Požiūris į gimstamumo didinimą

Naujas temas kurkite čia

Kiek turite (ar planuojate turėti) vaikų?

0
7
54%
1
2
15%
2
2
15%
3
1
8%
4+
1
8%
 
Total votes: 13
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2017-10-18 09:24

Vilius wrote:Na, žmonės gi neturi "maximos kasininko" geno, ar ne? Taip ir su tom beždžionkom - gal jos irgi turi kažkokį primityvų socialinį mechanizmą, per kurį grupės nariams paskiriama viena ar kita funkcija.
Tai kad jos visos atlieka tą funkciją, neegzistuoja kažkoks pasiskirstymas rolėmis. O būti Maximos kasininku tikriausiai nesuteikia nei evoliucinio pranašumo, nei silpnybės. Galiausiai, net jei būtų pasiskirtymas rolėmis, turėtume tą patį atvejį, kaip ir žmonių pasiskirtymą į daugiau dirbančius ir daugiau gimdančius. Fizikano tvirtinimu, dirbantys dauginasi mažiau, taigi turėtų išnykti. Klausimas: kodėl perspėjančios beždžionės neišnyksta?

Ir kuo blogas paaiškinimas, kad nepotizmas evoliucijos eigoje yra naudingas, nes padeda pratęsti bent jau didžiąją dalį savo genų, kuriuos turi artimi giminaičiai?
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2017-10-18 20:21

Lionginas wrote:
2017-10-17 13:25
OK, tuomet mums artimesnis, lengvesnis klausimas: kodėl kai kuriose beždžionių rūšyse vis dar egzistuoja individai, kurie balsu praneša savo draugams apie artėjantį grobuonį, taip išduodami savo pozicijas ir tapdami kur kas labiau pažeidžiami už savo kolegas, kurie to nedaro?
Nes tai instinktas, formavesis milijonus metu, nesantis nauda rusies (o ne vieno individo) islikimui. Tai reiskia, kad sita bezdzioniu rusis nugalejo evoliucineje kovoje kitas bezdzioniu rusis, kurios sio instinkto neturejo. Bet kas is to? Nelabai pagaunu analogijos jei cia tokia yra.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2017-10-18 21:44

Sakykite, kolegos, o iš kur jūs apskritai ištraukėte, kad daugelis žmonių nori perduoti savo genus ir dar siekia, kad jų anūkai turėtų kuo daugiau jų genų? Aš va, žinokite, per visą savo gyvenimą nė karto tokio genų perdavimo noro nesu pajutęs.
Šiaip jau daugelis žmonių tiesiog nori turėti palikuonių, nes šitas noras yra užprogramuotas evoliucijos ir tie, kurie to noro neturėjo, nepaliko palikuonių, taigi, pasišalino iš genofondo. Bet aš kažkaip esu tikras, jog absoliučiai daugumai tas evoliuciškai užprogramuotas mechanizmas pasireiškia tiesiog noru turėti savo vaikų, juos auginti, auklėti, meile tiems vaikams, bet ne strategavimu, kaip ten perduoti kuo daugiau savo genų, kaip pasirinkti tokį partnerį, kryžminantis su kuriuo bus didžiausia tikimybė turėti į save panašius palikuonis (nuosekliai vystant šią idėją brolis ar sesuo turėtų būti geriausias partneris, norint susilaukti vaikų, o jei jis / ji dar ir identiškas dvynys...)
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2017-10-18 21:48

Lionginas wrote:
2017-10-17 13:00
Ar žmonės yra eusocialūs - ginčytinas klausimas
Nelabai matau mechanizmo, kaip tai galėtų veikti. Skruzdžių koloniją galima interpretuoti kaip vientisą organizmą – jei skruzdžių motinėlė turi genus, kurie užtikrina tiek daugintis gebančių patinų / motinėlių, tiek daugintis negebančių, bet skruzdėlyną prižiūrinčių darbininkų gamybą – skruzdėlynas išlieka, motinėlė išgyvena, prigamina naujų motinėlių, jos genai paplinta – ir nors darbininkės pačios nesidaugina, bet nepamirškime, kad jos savo genomą (šiuo atveju, užtikrinantį darbštumą, nes skruzdėlynas funkcionuoja gerai) gavo iš motinėlės, taigi, tie patys jų „darbštumo“ genai keliauja toliau, perduodami ne jų pačių, bet jų tėvų. O jei kažkuri šio „organizmo“ dalis neveikia, linija nutrūksta. Galima tai palyginti su žmogumi, kuris turi labai gerai išvystytą ir funkcionuojančią reprodukcijos sistemą, bet visišką raumenų atrofiją, arba tobulą muskulatūrą, bet neveikiančią reprodukcijos sistemą. Abiem atvejais jo šansai perduoti savo genus nedideli.
Tuo tarpu kalbant apie visuomenę žmogus (ypač šiuolaikinėje socialinėje sistemoje) gali nieko nedirbti ir susilaukti daugybės palikuonių, perduodamas jiems savo genus, neskatinančius darbštumo, priešingai nei skruzdėlyne, nėra jokio blokavimo mechanizmo (trumpuoju laikotarpiu). Jį ir jo palikuonis išlaikys darbštesni (ir, aptariamu atveju, mažiau vislūs) bendrapiliečiai, tačiau jų genai, priešingai nei skruzdžių darbininkių, niekur toliau nebus perduodami.
User avatar
Sejanus
senbuvis
Posts: 1669
Joined: 2008-11-16 14:41

2017-10-19 06:49

RB wrote: Sakykite, kolegos, o iš kur jūs apskritai ištraukėte, kad daugelis žmonių nori perduoti savo genus ir dar siekia, kad jų anūkai turėtų kuo daugiau jų genų?
Turbūt viskas prasidėjo, kai aš nevykusiai panaudojau frazę "užtikrinti genų tęstinumą" turėdamas omeny plačiaja prasme, palikuonis, giminės tęstinumą, ar kokią nors dar panašią abstrakciją, kuri daliai žmonių yra svarbi. Tada Lionginas pasišovė įrodyti, kad genų tęstinumo vis tiek neužtikrinsim ir taip toliau.
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2017-10-19 08:35

fizikanas wrote:Nes tai instinktas, formavesis milijonus metu, nesantis nauda rusies (o ne vieno individo) islikimui.
Tai dar kartą, jei dirbantys žmonės neša naudą rūšiai, kodėl būtent jie turėtų išnykti? Nes gaunasi, kad daug dirbančių, taigi mažiau gimdančių žmonių atveju tu teigi, kad evoliucijos eigoje jie išnyks, bet kažkodėl tuo pačiu manai, kad kai pirmosios beždžionės pradėjo pranešinėti gentainėms apie pavojų, taip pačios statydamos save į pavojų ir mažindamos savo galimybes sulaukti savo palikuonių, evoliucija šio gebėjimo ne tik neišnaikino, bet dar ir išplatino jį visoje populiacijoje.
fizikanas wrote:Nelabai pagaunu analogijos jei cia tokia yra.
Esmė tame, kad individo pasistatymas į prastesnę poziciją palikuonių susilaukimo aspektu nebūtinai reiškia, kad tai nulėmusios individo savybės evoliucijos eigoje išnyks. Aš tik duodu pavyzdžius iš gamtos, kai tai ne tik nenutiko, bet dar ir išplito visoje populiacijoje (beždžionės) ir net įgavo radikalų pavidalą, suteikiantį didelius pranašumus (skruzdėlės, smėlrausiai).
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2017-10-19 09:28

RB wrote:Nelabai matau mechanizmo, kaip tai galėtų veikti. Skruzdžių koloniją galima interpretuoti kaip vientisą organizmą – jei skruzdžių motinėlė turi genus, kurie užtikrina tiek daugintis gebančių patinų / motinėlių, tiek daugintis negebančių, bet skruzdėlyną prižiūrinčių darbininkų gamybą – skruzdėlynas išlieka, motinėlė išgyvena, prigamina naujų motinėlių, jos genai paplinta – ir nors darbininkės pačios nesidaugina, bet nepamirškime, kad jos savo genomą (šiuo atveju, užtikrinantį darbštumą, nes skruzdėlynas funkcionuoja gerai) gavo iš motinėlės, taigi, tie patys jų „darbštumo“ genai keliauja toliau, perduodami ne jų pačių, bet jų tėvų. O jei kažkuri šio „organizmo“ dalis neveikia, linija nutrūksta.
Žmonės kitoms kartoms irgi perduoda daugybę genų, kurie nėra naudojami, bet gali būti aktyvuojami. Kiekvienas žmogus turi genus, reikalingus uodegai užauginti, pavyzdžiui. Skruzdėlės irgi pradėjo nuo įprasto lytinio dauginimosi būdo, tiesiog evoliucijos eigoje jų darbo pasidalijimas suteikė tiek daug pranašumų, kad to pasekoje pasikeitė ir dauginimosi mechanizmas - pasidalijimas į kastas tapo esmine jų genomo dalimi.
RB wrote:Tuo tarpu kalbant apie visuomenę žmogus (ypač šiuolaikinėje socialinėje sistemoje) gali nieko nedirbti ir susilaukti daugybės palikuonių, perduodamas jiems savo genus, neskatinančius darbštumo, priešingai nei skruzdėlyne, nėra jokio blokavimo mechanizmo (trumpuoju laikotarpiu). Jį ir jo palikuonis išlaikys darbštesni (ir, aptariamu atveju, mažiau vislūs) bendrapiliečiai, tačiau jų genai, priešingai nei skruzdžių darbininkių, niekur toliau nebus perduodami.
Žmogus gali palikuonims perduoti genų, kurie jame nėra išreikšti. Todėl nematau, kodėl darbštumą nulemiantys ar kiti visai populiacijai naudingi genai negalėtų keliauti į kitas kartas per tuos individus, kurie labiau susikoncentravę į dauginimąsi, o ne į darbą. Grįžkime prie beždžionių - jos ne visos vienu metu pradėjo pranešinėti apie pavojų. Pradžioje buvo viena kita. Kiekvienai individualiai tai buvo evoliucinis trūkumas, bet tai nesutrukdė šio geno paskleisti visoje populiacijoje. Tikriausiai ir dabar yra beždžionių, kurios yra linkusios "sukčiauti" - nepranešti apie pavojų. Tačiau pranešinėjimas apie pavojų tiek naudingas visai populiacijai, kad tiesiog neišnyksta. Žmonės ir taip nuo seno yra linkę dirbti ir tobulinti viską aplink save, to evoliucinis pranašumas - milžiniškas, ir nematau, kodėl ta savybė turėtų išnykti. Kažkurie bus labiau linkę daugintis, bet tai nereiškia, kad visi jo vaikai taip pat bus linkę tik daugintis, jų vaikai - irgi tik daugintis ir t.t. Hipotetinis atvejis - du broliai, abu turi dabštumo geną. Pas vieną tas genas neišreikštas, jis labiau linkęs daugintis. Kitas vaikas labai darbšus, daug dirba ir taip padeda savo broliui daugintis, taigi pratęsti ne tik savo brolio, bet iš dalies ir savo genus, taigi ir darbštumo geną. Kažkas panašaus įvyko ir beždžionėse su pavojaus signalais - nors sumenkinti savo galimybes daugintis ir yra evoliucinis trūkumas, tačiau nepotizmas šį trūkumą pilnai kompensuoja.
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2017-10-19 09:41

Sejanus wrote:Turbūt viskas prasidėjo, kai aš nevykusiai panaudojau frazę "užtikrinti genų tęstinumą" turėdamas omeny plačiaja prasme, palikuonis, giminės tęstinumą, ar kokią nors dar panašią abstrakciją, kuri daliai žmonių yra svarbi. Tada Lionginas pasišovė įrodyti, kad genų tęstinumo vis tiek neužtikrinsim ir taip toliau.
Panašiai ir buvo. Tik aš originaliai nebuvau pasišovęs to įrodinėti, o tik pateikiau kaip šalutinį pastebėjimą. Nemaniau, kad kalbėdamas apie genus griežtai siaurąja prasme, būsiu suprastas plačiaja.
vvv2
senbuvis
Posts: 1178
Joined: 2007-08-02 11:24
Location: Kaunas city
Contact:

2017-10-19 11:18

- suplakėte, gerbiamieji, viską į paveldimumą, o taip nėra. Socialinė organizacija nėra paveldima genais. Taip pat genais nėra paveldimas nei mokslas nei menas. Visa tai įgyjama gyvenant bendrijoje. Jūsų minimos bezdžionės išmoksta kaip elgtis bendrijoje, nėra tokio "sekretorės geno" ar "prezidento geno" ar "vergo geno" ar "pasiaukojimo geno"..

p.s.
.. galima sutikti tik su organizmo adaptacija prie aplinkos sąlygų, sakykim po n kartų gali būti paveldima didesnė galva ar didesnio pajėgumo lytinis instrumentas.. Taip pat tai galima pasiekti ir "intensivių treniruočių" dėka..

:)
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2017-10-19 11:21

RB wrote:
2017-10-18 21:44
Sakykite, kolegos, o iš kur jūs apskritai ištraukėte, kad daugelis žmonių nori perduoti savo genus ir dar siekia, kad jų anūkai turėtų kuo daugiau jų genų? Aš va, žinokite, per visą savo gyvenimą nė karto tokio genų perdavimo noro nesu pajutęs.
Matote, kolega, jei jūs vienas neturėtumėte noro reprodukuotis, tai nebūtų didelė problema. Kaip mes jau čia išsiaiškinome, dauguma nuostabių tamstos genų bei "kultūrinio bagažo" vis tiek bus perduoti ateities kartoms per gentainius (gal išskyrus vieną-kitą unikalią mutaciją ar genų kombinaciją, kuri deja bus prarasta amžiams).
Tačiau dabar mes turime ištisą kultūrą, kuri dėl kažkokių priežasčių nebenori daugintis, kas ir atsispindi apverktinuose demografiniuose rodikliuose.
RB wrote:
2017-10-18 21:44
Šiaip jau daugelis žmonių tiesiog nori turėti palikuonių, nes šitas noras yra užprogramuotas evoliucijos ir tie, kurie to noro neturėjo, nepaliko palikuonių, taigi, pasišalino iš genofondo.
Nu, tai vakariečiai irgi turėtų turėt evoliucijos užprogramuotą norą daugintis. Ir, jei tas jų noras neatsispindi demografiniuose rodikliuose, reiškia kažkas jų kultūroje trukdo tam norui materializuotis, ar ne?
RB wrote:
2017-10-18 21:44
[..]kaip ten perduoti kuo daugiau savo genų, kaip pasirinkti tokį partnerį, kryžminantis su kuriuo bus didžiausia tikimybė turėti į save panašius palikuonis (nuosekliai vystant šią idėją brolis ar sesuo turėtų būti geriausias partneris, norint susilaukti vaikų, o jei jis / ji dar ir identiškas dvynys...)
Jei visi individai kryžmintųsi tik su artimais giminaičiais, anksčiau ar vėliau jie visi išmirtų dėl kraujomaišos sukeltų genetinių defektų. Ir evoliucija šitą išsiaiškino dar gerokai iki žmonių, nes dauguma gyvūnų irgi vengia daugintis su labai artimais giminaičiais.
Matyt, ilgoje perspektyvoje evoliucija bando surasti aukso vidurį, kur dauguma individų daugintųsi su pakankamai tolimais giminaičiais, bet ne su tokiais tolimais, kad visiems tektų keliauti į kitą pasaulio galą, kad rastų nu jau tą vienintelę idealią "antrą pusę".
User avatar
Sejanus
senbuvis
Posts: 1669
Joined: 2008-11-16 14:41

2017-10-19 15:04

Lionginas wrote: kai pirmosios beždžionės pradėjo pranešinėti gentainėms apie pavojų, taip pačios statydamos save į pavojų ir mažindamos savo galimybes sulaukti savo palikuonių, evoliucija šio gebėjimo ne tik neišnaikino, bet dar ir išplatino jį visoje populiacijoje.
Viskas labai paprasta, kad genas išplistų, jo skatinamas elgesys turi būti kažkaip naudingas tam genui plisti. Dar pačiose pradinėse stadijose jis turi turėti pranašumą prieš kitus genus, o ne tik tapti naudingu po to, kai bus išplitęs po visą populiaciją ir „padės rūšiai“. Pasiaukojimas dėl artimųjų padeda išgyventi toms geno kopijoms, kurios yra artimuosiuose. Jei beždžionė miršta, bet išsaugo tris savo vaikus ir du brolius, iš kurių tarkim pusė turėjo tą pasiaukojimo geną, greičiausiai pasiaukojimas buvo naudingesnis geno išlikimui, lyginant su alternatyva, kuomet pavojus priartėja nepastebėtas ir užmuša tarkime visus geno nešiotojus išskyrus tą savanaudę beždžionę.

Kadangi tie patys genai skirtingomis aplinkybėmis gali sąlygoti labai skirtingą elgseną, labai teoriškai tikėtina, kad kartais „tinginio genas“ liepia pasirinkti lengviausią kelią išgyvenimui ir veisimuisi net jei tas gyvenimo būdas nelabai komfortabilus (pvz. iš pašalpų); o kartais daryti karjerą ir taip netiesiogiai padėti išgyventi geno kopijoms žmonėse, kurie mažiau dirba daugiau krušasi. Kokie konkrečiai trigeriai gali įtakoti skirtingus siekius nelabai svarbu kol kas, tai nesigilinsiu. Kiek suprantu, turi omeny tokį mechanizmą, kitokio nelabai sugalvoju. Matau čia tokią problemą, kad konkretus dirbantis žmogus prisideda prie bendro gerbūvio labai nedaug, todėl toks genas tikriausiai neturėtų didelio pranašumo prieš pvz. geną, liepiantį daug kruštis bet kuriuo atveju ir niekada nedaryti karjeros.

Bet gal būt apskritai tie genai jau įtakoja pakankamai mažai, nes jų direktyvos iškraipomos žmogaus proto? Gamtoje pakanka sukelti norą kruštis, nebūtinas noras specialiai pasidaryti vaikų, tik kai tie vaikai jau yra įsijungia visokie saugojimo globojimo instinktai. Gal net nėra genų, kurie būtų atsakingi už stiprų norą pasidaryti vaikų.
Lionginas wrote: Panašiai ir buvo. Tik aš originaliai nebuvau pasišovęs to įrodinėti, o tik pateikiau kaip šalutinį pastebėjimą.
Tuomet persiprašau. Internetu lengva nesusikalbėti.
User avatar
Sejanus
senbuvis
Posts: 1669
Joined: 2008-11-16 14:41

2017-10-19 15:22

Nu, tai vakariečiai irgi turėtų turėt evoliucijos užprogramuotą norą daugintis. Ir, jei tas jų noras neatsispindi demografiniuose rodikliuose, reiškia kažkas jų kultūroje trukdo tam norui materializuotis, ar ne?
Vakariečiai turi užprogramuotą norą užsiiminėti seksu, kaip ir visi kiti. Tas noras niekur neišnyko, ir gamtoje jo pilnai pakanka, kad atsirastų palikuonių. Kai kuriais atvejais tais palikuonimis po to vienas ar abu tėvai dar rūpinasi, kai kuriais ne. Bet abejoju, ar daug gyvūnų turi sąmoningą siekį pasidaryti vaikų, kol jų neturi. Manau daugiau tiesiog nori pasibarškinti. Ir net tiek ne visada: ką mes vadintume išprievartavimu, gamtoje dažnai yra normalus dauginimosi būdas, t.y. patelė dažnai visai nenori, bet jos niekas neklausia.

Žmonės deja rado būdų pasibarškinti tuo pačiu neapkraudami savęs vaikais. Teoriškai noras pasibarškinti plius noras apkrauti save vaikais turėtų turėti evoliucinį pranašumą. Bet čia preziumuojame, kad egzistuoja toks straightforward genas, liepiantis gamintis vaikus, bet kuriom aplinkybėm bet kuriais atvejais. Gal tokio net nėra. Gal jis nepakankamai stiprus, kad nustelbtų kitas elgesio normas, kurios kažkada padėdavo daugintis, bet dabar trukdo. Pvz., norui pritapti prie visuomenės; o visuomenėje kaip sykis susikūrė tokia kultūra, kur turėti daugybę vaikų nėra norma. O ji susikūrė, nes dauguma žmonių mėgsta gerai gyventi, ir kuomet seksas buvo neatsiejamas nuo vaikų, o vaikai dažniau padėdavo nei trukdydavo gerai gyventi, viskas veikė puikiai, bet dabar nelabai. Bus įdomu, kokias išvadas padarys mokslininkai po kelių šimtų metų, jei tuomet dar bus mokslininkų.

Beje dėl noro užsiiminėti seksu, girdėjau, kad pvz. Japonijoje net jis mažėja... na gal ne pats noras mažėja, bet keičiasi jo implementacijos būdai if you know what I mean. Vis daugiau jaunų vyrų mano, kad dating yra per daug sudėtinga, kad būtų verta vargintis. Čia pusiau gandų lygio informacija, net nepamenu kur skaičiau, bet man pilnai suprantama ir tikėtina. Ir vakaruose irgi pastebiu jos apraiškų. Apie tai, kad vestuvės šiais laikais yra nekoks sandoris vyrui irgi rašiau anksčiau.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2017-10-19 20:53

Lionginas wrote:
2017-10-19 09:28
Žmogus gali palikuonims perduoti genų, kurie jame nėra išreikšti. Todėl nematau, kodėl darbštumą nulemiantys ar kiti visai populiacijai naudingi genai negalėtų keliauti į kitas kartas per tuos individus, kurie labiau susikoncentravę į dauginimąsi, o ne į darbą. (..)Hipotetinis atvejis - du broliai, abu turi dabštumo geną. Pas vieną tas genas neišreikštas, jis labiau linkęs daugintis. Kitas vaikas labai darbšus, daug dirba ir taip padeda savo broliui daugintis, taigi pratęsti ne tik savo brolio, bet iš dalies ir savo genus, taigi ir darbštumo geną.
Ne atskirus hipotetinius atvejus imkime, o statistiką. Jei dauginasi tie, kurie neturi „darbštumo geno“ arba tas jų genas neišreikštas (dėl genetinių priežasčių, epigenetikos nelieskime paprastumo dėlei), tai labiau tikėtina, kad jų palikuonys irgi neturės to geno arba jis nebus išreikštas, nei tuo atveju, kai daugintųsi turintys aktyvų „darbštumo geną“. Primityvioje visuomenėje turėtume tiesiog tinginių gentį ar kaimą, kuris greit išmirtų. Dabar, su dideliu gyventojų mobilumu ir socialinės paramos tinklu, to neįvyks.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2017-10-19 20:58

Vilius wrote:
2017-10-19 11:21
Tačiau dabar mes turime ištisą kultūrą, kuri dėl kažkokių priežasčių nebenori daugintis, kas ir atsispindi apverktinuose demografiniuose rodikliuose.
Turime kultūrą, kuri nori gyventi gerai ir maloniai. Be to, suprato, kad penki vaikai menkai padeda tam geram ir maloniam gyvenimui, vis mažiau vadovaujasi senomis kultūrinėmis normomis, susiformavusiomis tada, kai bent penki vaikai buvo būtini, siekiant užtikrinti pakankamą nemokamos darbo jėgos kiekį šeimoje, ir dar moka naudotis kontracepcija. Nematau nieko stebėtino galutiniame rezultate.
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2017-10-20 09:00

RB wrote:
2017-10-19 20:58
Turime kultūrą, kuri nori gyventi gerai ir maloniai.
Priešingai nei kai kurie antihedonistai, nematau tame problemos, per se. Tačiau į tą malonumo skaičiavimą reikėtų įtraukti ir blogos demografijos pasekmes. Pvz., ar mes tikrai manome, kad vieniša senatvė su klibančia pensijų sistema (apart kitų politinių ir ekonominių problemų) bus mažiau nemaloni nei keli sunkesni metai jaunystėje auginant vaikus?
Augustas
senbuvis
Posts: 3165
Joined: 2012-05-03 18:44

2017-10-20 13:11

Vilius wrote:
2017-10-20 09:00
RB wrote:
2017-10-19 20:58
Turime kultūrą, kuri nori gyventi gerai ir maloniai.
Priešingai nei kai kurie antihedonistai, nematau tame problemos, per se.
Na, aš nesutinku su gerbiamuoju RB dėl to, kad turime kultūrą, kurioje norima gyventi gerai ir maloniai. Aš sakyčiau, kad turime kultūrą, kurioje nenorima mokėti už gerumą ir malonumą gyvenime. :ax: O nenoras mokėti už gerą ir malonų gyvenimą yra ne tas pats, kas noras gyventi gerai ir maloniai.
Tačiau į tą malonumo skaičiavimą reikėtų įtraukti ir blogos demografijos pasekmes. Pvz., ar mes tikrai manome, kad vieniša senatvė su klibančia pensijų sistema (apart kitų politinių ir ekonominių problemų) bus mažiau nemaloni nei keli sunkesni metai jaunystėje auginant vaikus?
O Vilius čia visai taikliai pastebėjo. :thumbsup: Tik aš pridursiu, kad viskas turi savo kainą, netgi nenoras mokėti už gerą ir malonų gyvenimą kainuoja. O to nenoro mokėti kaina yra, pvz., vieniša senatvė su klibančia pensijų sistema.
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2017-10-21 11:59

RB wrote:
2017-10-18 21:44
Sakykite, kolegos, o iš kur jūs apskritai ištraukėte, kad daugelis žmonių nori perduoti savo genus ir dar siekia, kad jų anūkai turėtų kuo daugiau jų genų? Aš va, žinokite, per visą savo gyvenimą nė karto tokio genų perdavimo noro nesu pajutęs.
Bet turbut esi pajutes potrauki kazkokiai moteriai, del kazkokiu jos savybiu (veido bruozu, kuno sudejimo ir t.t)? Tai cia taip ir pasireiske tas noras. O del anuku, tai tiesiog dar neatejo laikas, bet jei turi ar turesi savo vaiku, tai kazkada jie uzaugs ir tau uzeis nenumaldomas troskimas knisti jiems prota apie tai, kad jau laikas ir jiems savu vaiku pasigamint.
RB wrote:
2017-10-18 21:44
pasireiškia tiesiog noru turėti savo vaikų, juos auginti, auklėti, meile tiems vaikams, bet ne strategavimu, kaip ten perduoti kuo daugiau savo genų, kaip pasirinkti tokį partnerį, kryžminantis su kuriuo bus didžiausia tikimybė turėti į save panašius palikuonis
Manau labai nuvertini evoliucijos gebejima strateguoti sioje vietoje. Tiesiog tureti palikuoniu juk galetum su betkuria vaisinga moterimi, taciau turbut noretum atsirinkti tokia, kuri tau patinka. Tai cia jau ir viena is strategiju. Paskui dar yra ivairiu strategiju - miegoti su kuo daugiau moteru, uzmusti zmona jei buvo tau neistikima ir t.t. (gamta labai idomi sioje srity)
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2017-10-21 12:11

Sejanus wrote:
2017-10-19 15:22
Beje dėl noro užsiiminėti seksu, girdėjau, kad pvz. Japonijoje net jis mažėja... na gal ne pats noras mažėja, bet keičiasi jo implementacijos būdai if you know what I mean.
Siaip tai baisu pagalvoti, kas liks is Europos, kai uzaugs karta ant internetines pornografijos, o dar atsiranda VR ir sekso robotai. Nekokie laikai svieciasi sodros biudzetam.
Post Reply