RB wrote:Nelabai matau mechanizmo, kaip tai galėtų veikti. Skruzdžių koloniją galima interpretuoti kaip vientisą organizmą – jei skruzdžių motinėlė turi genus, kurie užtikrina tiek daugintis gebančių patinų / motinėlių, tiek daugintis negebančių, bet skruzdėlyną prižiūrinčių darbininkų gamybą – skruzdėlynas išlieka, motinėlė išgyvena, prigamina naujų motinėlių, jos genai paplinta – ir nors darbininkės pačios nesidaugina, bet nepamirškime, kad jos savo genomą (šiuo atveju, užtikrinantį darbštumą, nes skruzdėlynas funkcionuoja gerai) gavo iš motinėlės, taigi, tie patys jų „darbštumo“ genai keliauja toliau, perduodami ne jų pačių, bet jų tėvų. O jei kažkuri šio „organizmo“ dalis neveikia, linija nutrūksta.
Žmonės kitoms kartoms irgi perduoda daugybę genų, kurie nėra naudojami, bet gali būti aktyvuojami. Kiekvienas žmogus turi genus, reikalingus uodegai užauginti, pavyzdžiui. Skruzdėlės irgi pradėjo nuo įprasto lytinio dauginimosi būdo, tiesiog evoliucijos eigoje jų darbo pasidalijimas suteikė tiek daug pranašumų, kad to pasekoje pasikeitė ir dauginimosi mechanizmas - pasidalijimas į kastas tapo esmine jų genomo dalimi.
RB wrote:Tuo tarpu kalbant apie visuomenę žmogus (ypač šiuolaikinėje socialinėje sistemoje) gali nieko nedirbti ir susilaukti daugybės palikuonių, perduodamas jiems savo genus, neskatinančius darbštumo, priešingai nei skruzdėlyne, nėra jokio blokavimo mechanizmo (trumpuoju laikotarpiu). Jį ir jo palikuonis išlaikys darbštesni (ir, aptariamu atveju, mažiau vislūs) bendrapiliečiai, tačiau jų genai, priešingai nei skruzdžių darbininkių, niekur toliau nebus perduodami.
Žmogus gali palikuonims perduoti genų, kurie jame nėra išreikšti. Todėl nematau, kodėl darbštumą nulemiantys ar kiti visai populiacijai naudingi genai negalėtų keliauti į kitas kartas per tuos individus, kurie labiau susikoncentravę į dauginimąsi, o ne į darbą. Grįžkime prie beždžionių - jos ne visos vienu metu pradėjo pranešinėti apie pavojų. Pradžioje buvo viena kita. Kiekvienai individualiai tai buvo evoliucinis trūkumas, bet tai nesutrukdė šio geno paskleisti visoje populiacijoje. Tikriausiai ir dabar yra beždžionių, kurios yra linkusios "sukčiauti" - nepranešti apie pavojų. Tačiau pranešinėjimas apie pavojų tiek naudingas visai populiacijai, kad tiesiog neišnyksta. Žmonės ir taip nuo seno yra linkę dirbti ir tobulinti viską aplink save, to evoliucinis pranašumas - milžiniškas, ir nematau, kodėl ta savybė turėtų išnykti. Kažkurie bus labiau linkę daugintis, bet tai nereiškia, kad visi jo vaikai taip pat bus linkę tik daugintis, jų vaikai - irgi tik daugintis ir t.t. Hipotetinis atvejis - du broliai, abu turi dabštumo geną. Pas vieną tas genas neišreikštas, jis labiau linkęs daugintis. Kitas vaikas labai darbšus, daug dirba ir taip padeda savo broliui daugintis, taigi pratęsti ne tik savo brolio, bet iš dalies ir savo genus, taigi ir darbštumo geną. Kažkas panašaus įvyko ir beždžionėse su pavojaus signalais - nors sumenkinti savo galimybes daugintis ir yra evoliucinis trūkumas, tačiau nepotizmas šį trūkumą pilnai kompensuoja.