Keliones laiku
Nu ne tik del didelio greicio... Net jei sviesos greitis butu 30km/h, tai musu dabartis sutaptu tik negaletume tai nustatyti. Taip sakant - visi esame tuo paciu momentu - "dabar", tik neturime galimybiu tai tiksliai nustatyti. Jei taip nebutu, tai galima butu teigti, kad kiekvienas aptiktas kiekvienam asmeniskai "dabar" objektas, susikure tik ka bei isnyko poto kai nusisukam Pvz.: Menuli mes matome toki, koks jis buvo pries mazdaug sekunde, bet tai nereiskia, kad jis neegzistuoja "dabar", ar "egzistavo praeityje" - pries 1s.
Kokiu pagrindu tu darai tokią prielaidą? Iš kur žinai, kad egzistuoja absoliutus laikas, kuris visiems stebėtojams yra vienodas?Snukis wrote:Taip sakant - visi esame tuo paciu momentu - "dabar", tik neturime galimybiu tai tiksliai nustatyti.
Viskas del negalejimo nustatyti tiksliai. Jei as tai zinau, tai betkoks objektas mano "aptiktas dabar" egzistuoja objektyviai. Jis neisnyks jei as jo neaptiksiu ar aptiksiu veliau nei kazkas kitas. Vadinasi yra kazkas bendro tarp musu visu "dabarciu"- laikas.
Jei tai teorija išvengianti "visko pradžios" - sprogus, tai jau alternatyvus variantas. Juk ir esant pulsuojančiam Visatos modeliui, tam tikroje fazėje vyksta plėtimasis. Ar tikrai pagal ("Big Bang'o") spinduliavimo priežastimi galima laikyti plėtimosi faktą, o ne patį spogimą?Svetimas wrote:Man neteko girdėti. Kiek žinau, kol kas tik Visatos plėtimosi ("Big Bang'o") teorija normaliausiai paaiškina reliktinį spinduliavimą.Srovė wrote:Ar kam teko girdėti kokių nors rimtesnių hipotezių, versijų, fantazijų... dėl reliktinio spinduliavimo kilmės, nei kad tas nelemtas pirminis spogimas?
Pulsuojanti visata nepaaiskina reliktinio spinduliavimo. Pagal osciliuojancios visatos modeli reliktinis spinduliavimas turi sparciai isnykti. Taip neraSrovė wrote:...Jei tai teorija išvengianti "visko pradžios" - sprogus, tai jau alternatyvus variantas. Juk ir esant pulsuojančiam Visatos modeliui, tam tikroje fazėje vyksta plėtimasis. Ar tikrai pagal ("Big Bang'o") spinduliavimo priežastimi galima laikyti plėtimosi faktą, o ne patį spogimą?
Aišku, jei visata pulsuojanti pasirodys beesanti, tai visvien reikš, kad mes išgyvename jos pirmąjį (plėtimosi) pusperijodį. Derėtų palaužyti "dėžutes", kad sugalvoti alternatyvią versiją reliktinio spinduliavimo prigimčiai paaiškinti tam atvejui, jei jokio spogimo vistik nebuvo.Snukis wrote:Pulsuojanti visata nepaaiskina reliktinio spinduliavimo. Pagal osciliuojancios visatos modeli reliktinis spinduliavimas turi sparciai isnykti. Taip neraSrovė wrote:...Jei tai teorija išvengianti "visko pradžios" - sprogus, tai jau alternatyvus variantas. Juk ir esant pulsuojančiam Visatos modeliui, tam tikroje fazėje vyksta plėtimasis. Ar tikrai pagal ("Big Bang'o") spinduliavimo priežastimi galima laikyti plėtimosi faktą, o ne patį spogimą?
Visi fizmanai, pirmyn į dar neatrastas "erdves"!
Net ir pirmame pusperiodyje neturetu buti reliktinio spinduliavimo, ypac jei tas pusperiodis ilgai trunkantis.Srovė wrote:...Aišku, jei visata pulsuojanti pasirodys beesanti, tai visvien reikš, kad mes išgyvename jos pirmąjį (plėtimosi) pusperijodį. Derėtų palaužyti "dėžutes", kad sugalvoti alternatyvią versiją reliktinio spinduliavimo prigimčiai paaiškinti tam atvejui, jei jokio spogimo vistik nebuvo.
Oportunizmas!Srovė wrote: Visi fizmanai, pirmyn į dar neatrastas "erdves"!
Srovė wrote:...Aišku, jei visata pulsuojanti pasirodys beesanti, tai visvien reikš, kad mes išgyvename jos pirmąjį (plėtimosi) pusperijodį. Derėtų palaužyti "dėžutes", kad sugalvoti alternatyvią versiją reliktinio spinduliavimo prigimčiai paaiškinti tam atvejui, jei jokio spogimo vistik nebuvo.
Čia rašai lyg būtum jau nustatęs visatos pilną masę. Juk nuo jos, spėja mokslininkai, priklauso, ar gravitacinės jėgos pajėgs sustabdyti plėtimąsį, po ko prasidėtų traukimosi ciklas.... ir taip pulsuotų kiekvieną kart "sukrisdama į tašką" bei vėl "išsiversdama" iki... tos pačios gravitacinės jėgos vėl sustabdytų plėtimąsi ir priverstų sistemą eilinį kartą pradėti trauktis.Snukis wrote: Net ir pirmame pusperiodyje neturetu buti reliktinio spinduliavimo, ypac jei tas pusperiodis ilgai trunkantis.
Dabar gi, atstovaujį tokį požiųrį, neva, ne toks jau ir stiprus tas sprogimas buvo nes, niekada gravitacija nebepajėgs sustabdyti plėtimosi... - masė mažesnė už kritinę. Gaunasi, kad tik tu vienas tą žinai tiksliai...
Srovė wrote: Visi fizmanai, pirmyn į dar neatrastas "erdves"!
Abejoju, ar ir čia situaciją įvertini objektyviai? Juk tavo vertinimai kosmologijos srityje nepagristai pesimistiniai.Snukis wrote:Oportunizmas!
Nu jau buvo tavo suformuluota - pusluojantis visatos modelis ir pirmasis pusperiodis, o tam reikia, kad mase butu atitinkama. Pulsuojancios visatos sprogimai yra (turetu buti) silpnesni nei "vienkartinio naudojimo" sprogimo. Kitas dalykas - del nuolatiniu susitraukimu, negali buti leista energijai bastytis po ribota visata neribotai ilgai, nes ja reikia sugaudyti ir vel suspausti i taska.Srovė wrote:...
Čia rašai lyg būtum jau nustatęs visatos pilną masę. Juk nuo jos, spėja mokslininkai, priklauso, ar gravitacinės jėgos pajėgs sustabdyti plėtimąsį, po ko prasidėtų traukimosi ciklas.... ir taip pulsuotų kiekvieną kart "sukrisdama į tašką" bei vėl "išsiversdama" iki... tos pačios gravitacinės jėgos vėl sustabdytų plėtimąsi ir priverstų sistemą eilinį kartą pradėti trauktis.
Dabar gi, atstovaujį tokį požiųrį, neva, ne toks jau ir stiprus tas sprogimas buvo nes, niekada gravitacija nebepajėgs sustabdyti plėtimosi... - masė mažesnė už kritinę. Gaunasi, kad tik tu vienas tą žinai tiksliai...
Tu visu pirma perprask ka vienas ar kitas modelis teigia, o po to aiskink kas koki poziuri atstovauja.
Taviskis nepagristas optimizmas pasitaiko dazniau. Kuo maziau zmogus zino/nutuokia, tuo - optimistiskesne jo pasauleziura.Srovė wrote:Srovė wrote: Visi fizmanai, pirmyn į dar neatrastas "erdves"!Abejoju, ar ir čia situaciją įvertini objektyviai? Juk tavo vertinimai kosmologijos srityje nepagristai pesimistiniai.Snukis wrote:Oportunizmas!
Snukis wrote: Tu visu pirma perprask ka vienas ar kitas modelis teigia, o po to aiskink kas koki poziuri atstovauja.
Gerai, daleiskim, kad tu geriau šią sritį žinai. Tokiu atveju, paaiškink savo pateiktą informaciją, neva, masyvioje visatoje (o tik tokia po pirminio sprogimo taptų pulsuojančia) - net pirmojo išsiplėtimo stadijoje reliktinis spinduliavimas užgestų"?", o mažesnė visata niekada nepereidama į traukimosi stadiją (o tai ir po begalo ilgo laiko nuo sprogimo) vis tik "išlaikytų" tą taip seniai atsiradusį spinduliavimą. Kaip čia dabar?
O kas gi kuria pasaulį, jei ne beviltiški optimistai? Argi tai blogai? Tik va, pagal tave, gautųsi, kad kuria tik visiški neišmanėliai...Snukis wrote: Taviskis nepagristas optimizmas pasitaiko dazniau. Kuo maziau zmogus zino/nutuokia, tuo - optimistiskesne jo pasauleziura.
Vel mali sh...Srovė wrote:Snukis wrote: Tu visu pirma perprask ka vienas ar kitas modelis teigia, o po to aiskink kas koki poziuri atstovauja.
Gerai, daleiskim, kad tu geriau šią sritį žinai. Tokiu atveju, paaiškink savo pateiktą informaciją, neva, masyvioje visatoje (o tik tokia po pirminio sprogimo taptų pulsuojančia) - net pirmojo išsiplėtimo stadijoje reliktinis spinduliavimas užgestų"?", o mažesnė visata niekada nepereidama į traukimosi stadiją (o tai ir po begalo ilgo laiko nuo sprogimo) vis tik "išlaikytų" tą taip seniai atsiradusį spinduliavimą. Kaip čia dabar?
"Vienkartinis sprogimas" yra zymiai didesnis, nei pulsuojancios visatos sproginejimai. Jei ir "vienkartinio sprogimo" atveju visata yra apribota, tai tos ribos yra kur kas didesnes nei pulsuojanciai visatai. Todel reliktinio spinduliavimo isnykimas truks ilgiau, nei tuo atveju, kai pulsuojancioje visatoje, visa issklaidyta energija/mase - materija reikia vel surinkti atgal i taska.
Nu pazvelgus i supanti pasauli - optimizmui mazai yra pagrindo! O ir i valdzia dazniausiai tikrai patenka ne proto bokstai.Srovė wrote:...O kas gi kuria pasaulį, jei ne beviltiški optimistai? Argi tai blogai? Tik va, pagal tave, gautųsi, kad kuria tik visiški neišmanėliai...
Snukis wrote:[ Vel mali sh...
Klizmutę pasistatyk, ir lengviau galėsi išstenėti tą savo "sh..." :
Reikėtų atkreipti dėmėsį į tai, kad "parakas" tai tas pats bet kuriuo atveju. Tai gi, kuo didesnė jo masė, - tuo ir galingesnis sprogimas. Juk tik didesnė masė (už tam tikrą kritinę), ir apsprendžia prielaidą, kad tokiom sąlygom visata būtų pulsuojanti, t.y. - būtų pakankama gravitacinė trauka gebanti sugrąžinti visą masę į išeities tašką. Taigi, esant stipresniam sprogimui sistema būtų pulsuojanti.Snukis wrote: "Vienkartinis sprogimas" yra zymiai didesnis, nei pulsuojancios visatos sproginejimai. Jei ir "vienkartinio sprogimo" atveju visata yra apribota, tai tos ribos yra kur kas didesnes nei pulsuojanciai visatai. Todel reliktinio spinduliavimo isnykimas truks ilgiau, nei tuo atveju, kai pulsuojancioje visatoje, visa issklaidyta energija/mase - materija reikia vel surinkti atgal i taska.
Vienkartinio sprogimo atveju visata nebūtų apribota išvis. Tas atvejis, kad jos masė gramas/graman lygi kritinei - galima sakyti - išvis netikėtinas.
Srovė wrote:...O kas gi kuria pasaulį, jei ne beviltiški optimistai? Argi tai blogai? Tik va, pagal tave, gautųsi, kad kuria tik visiški neišmanėliai...
Snukis wrote: Nu pazvelgus i supanti pasauli - optimizmui mazai yra pagrindo! O ir i valdzia dazniausiai tikrai patenka ne proto bokstai.
Aš gi tavęs nekviečiu į valdžios struktūras. Tai tau vaidenasi, kad pajėgtum valdyti ir protingus žmones. Priešingai, aš kviečiu užsiimti intelektualia veikla. Keista, kad nuo tokios veiklos atsispardai. Nejaugi, perdaug protingas?
Savo mali, tai ir stenek patsSrovė wrote:Snukis wrote:[ Vel mali sh...
Klizmutę pasistatyk, ir lengviau galėsi išstenėti tą savo "sh..." :
Taip bus jeigu sprogimo galingumas yra tiesiskai proporcingas sukauptai masei arba netiesikai proporcingas, bet "i mazesniaja puse". Jeigu sprogimas galingesnis 3 kartus esant 2 kartus didesniai masei, tai tokio sprogimo padariniu ta mase atgal "nesugraibys". Ar visata pulsuojanti, ar - ne, nurodo ne absoliutus sprogimo galingumas ar sukauptos mases absoliutus kiekis, o ju santykis. Turedamas tik viena parametra negali tiksliai pasakyti kokia visata. Reliktinis spinduliavimas ir jo ilgalaikiskumas kaip tik atspindetu ta mases ir galingumo santyki. Kuo galingesnis sprogimas, tuo didesne mase turi buti. Kuo tas santykis didesnis (galingumas/mases), tuo - ilgalaikiskesnis reliktinis spinduliavimas. To paties santykio isvada gali buti ir visatos modelis: Kuo tas santykis mazesnis - mase pajegs sugraibyti isblaskyta materija atgal (reliktinis spinduliavimas greitai gesinamas, kad per toli energija neissibarstytu), jei santykis didelis - mase nepajegs sugrazinti i pradine busena materijos ir reliktinis spinduliavimas sekmingai ilgai egzistuos.Srovė wrote: ...Reikėtų atkreipti dėmėsį į tai, kad "parakas" tai tas pats bet kuriuo atveju. Tai gi, kuo didesnė jo masė, - tuo ir galingesnis sprogimas. Juk tik didesnė masė (už tam tikrą kritinę), ir apsprendžia prielaidą, kad tokiom sąlygom visata būtų pulsuojanti, t.y. - būtų pakankama gravitacinė trauka gebanti sugrąžinti visą masę į išeities tašką. Taigi, esant stipresniam sprogimui sistema būtų pulsuojanti.
Apie tai ir kalba - vienkartinio sprogimo atveju jokia mase nepajegs to spinduliavimo niekada apriboti.Srovė wrote: Vienkartinio sprogimo atveju visata nebūtų apribota išvis.
"Tas atvejis" ir butu osciliuojancios visatos modelisSrovė wrote: Tas atvejis, kad jos masė gramas/graman lygi kritinei - galima sakyti - išvis netikėtinas.
Cia tau vaidenasi, kad man kazkas vaidenasi. Valdzios strukturas paminejau kaip atsaka i tavo "...pasauli kuria neismaneliai..."Srovė wrote:Aš gi tavęs nekviečiu į valdžios struktūras. Tai tau vaidenasi, kad pajėgtum valdyti ir protingus žmones.
"Intelektualia veikla" kaip tu ja supranti. Jautiesi intelektualu? Tada nekeista, kad tau keista, jog as spardausi nuo tokio "intelektualumo".Srovė wrote: Priešingai, aš kviečiu užsiimti intelektualia veikla. Keista, kad nuo tokios veiklos atsispardai. Nejaugi, perdaug protingas?
Srovė wrote: Vienkartinio sprogimo atveju visata nebūtų apribota išvis.
Ok.Snukis wrote: Apie tai ir kalba - vienkartinio sprogimo atveju jokia mase nepajegs to spinduliavimo niekada apriboti.".
Srovė wrote: Tas atvejis, kad jos masė gramas/graman lygi kritinei - galima sakyti - išvis netikėtinas.
Nu kad ne. Tai tik užsibaigtų plėtimasis ir viskas taip ir liktų besisukdami apie susikoncentravimo centrus...Snukis wrote:"Tas atvejis" ir butu osciliuojancios visatos modelis
Tai neuzsibaigtu - suktusi, o gravitacija butent taip ir koncentruotu issklaidyta mase atgal i taska.Srovė wrote:...Srovė wrote: Tas atvejis, kad jos masė gramas/graman lygi kritinei - galima sakyti - išvis netikėtinas.Nu kad ne. Tai tik užsibaigtų plėtimasis ir viskas taip ir liktų besisukdami apie susikoncentravimo centrus...Snukis wrote:"Tas atvejis" ir butu osciliuojancios visatos modelis
Nu duodi! Čia gi kaip ir su kosminiais greičiais. Ar išeinama iš sistemos, ar ne. Tai ribinis atvejis.Snukis wrote:Tai neuzsibaigtu - suktusi, o gravitacija butent taip ir koncentruotu issklaidyta mase atgal i taska.Srovė wrote:...Srovė wrote: Tas atvejis, kad jos masė gramas/graman lygi kritinei - galima sakyti - išvis netikėtinas.Nu kad ne. Tai tik užsibaigtų plėtimasis ir viskas taip ir liktų besisukdami apie susikoncentravimo centrus...Snukis wrote:"Tas atvejis" ir butu osciliuojancios visatos modelis
Prie ko cia greiciai? Gravitacija koncentruos is pradziu lokalinius centrus, is ju stambesnius ir taip palaipsniui... Kad gravitacija galetu tai daryti, ji turi patapti stipresne uz elektromagnetine saveika ir visata turi buti prie "energetines mirties ribos" - kai nera ryskiu energijos saltiniu/lygmenu, visur mazdaug vienodas energijos pasiskirstymas, nedrumscia ramybes jokie spinduliavimai. Tada po truputi gravitacija gali pradeti koncentruoti materija. Po kiek laiko turetu gautis kazkas panasaus i dujinius gigantus, sie jungtusi tarpusavyje ir t.t.. Cia greiciai neturi ypatingos reiksmes.Srovė wrote:...Nu duodi! Čia gi kaip ir su kosminiais greičiais. Ar išeinama iš sistemos, ar ne. Tai ribinis atvejis.
Srovė wrote:...Nu duodi! Čia gi kaip ir su kosminiais greičiais. Ar išeinama iš sistemos, ar ne. Tai ribinis atvejis.
Snukis wrote: Prie ko cia greiciai?
O gi, spogimas ir suteikia pradinį greitį, kuriuo "skeveldros" išlekia nuo centro... Jei tas greitis didesnis už tam tikrą (pavadinkim jį kosminiu-visatiniu) - sistema niekada nenustos plėstis. Jei riba - pasibaigs plėtimasis, bet dar neprasidės traukimasis - susidarius sūkuriams, gravitacija teatliks įcentrinės jėgos rolę - pusiausvyra. Ir tik esant mažesniam pradiniam greičiui už tą kritinį - susidarytų osciliatoriui sąlygos. Ir čia dar yra išlygų...
O kaip tu sureaguotum, jei man "pavyktų" parašyti tokią beletristiką?Snukis wrote: Gravitacija koncentruos is pradziu lokalinius centrus, is ju stambesnius ir taip palaipsniui... Kad gravitacija galetu tai daryti, ji turi patapti stipresne uz elektromagnetine saveika ir visata turi buti prie "energetines mirties ribos" - kai nera ryskiu energijos saltiniu/lygmenu, visur mazdaug vienodas energijos pasiskirstymas, nedrumscia ramybes jokie spinduliavimai. Tada po truputi gravitacija gali pradeti koncentruoti materija. Po kiek laiko turetu gautis kazkas panasaus i dujinius gigantus, sie jungtusi tarpusavyje ir t.t.. Cia greiciai neturi ypatingos reiksmes.