aivaras wrote:Jūs priskyrėte Dievui sąvybę kad tai yra kažkokia pirminė sąvoka ir apibrėžimas.
Tiesiog cituoju Jono 1:1: καὶ ὁ Λόγος ἦν πρὸς τὸν Θεόν, καὶ Θεὸς ἦν ὁ Λόγος. Kokį atitikmenį naudosim žodžiui „Logos“, priklauso nuo mūsų žodyno turtingumo. Gal „Žodis“, gal „Kalba“, „diskursas“, gal logika ar racionalumas. Daukša vartoja naujadarą „Žosmė“. Suprantu jį kaip „žodingumą“, pasaulio savybę generuoti žodžius, sąvokas, būti logiškai aprašomu kalbos priemonėmis, o taip pat galimybę kalbiniams individams atsirasti pasaulyje ir po to kalbos priemonėmis jame orientuotis.
Tad kaip gali būti sąvoka pirminė jei ji atsirado po pirminės?
Prisirišat prie chronologijos, prie laiko. Laiko skalėje viskas taip, pirma tampa matomi paprasti dalykai, po to jie sudėtingėja. Bet tai visai nereiškia, kad tų sudėtingųjų dalykų pasaulyje iki tol nebuvo. Jie buvo užkoduoti, suarchyvuoti kaip išankstinė galimybė. Sudėtingo reiškinio pirminė sąvoka, idėja negali būti paprasta. Tai yra, ji yra būtent paprasta, bet tik to sudėtingo lygmens. Tai, kad gyvūnai nesuvokia evoliucijos, nereiškia, kad jie nepasiduoda jos dėsniams ir kad evoliucija nėra pirminė gyvūnų atžvilgiu.
Kol esi uždara vidinė sistema sąvokos nereikia, kad funkciuonuoti.
Pirma sąvoka, reikalinga funkcionavimui buvo vandenilio atomas. Ar fotonas su bozonu. Ką, sakysit, protonas „nesuvokia“ elektrono sąvokos? Ar kad elektrono sąvoka nereikalinga protono „uždaros sistemos“ egzistavimui?
O ką, jeigu taip: pasaulis yra informacinė sistema, viskas pasaulyje yra informacija, sąvokų ir jų realizacijų (informacinių objektų) rinkinys. Objektai, kurie „nespinduliuoja“ sąvokų kitiems objektams, neegzistuoja. Tai, kas jau krinta į Juodąją skylę, mums, dar nekrintantiems, jau nustojo egzistuoti. Informacija iš jų pas mus jau niekada nebeateis. Nebent jie iškristų atgal pro kokią nors baltąją skylę. Ir tokiam modeliui jokia materija nereikalinga, vien sąvokos. Toks juk iš esmės ir yra mokslinis modelis. Fizikos vadovėlyje apie materiją nėra nė žodžio, vien abstrakčios sąvokos.
Menas apsoliučiai nieko neaiškina pats savaime.
Taip, menas daugiausia veikia per jo vartotoją. Kūrėjas galutinį poveikį kontroliuoti turi mažiau galimybių.
yra pakankamai daug reakciją sukeliančių objektų kurie nėra sukurti ( iš čia Inteligent design ir gimsta nes žmonės netiki kad grožis yra ne ten, o pas juos galvoje.
Taip, Dizaineris yra metafizinė ekstrapoliacija. Iš kitos pusės, aplinkos grožio jausmas žmonių galvose atsirado dėl to, kad ta galva atsirado iš tos aplinkos. Gamtos grožis yra būtent toks „tėvynės“, vietos, iš kur pats atsiradai, reiškinys. Pats kalnų vaizdas yra grožis, bet nėra meno kūrinys (jeigu neįsivedam metafizinio Meninko sąvokos), bet kalnų vaizdavimas paveiksle – jau menas, nes demonstruoja tą grožio fenomeną. Menas nebūtinai grožio vaizdavimas. Atstumiantis paveikslas lygiai taip pat yra meniškas. Nemeniškas yra tik pilkas, jokių jausmų nesukeliantis kūrinys. Žalia – reiškia daug maisto, ramina, raudona jaudina – gaisras arba erotika. Žalia ir raudona spalvos paveiksluose evoliuciškai susiformavusiu būdu veikia pasąmonę, tuo tą evoliucinį dėsnį ir demonstruodamos. Menas – gamtos dėsnių aiškinimas nemoksliniais metodais.
Kad monoteizmas yra vertybė dar labai ir labai reikėtų pasiginčyti, jūsų pavyzdys su dievu vagim ir dievu policininku yra nepilnas, nes jei musm reikia teisingumo sukuriam (apibrėžiam) dievą teisėją.
Jeigu panteone įvedam supervizorių Dzeusą, tada tai jau monoteizmo užuomazga. Nors toks Perkūnas pagonybėje yra kaip ir visur, tai gal ir nėra jau tokios didelės politeizmo/monoteizmo priešpriešos? Kaip ten antikoj, ar nekildavo susirėmimų tarp kokių Afroditės ir Apolono garbintojų? Ar juos Dzeusas visada įstengdavo sutaikyt? Šiaip politeizmas perdėtai gretinamas su pliuralizmu. Pliuralizmas be bendro viską vienijančio taisyklių rinkinio nefunkcionuoja. Jeigu toks rinkinys yra – tada jis ir yra tas „neturėk kitų dievų“. Ar ne taip?
Monoteizmo atveju Dievas vagis ir Dievas policininkas (ir teisėjas) niekur nedingsta jie tiesiog sutraukti į vieną asmenį ir dėl to yra neveiksnųs nes prieštarauja sau pačiam.
Manau lieka vien policininkas? Vagis paverčiamas Šėtonu ir ištremiamas į pragarą be teisės daryti įtaką paklusniems piliečiams.
Etika yra sąntykius nagrinėjanti filosofijos (dėl to nesu tikras) šaka.
Iš kažkur man yra likusi (gal iš Rybakovo paskaitų?) tokia klasifikacija, kurios dabar nerandu, ir kuri, matyt, klaidinga (kaip ir su tuo menu – jeigu taip buvo užrašyta mano konspektuose, visai nereiškia, kad Lektorius būtent taip ir sakė): egzistuoja du etikos termino homonimai: 1) disciplina, nagrinėjanti žmonių santykių taisyklių raidą ir įpatumus; 2) pati sistema (tai, ką jūs vadinat morale). Pagal mane moralė tai vieno atskiro individo elgesio taisyklių visuma. Etika – visos socialinės grupės. Individo moralė gali skirtis nuo grupės etikos, bet negali jai prieštarauti. Gerai, keičiam visus mano etikos paminėjimus į moralę.
Religija yra kaltinama moralės monopolio sąvinimusi todėl kad atėjusi ir radusi tokį objektą išdidžiai treptelėjo koja ir tarė "I made this".
Tai kad istoriškai būtent taip ir buvo. Kai tik atsirado pirmosios bendruomenės, jų elgesį jau kontroliavo religinės moralinių normų sistemos. T. y., gyvūnų bendruomenės elgesys iš esmės nustatomas gaujos vado ar giminės motinos. O kai gyvūnų ruja iš lėto virsta žmonių bendruomene, elgesio normos ir toliau išlieka susiję su kokio nors seniai mirusio vado kaukole kaip giminės totemu. Nereliginė moralė atrodo įmanoma tik iš šios dienos perspektyvų. Vėl tas pats pirminių sąvokų išryškėjimas vėliau už antrines.
kažkas tokia sistema gali pasinaudoti tačiau tai nėra jo sukurtas konstruktas, tokia "taisyklė" egzistavo visada (where relevant) ir nuo užrašytojo nepriklausė.
Na tai tas užrašytojas ir nesako, kad jis tai užrašė. Jo ranką vedžiojo Dievas. Ir jis visiškai teisus – moralės taisyklės susiformavo evoliucijos/socialinių/gamtos dėsnių įtakoje. O kas yra Gamtos dėsnių Autorius?
Religija yra labai siauras porūšis ir bendraminčių (metafiziniame lygyje vienos idėjos valdomų) susibūrimas visai nėra religija. Religija yra bendraminčių susibūrimas su Dievo sąvoka. Ir ne šiaip Dievo sąvoka o kokia nors archaiška nebeatitinkanti sąvybių
Sekta?
Skirumus aš matau, tik juos vertinu kaip neesminius, išorinius, na, kaip kovą tarp drūtgaliečių ir smailagaliečių (Big-Endian/Little-Endian controversy):
http://en.wikipedia.org/wiki/Lilliput_a ... pretations