiju.
zmogaus gyvenimo skale mes nubreziam baigtine. gyvenimo skale su musu gimimu prasideda su musu mirtimi ir baigiasi. taigi is gyvenimo skales ir tieses palyginimo gausim atkarpa. vienam ji bus ilgesne kitam trumpesne bet i minusa niekam neina kad ir kiek kas stengiasi rasti jaunystes aleksyra kol kas pavyksta tik pailginti ta atkarpa pridedant zmogui papildomai metu. tad net plaukiant i lankas nieko nesigaus..
Kestux
naujokas
Posts: 30
Joined: 2005-05-10 14:40
Location: Vilnius
Contact:

2005-10-19 16:42

son wrote:
Kestux wrote: visatos pletimasi siuo metu nustatome pagal doplerio efekta. kai mokinsies fizikos univere netgi laboratorini darba turetum daryti kad suprastum kaip tai veikia. na o jei nezinai o domina tai visada gali pasidometi kas tai..
visatos ribu mes nezinom tad neverta cia svarstyti ar ji baigtine ar ji begaline. mums ji kol kas yra baigtine nes mes sprendziam tik apie tai ka matom ir sugebam ismatuot savo susigalvotais matais. visos visatos ribos kol kas yra tik teorija su daugybe versiju.
zmogaus gyvenimo skale mes nubreziam baigtine. gyvenimo skale su musu gimimu prasideda su musu mirtimi ir baigiasi. taigi is gyvenimo skales ir tieses palyginimo gausim atkarpa. vienam ji bus ilgesne kitam trumpesne bet i minusa niekam neina kad ir kiek kas stengiasi rasti jaunystes aleksyra kol kas pavyksta tik pailginti ta atkarpa pridedant zmogui papildomai metu. tad net plaukiant i lankas nieko nesigaus..
Beabejo as Doplerio zinau, nes pats studijuoju fizika. Ir beabejo zinau kaip tai veikia. Taciau kiek laiko tie tyrimai buvo atleikami? Ogi visai neilgai, o lyginant su kosminais laikais tai beveik galime sakyti, jog turime momentini greiti! Ir tai nebutinai turi buti tiesiaeigis tolydinis judejimas pagal formule pvz x=v*t.
Beje del skales: na tai kas kad mes breziame ja baigtine? Beje, is kur zinosi, kad ji baigtine, jei neturi kitos didesnes skales palyginimui?? Tam ir ivedam visiskai abstrakcia begalinio laiko skale! Kad galetume operuoti bet kokio intervalo bet kokioje tos tieses vietoje kitomis atkarpomis arba taskais! Supranti kaip yra, jei laikas nera begalinis, tai vadinasi jis turi pradzia arba atskaitos taska, taciau pats atskaitos taskas gali buti pasirenkamas tik kitos atkarpos arba tieses atzvilgiu! Supranti? Nes jis kitokiu atveju gali buti bet kur ir bet kas bus teisinga, kaip buti negali! Taciau, jei laikome, kad laikas yra begalinis, tuomet jam nebereikia atskaitos tasko. Beje as turiu galvoje ne dabarties taska, o pacios laiko pradzios! Na galite priestarauti man jei kas nesutinkante :) Tam juk ir yra diskusija skirta :roll:
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2630
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2005-10-19 18:20

Kestux wrote: Beabejo as Doplerio zinau, nes pats studijuoju fizika. Ir beabejo zinau kaip tai veikia. Taciau kiek laiko tie tyrimai buvo atleikami? Ogi visai neilgai, o lyginant su kosminais laikais tai beveik galime sakyti, jog turime momentini greiti! Ir tai nebutinai turi buti tiesiaeigis tolydinis judejimas pagal formule pvz x=v*t.
Beje del skales: na tai kas kad mes breziame ja baigtine? Beje, is kur zinosi, kad ji baigtine, jei neturi kitos didesnes skales palyginimui?? Tam ir ivedam visiskai abstrakcia begalinio laiko skale! Kad galetume operuoti bet kokio intervalo bet kokioje tos tieses vietoje kitomis atkarpomis arba taskais! Supranti kaip yra, jei laikas nera begalinis, tai vadinasi jis turi pradzia arba atskaitos taska, taciau pats atskaitos taskas gali buti pasirenkamas tik kitos atkarpos arba tieses atzvilgiu! Supranti? Nes jis kitokiu atveju gali buti bet kur ir bet kas bus teisinga, kaip buti negali! Taciau, jei laikome, kad laikas yra begalinis, tuomet jam nebereikia atskaitos tasko. Beje as turiu galvoje ne dabarties taska, o pacios laiko pradzios! Na galite priestarauti man jei kas nesutinkante :) Tam juk ir yra diskusija skirta :roll:
esmine klaida kuria darai tai sprendi TIK laiko salyga. bet kelione laiku nesusideda tik is laiko. visa tai susideda ir is objektu judejimo. tam tikru laiku jie buna tik tam tikroj vietoj. takim zeme ir kiti kosminiai kunai buvo issideste vienokia ar kitokia pozicija tik tam tikru laiko momentu. kitu laiko momentu jie jau buvo kitose pozicijose. cia tenka zvelgti ne tik i zemes padeti savoj judejimo trajektorijoj kuri kinta laikas nuo laiko bet ir zemes padeti atsizvelgiant i kitus kosminius kunus.. nera garantijos kad pries tarkim kelis tukstancius metu vietoj zemes toj vietoj nebuvo tarkim juodoji skyle mat nustatyti zemes koordinates visatoj kai nezinom jos (visatos) dydzio yra veik neimanoma..
be to laikas pakistu ir nuo to kad nukeliautum laiku..

p.s. veik viskas jau aptarta ankstesnese sios temos zinutese
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2630
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2005-10-19 18:28

stai kokius str. radau :)

Gravitacijos riestainis žada laiko mašiną
http://www.elibrary.lt/news_science_txt ... 5&menuo=07

Naujas fizikos modelis „leidžia“ keliones laiku
http://www.elibrary.lt/news_science_txt ... 5&menuo=06
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2005-10-19 19:34

Kestux wrote:Beje as turiu galvoje ne dabarties taska, o pacios laiko pradzios! Na galite priestarauti man jei kas nesutinkante :) Tam juk ir yra diskusija skirta :roll:
Jau pats pasakymas "laiko pradžia" yra prieštaringas. :mrgreen:
Srovė
skeptikas
Posts: 897
Joined: 2005-09-08 12:45

2005-10-19 20:02

Svetimas wrote:
Kestux wrote:Beje as turiu galvoje ne dabarties taska, o pacios laiko pradzios! Na galite priestarauti man jei kas nesutinkante :) Tam juk ir yra diskusija skirta :roll:
Jau pats pasakymas "laiko pradžia" yra prieštaringas. :mrgreen:
Ar kam teko girdėti kokių nors rimtesnių hipotezių, versijų, fantazijų... dėl reliktinio spinduliavimo kilmės, nei kad tas nelemtas pirminis spogimas?
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-10-19 21:17

Kestux wrote:Na klausykit, juk laiko savoka yra abstrakti! Tas pats kas tiese, neturi nei pradzios, nei pabaigos, tas pats kas realieji skaiciai, dabartis yra nulis, ateitis eina iki plius begalybe, o praeitis i minus begalybe! Visikai nesvarbu, kad toje asyje mes visi kartu vaziuojame su dabarties "nuliu" i teigiamu skaiciu puse, kad ir kokia ta konstanta prie laiko greicio ejimo butu, vistiek mes pabaigos niekada nesulauksime, nes juk tai yra BEGALYBE! Lygiai tas pats butu, jei tokiu pat (arba ne, bet baigtiniu) greiciu keliautume i neigiamu skaiciu puse! Pamastykit, viskas taip paprasta! ...
Neigiamas laikas? Pasekme pries priezasti? Beabejo - mastyti nelogiskai paprasciausia. :wink:
Post Reply