- kas yra įdomu, kad bažnyčia Kristumi tik prisidengia, bet nevykdo jo mokymo.
Kunigai sudaro tik labai mažą visuomenės dalį. Demografiškai stabili arba auganti populiacija laisvai gali kompensuoti šią netektį. Gal net galima paspekuliuoti, kad tokia populiacija įgyja nedidelį pranašumą, kai ta nedidelė dalis užsiima ne veikų auginimu, o kita veikla (pvz., intelektualine, estetine ar administracine - kaip senesnių laikų vienuolynuose). Tuo tarpu šioje temoje mes kalbame apie visos populiacijos statistinius rodiklius.
Temoje - taip, bet savo žinutėje tu kalbėjai apie šio forumo populiaciją, tai ir mano komentarą reikėtų matyti šiame kontekste.Vilius wrote:Kunigai sudaro tik labai mažą visuomenės dalį. Demografiškai stabili arba auganti populiacija laisvai gali kompensuoti šią netektį. Gal net galima paspekuliuoti, kad tokia populiacija įgyja nedidelį pranašumą, kai ta nedidelė dalis užsiima ne veikų auginimu, o kita veikla (pvz., intelektualine, estetine ar administracine - kaip senesnių laikų vienuolynuose). Tuo tarpu šioje temoje mes kalbame apie visos populiacijos statistinius rodiklius.
Vilius wrote:Nu sprendžiant iš balsavimo rezultatų (3 žmonės po 0 vaikų, ir vienas su dviem), tai šitas forumas yra demografiškai pasmerktas.
Kaip jau rašiau, vaikų prisigaminimas dar nieko negarantuoja. Kas žino, gal tie du vaikai užaugę paskųs tėvus kokiai nors Teisybės ar Meilės ministerijai dėl per didelio skeptiškumoIšskyrus, žinoma, mūsų kultūrą - pastarąją ateities kultūros studijuos kaip kuriozišką savanoriško išnykimo atvejį.
Kultūra ir genetika yra gan atskiri dalykai. Gamindamasis vaikus tu užtikrini tik savo genų tęstinumą, ne savo kultūros.
Nors kita vertus, jei pvz. tie vaikai tarkim grynai teoriškai būtų forumo administratoriaus ir savininko, prižiūrėti skepforumą galėtų tapti gražia giminės tradicija, perduodama iš kartos į kartą. 
Realiai, neužsitikrini net ir genų tęstinumo, nes teoriškai, po daugelio metų, visai įmanoma turėti daugybę palikuonių, ir nei vieno perduoto geno. Tačiau net ir tuo atveju, jei palikuonys turėtų kažkiek protėvio perduotų genų, visas "komplektas" būtų taip išdalintas ir išmėtytas, kad būtų jau nebsvarbu, iš kur tie genai pas konkretų palikuonį atėjo. Jei kažkoks palikuonis turi konkretų geną, tai tas genas galėjo pas jį ateiti iš kitų tūkstančių jo protėvių. Išimtis būtų nebent Y chromosomos genai vyriškai linijai ir mitochondrijų DNR moteriškai. Visa kita - didžiulis genų prūdas, iš kurio visi geria ir į kurį visi tuštinasi. Po kelių šimtmečių tampa visiškai nesvarbu, kas ten ko prisisiojo.Sejanus wrote:Gamindamasis vaikus tu užtikrini tik savo genų tęstinumą, ne savo kultūros.
Aš paminėjau forumo populiaciją tik kaip aptariamos demografinės tendencijos pavyzdį. Turėjau omeny ne, kad evoliucija atsikratys skeptikų genų, o kad ji atsikratys bevaikių skeptikų genų. Bažnyčia (kaip ir skepticizmo idėjos) gali gyvuoti ir be dabartinių savo narių, ir net be jų genų. Tačiau pati populiacija gi negali gyvuoti be savo genų, ar ne?
Tas taip.. Tačiau vaikų neprisigaminimas tikrai garantuoja išnykimą, ar bent jau ženklų nuosmukį.
Tuoj prisikalbesi! pasodinsiu savo 8-metę moderuoti forumo
Ta pati pastaba, kaip ir Sejanui - gal palikuonių prisidarymas ir negarantuoja genų perdavimo, tačiau palikuonių neprisidarymas tikrai garantuoja genų neperdavimą. Tai rezultate, tame katile maišysis tik tų individų genai, kurie nepatingėjo juos perduoti.
Nėra ta košė taip labai sumaišyta. Gi dėl visokių socialinių-geografinių komplikacijų, tau yra žymiai didesnė tikimybė susilaukti vaikų su kaimyne Alina iš trečio aukšto, nei su panele Aisha iš kokio nors tolimo Kenijos kaimo*. Gal per ilgą laiką ir yra kažkokie genų mainai tarp skirtingų kultūrų, tačiau kultūrų viduje genai perduodami žymiai dažniau.
Čia toks biškį off-topikas, bet esu kažką girdėjęs apie genetines problemas pas klonuotus individus (kažkas apie "telomerų grandines", ir jų trumpėjimą, ane?) Tai net ir šiuo metodu kažin ar galėsi garantuoti genų tęstinumą labai ilgą laiką.
Niekas nesako, kad užtikrini tą testinumą amžinam ar tūkstantmečiui ar bent šimtmečiui. Shit happens, tavo vaikai gali nepalikti palikuonių ir linija nutruks. Arba po trisdešimt metų žemė gali papulti į kokių nors kosminių spindulių srautą ir viskas iškepti. O kad jie kažkada išsimaišys tai na vis tiek bus maždaug tokie patys genai, nesvarbu, kad nebe vienam rinkiny. Aš visiškai rimtai kalbėjau, kad palikuonis gali neturėti nei vieno kurio nors iš savo protėvių genų. Tarkime, yra tikimybė, kad tu neturi nei vieno geno iš kurio nors savo propro...prosenelio. Tokia tikimybė egzistuoja todėl, kad paveldi ne visus genus, o tik maždaug pusę. Kažkurioje kartoje ta "pusė" tampa tokia nedidelė, kad statistiškai į kitą kartą gali nepatekti nei vienas to protėvio genas.Sejanus wrote:Nušnekėjai nei šį, nei tą, Lionginai. Aišku, kad pasidarydamas vaikų užtikrini genų tęstinumą, vaikai ir yra tavo genų tęsinys
Tai kultūros/populiacijos viduje ir turime tą genų prūdą, kuriame viskas rimtai persimaišę.Vilius wrote:Nėra ta košė taip labai sumaišyta. Gi dėl visokių socialinių-geografinių komplikacijų, tau yra žymiai didesnė tikimybė susilaukti vaikų su kaimyne Alina iš trečio aukšto, nei su panele Aisha iš kokio nors tolimo Kenijos kaimo*. Gal per ilgą laiką ir yra kažkokie genų mainai tarp skirtingų kultūrų, tačiau kultūrų viduje genai perduodami žymiai dažniau.
Daugindamasis įprastu būdu perduosi tik daugmaž pusę savo genų. Po 300 metų kiekvienas tavo palikuonis turės tik maždaug 0,05% tavo genų. Žinoma, jeigi tavo palikuonys kryžminsis tarpusavyje, tai turės šiek tiek daugiau, bet šiuolaikiniame globaliame pasaulyje tokia galimybė vis mažesnė ir mažesnė.Vilius wrote:Čia toks biškį off-topikas, bet esu kažką girdėjęs apie genetines problemas pas klonuotus individus (kažkas apie "telomerų grandines", ir jų trumpėjimą, ane?) Tai net ir šiuo metodu kažin ar galėsi garantuoti genų tęstinumą labai ilgą laiką.Lionginas wrote:Genų tęstinumą užtikrina tik klonavimas.
Tai aktualu tik tuomet, kai individas turi unikalų geną ar mutaciją, kurios neturi nei vienas kitas individas. Kitu atveju palikuonių turėjimas ar neturėjimas bendram genų katilui ne toks jau ir reikšmingas. Pavyzdžiui, genų katilas niekaip esmingai nenukenčia, jei vienas iš mėlynakių nepalieka palikuonių su savo mėlynų akių genu. Tokį patį geną turi daugybė žmonių. Tai aktualu nebent bendram visų mėlynakių protėviui, kuris turėjo unikalią mutaciją. Visi kiti tėra statistinės vidutinybės, genetinės neįdomybės.Vilius wrote:Ta pati pastaba, kaip ir Sejanui - gal palikuonių prisidarymas ir negarantuoja genų perdavimo, tačiau palikuonių neprisidarymas tikrai garantuoja genų neperdavimą. Tai rezultate, tame katile maišysis tik tų individų genai, kurie nepatingėjo juos perduoti.
Jei bus tiksliau, gali vietoje genų įsirašyti giminės tęstinumą, geneologiją ar dar kokią abstrakciją, kurios tęstinumą vaikai užtikrina jei visi susilaukia savo vaikų ad infinitumNe, Vilius taip negalvoja. Tačiau jis puikiai žino, kad ženklią dalį kultūros žmonės gauna iš savo tėvų ir senelių. Kadangi bevaikiai (gal neskaitant mokytojų ir patėvių) žmonės turi mažiau kontaktų su jaunąją karta, tai jie turės ir atitinkamai mažiau progų perduoti savo kultūrą.
Kažin ar nepervertini tos dalies dydžio. Ypač šiais moderniais laikais, kai kultūros maišosi, informacija laisvai prieinama internetu, keliauti darosi vis paprasčiau ir pigiau, dauguma didmiesčių yra kultūrų katilai... plius dar paaugliškas maištavimas prieš viską kas ateina iš tėvų ir jau ypač iš senelių. Gal ten konkrečius vakarienės ruošimo būdus ir perduoda, bet pasaulėžiūra drįsčiau sakyti stipriai skiriasi nuo tėvų ir dar labiau nuo senelių. Aš net drįsčiau taip užtikrintai teigti, kad jei va susikurčiau tinklaraštį, tai per pora metų aplenkčiau visas dvivaikes šeimas kultūros skleidime į vienus vartus. Net ne ta pati svorio kategorija būtųVilius wrote: Tačiau jis puikiai žino, kad ženklią dalį kultūros žmonės gauna iš savo tėvų ir senelių
Tu žinoma būdamas mokytas matematikas, tuoj pat pastebėsi, kad jei turėčiau tinklaraštį IR vaikus tai vis tiek turėčiau daugiau vietų skleisti kultūrai nei vien su tinklaraščiu bet be vaikų. Tačiau tas skirtumas toks nereikšmingas.... tarkime Youtube kanalui ar tinklaraščiui 100 ištikimų lankytojų yra labai mažai. Tačiau net lyginant su tokiu menku pasekėjų ratu, plius minus du vaikai... nebereiškia nieko. Margin of error.Tukstancius metu europieciai buvo balti, afrikieciai juodi, o azijieciai siaurom akim. Kas cia tada jei ne genu testinumas?Lionginas wrote: ↑2017-10-05 09:39Realiai, neužsitikrini net ir genų tęstinumo, nes teoriškai, po daugelio metų, visai įmanoma turėti daugybę palikuonių, ir nei vieno perduoto geno. Tačiau net ir tuo atveju, jei palikuonys turėtų kažkiek protėvio perduotų genų, visas "komplektas" būtų taip išdalintas ir išmėtytas, kad būtų jau nebsvarbu, iš kur tie genai pas konkretų palikuonį atėjo. Jei kažkoks palikuonis turi konkretų geną, tai tas genas galėjo pas jį ateiti iš kitų tūkstančių jo protėvių. Išimtis būtų nebent Y chromosomos genai vyriškai linijai ir mitochondrijų DNR moteriškai. Visa kita - didžiulis genų prūdas, iš kurio visi geria ir į kurį visi tuštinasi. Po kelių šimtmečių tampa visiškai nesvarbu, kas ten ko prisisiojo.Sejanus wrote:Gamindamasis vaikus tu užtikrini tik savo genų tęstinumą, ne savo kultūros.
- paskutiniais duomenimis tai tik "gamtinių sąlygų" stabilumas.
TIk va to tinklaraščio poveikis vaiko charakteriui ir pasaulėžiūrai, lyginant su tėvų poveikiu, irgi yra maždaug margin of error ribose. Net ir šiame moderniame pasaulyje vaikus augina visų pirma tėvai ar globėjai, o ne youtube kanalai.
