Legionas wrote:Akcizas nieko bendro su externalities neturi ir nukentejusiai treciajai saliai zalos nekompensuoja, o tera valdininku pajamos, lyg valdininkai ypatingai kentetu nuo to , kad zmones sokolada valgo ar sidabriniais papuosalais puosiasi.
Tuo tarpu atstovaujamosios bylos (Class Action) ir siaip tiesioginis kompensavimas uz realia zala nukentejusiems yra sveika praktika.
Akcizai tiesiogiai sprendžia išorinių poveikių problemas. Kaip konkrečiai – jau rašiau praeitame post'e. Ir žalą akcizai
kompensuoja. Aš (ir visi kiti gyventojai) nukenčiame dėl automobilių teršiamo oro. O kam atitenka sumokėti akcizai? Tiems patiems gyventojams, per valstybės teikiamas paslaugas.
Class action? Ar galėčiau paduoti į teismą visus pasaulio automobilių gamintojus bei vairuotojus ir prisiteisti kompensaciją už oro, kuriuo kvėpuoju, taršą? Gal tuo pačiu nurodytum ir mechanizmą, kaip tai turėtų atrodyti, tas teismo procesas prieš vairuotojus ir kompensacijos išsireikalavimas iš jų?
Legionas wrote:Taigi ir vel problema ta pati - valdzia.
Ne rukorius vercia jo gydymo saskaitas apmoket, o valdzia.
Problema – draudimas. Kažkas užsiima riziką didinančia veikla. Jei neįmanoma tiksliai numatyti ir įvertinti pinigais tos veiklos padarinių – draudiminė įmoka didėja visiems. Net jei taikysime didesnes įmokas rūkoriams, vis vien įmokos padidės gydant tuos, kurie patys nerūko, bet nukentėjo nuo kitų rūkorių dūmų, gydant vaikus, kurių tėvai rūkė, gydant tuos, kurie metė rūkyti, bet jų sveikata nukentėjo dėl ankstesnio rūkymo ir t. t. – daugybė atvėjų, kai negalima nustatyti tikslaus priežastinio ryšio, įvertinti rizikos padidėjimo ir atskirti didesnės rizikos grupės. Už visus juos mokės kiekvienas draudėjas.
