Jau pats pasakymas "laiko pradžia" yra prieštaringas.Kestux wrote:Beje as turiu galvoje ne dabarties taska, o pacios laiko pradzios! Na galite priestarauti man jei kas nesutinkanteTam juk ir yra diskusija skirta
Keliones laiku
Ar kam teko girdėti kokių nors rimtesnių hipotezių, versijų, fantazijų... dėl reliktinio spinduliavimo kilmės, nei kad tas nelemtas pirminis spogimas?Svetimas wrote:Jau pats pasakymas "laiko pradžia" yra prieštaringas.Kestux wrote:Beje as turiu galvoje ne dabarties taska, o pacios laiko pradzios! Na galite priestarauti man jei kas nesutinkante
Neigiamas laikas? Pasekme pries priezasti? Beabejo - mastyti nelogiskai paprasciausia.Kestux wrote:Na klausykit, juk laiko savoka yra abstrakti! Tas pats kas tiese, neturi nei pradzios, nei pabaigos, tas pats kas realieji skaiciai, dabartis yra nulis, ateitis eina iki plius begalybe, o praeitis i minus begalybe! Visikai nesvarbu, kad toje asyje mes visi kartu vaziuojame su dabarties "nuliu" i teigiamu skaiciu puse, kad ir kokia ta konstanta prie laiko greicio ejimo butu, vistiek mes pabaigos niekada nesulauksime, nes juk tai yra BEGALYBE! Lygiai tas pats butu, jei tokiu pat (arba ne, bet baigtiniu) greiciu keliautume i neigiamu skaiciu puse! Pamastykit, viskas taip paprasta! ...
Pagal tave isena, kad spindulys yra baigtinis, nes turi pradzia.Kestux wrote:...Supranti kaip yra, jei laikas nera begalinis, tai vadinasi jis turi pradzia arba atskaitos taska, taciau pats atskaitos taskas gali buti pasirenkamas tik kitos atkarpos arba tieses atzvilgiu! Supranti? Nes jis kitokiu atveju gali buti bet kur ir bet kas bus teisinga, kaip buti negali! Taciau, jei laikome, kad laikas yra begalinis, tuomet jam nebereikia atskaitos tasko. Beje as turiu galvoje ne dabarties taska, o pacios laiko pradzios! ...
Tuose straipsniuose paminetas pagrindinis dalykas, del kurio jokios keliones laike neimanomos. Teorijos... Ten saviti interpretavimai kartais ivardijami teorijomis. Siaip - prasiblaivyti ten "laiko masinu meistrams" reiketu.son wrote:stai kokius str. radau
Gravitacijos riestainis žada laiko mašiną
http://www.elibrary.lt/news_science_txt ... 5&menuo=07
Naujas fizikos modelis „leidžia“ keliones laiku
http://www.elibrary.lt/news_science_txt ... 5&menuo=06
Yra tik dvi logikos: bobiška logika ir jokios logikos. Pagal jokios logikos logiką tu teisus. Pagal bobišką logiką išeitų, kad iki vakar vykusio įvykio priežasties "toliau" nei iki to įvykio, kurį ta priežastis sukėlė. Taip kad - iš tiesų pirmiau "pamatom" įvykį ir tik po to jį sukėlusią priežastį. (Šutka)Snukis wrote:Neigiamas laikas? Pasekme pries priezasti? Beabejo - mastyti nelogiskai paprasciausia.Kestux wrote:Na klausykit, juk laiko savoka yra abstrakti! Tas pats kas tiese, neturi nei pradzios, nei pabaigos, tas pats kas realieji skaiciai, dabartis yra nulis, ateitis eina iki plius begalybe, o praeitis i minus begalybe! Visikai nesvarbu, kad toje asyje mes visi kartu vaziuojame su dabarties "nuliu" i teigiamu skaiciu puse, kad ir kokia ta konstanta prie laiko greicio ejimo butu, vistiek mes pabaigos niekada nesulauksime, nes juk tai yra BEGALYBE! Lygiai tas pats butu, jei tokiu pat (arba ne, bet baigtiniu) greiciu keliautume i neigiamu skaiciu puse! Pamastykit, viskas taip paprasta! ...
ten straipsniu geru radau. bet pilna ir tokiu kaip cia svelniau pasakius.. gal patylesiu.Snukis wrote: Tuose straipsniuose paminetas pagrindinis dalykas, del kurio jokios keliones laike neimanomos. Teorijos... Ten saviti interpretavimai kartais ivardijami teorijomis. Siaip - prasiblaivyti ten "laiko masinu meistrams" reiketu.
nelabai puslapio autoriai atrenka rimta medziaga nuo tokiu dar "idejos" stadijos..
Hmmm... kokia, kokia cia "logika"?Srovė wrote:... Yra tik dvi logikos: bobiška logika ir jokios logikos. Pagal jokios logikos logiką tu teisus. Pagal bobišką logiką išeitų, kad iki vakar vykusio įvykio priežasties "toliau" nei iki to įvykio, kurį ta priežastis sukėlė. Taip kad - iš tiesų pirmiau "pamatom" įvykį ir tik po to jį sukėlusią priežastį. (Šutka)
Snukis wrote:Hmmm... kokia, kokia cia "logika"?Srovė wrote:... Yra tik dvi logikos: bobiška logika ir jokios logikos. Pagal jokios logikos logiką tu teisus. Pagal bobišką logiką išeitų, kad iki vakar vykusio įvykio priežasties "toliau" nei iki to įvykio, kurį ta priežastis sukėlė. Taip kad - iš tiesų pirmiau "pamatom" įvykį ir tik po to jį sukėlusią priežastį. (Šutka)
Taip, moterys čia ne prie ko. Jų - galėčiau ir atsiprašyti. Yra toks išsireiškimas, o iš išsireiškimo - tai kaip ir iš dainos - žodžio neišmesi. Sakyčiau, taip joms išreiškiama ir pagarba, kad jos vis tik vadovaujasi logika. Tuo tarpu RT specialistui nedovanotinas negalėjimas atskirti, kur eina kalba apie realiai vykstantį procesą, ir kur - apie jo stebimą vaizdą.
RT specialistas iskart supardys tave klausimu - Ar dabar stebimas, ar stebeto ivykio... Logikos specialistas dades - Gali atrodyti kaip kas nori, bet priezasties su pasekme tai nesukeicia.Srovė wrote:Snukis wrote:Hmmm... kokia, kokia cia "logika"?Srovė wrote:... Yra tik dvi logikos: bobiška logika ir jokios logikos. Pagal jokios logikos logiką tu teisus. Pagal bobišką logiką išeitų, kad iki vakar vykusio įvykio priežasties "toliau" nei iki to įvykio, kurį ta priežastis sukėlė. Taip kad - iš tiesų pirmiau "pamatom" įvykį ir tik po to jį sukėlusią priežastį. (Šutka)
Taip, moterys čia ne prie ko. Jų - galėčiau ir atsiprašyti. Yra toks išsireiškimas, o iš išsireiškimo - tai kaip ir iš dainos - žodžio neišmesi. Sakyčiau, taip joms išreiškiama ir pagarba, kad jos vis tik vadovaujasi logika. Tuo tarpu RT specialistui nedovanotinas negalėjimas atskirti, kur eina kalba apie realiai vykstantį procesą, ir kur - apie jo stebimą vaizdą.
Ilsekis ramybeje.
Linkejimai pasveikti - pavelavo.
Man neteko girdėti. Kiek žinau, kol kas tik Visatos plėtimosi ("Big Bang'o") teorija normaliausiai paaiškina reliktinį spinduliavimą.Srovė wrote:Ar kam teko girdėti kokių nors rimtesnių hipotezių, versijų, fantazijų... dėl reliktinio spinduliavimo kilmės, nei kad tas nelemtas pirminis spogimas?
Beje, ar kas nors esat susimąstęs ties tuo kas yra dabartis, dabar. Juk realiai mes niekados nematome aplinkinio pasaulio dabartyje, tikrąja to žodžio prasme. Bet kokia informacija apie bet kokį realaus pasaulio objektą mus pasiekia tik po kurio laiko. Taigi, mes kiekvienu momentu patiriame tik tam tikrą pluoštą įvairių aplinkinio pasaulio praeities pjūvių. Dabarties sąvoka tuomet gaunasi lyg ir kažkokia fikcija.
Dabartimi vadiname tuos aplinkos praeities pjūvius, kuriuos patiriame konkrečiu momentu.Svetimas wrote:Beje, ar kas nors esat susimąstęs ties tuo kas yra dabartis, dabar. Juk realiai mes niekados nematome aplinkinio pasaulio dabartyje, tikrąja to žodžio prasme. Bet kokia informacija apie bet kokį realaus pasaulio objektą mus pasiekia tik po kurio laiko. Taigi, mes kiekvienu momentu patiriame tik tam tikrą pluoštą įvairių aplinkinio pasaulio praeities pjūvių. Dabarties sąvoka tuomet gaunasi lyg ir kažkokia fikcija.
Tuomet mano "dabar", skiriasi nuo tavo "dabar", nors absoliuti žmonių dauguma mano, kad šie dalykai sutampa. Dėl milžiniško šviesos greičio mes to skirtumo nepastebim.Nomad wrote:Dabartimi vadiname tuos aplinkos praeities pjūvius, kuriuos patiriame konkrečiu momentu.
Nu ne tik del didelio greicio... Net jei sviesos greitis butu 30km/h, tai musu dabartis sutaptu tik negaletume tai nustatyti. Taip sakant - visi esame tuo paciu momentu - "dabar", tik neturime galimybiu tai tiksliai nustatyti. Jei taip nebutu, tai galima butu teigti, kad kiekvienas aptiktas kiekvienam asmeniskai "dabar" objektas, susikure tik ka bei isnyko poto kai nusisukam 
Pvz.: Menuli mes matome toki, koks jis buvo pries mazdaug sekunde, bet tai nereiskia, kad jis neegzistuoja "dabar", ar "egzistavo praeityje" - pries 1s.
Pvz.: Menuli mes matome toki, koks jis buvo pries mazdaug sekunde, bet tai nereiskia, kad jis neegzistuoja "dabar", ar "egzistavo praeityje" - pries 1s.Kokiu pagrindu tu darai tokią prielaidą? Iš kur žinai, kad egzistuoja absoliutus laikas, kuris visiems stebėtojams yra vienodas?Snukis wrote:Taip sakant - visi esame tuo paciu momentu - "dabar", tik neturime galimybiu tai tiksliai nustatyti.
Viskas del negalejimo nustatyti tiksliai. Jei as tai zinau, tai betkoks objektas mano "aptiktas dabar" egzistuoja objektyviai. Jis neisnyks jei as jo neaptiksiu ar aptiksiu veliau nei kazkas kitas. Vadinasi yra kazkas bendro tarp musu visu "dabarciu"- laikas.