Tokių prigimtinių savybių neegzistuoja. Tavo draugai ar net giminės yra paprasti žmonės, o sureikšmini tu juos pats. Tai, kad manai, jog žmogus žmogui - vilkas, tai aišku kapitalistinių sąlygų suformuotas dalykas, žmogus žmogui gali laisvai būti draugas, galų gale 1990-aisiais kovoje už nepriklausomybė dar ir kokie draugiški lietuviai vienas kito atžvilgiu buvo.Taip nebūna. Ne tokia žmogaus prigimtis. Pasitikrinkim realybę: kada tu paskutinį kartą ką gavai už dyką iš ne draugų ir ne giminių? Gal visgi žmonės nelinkę dalinti už dyką savo daiktų vien už tai kad tau kažko norisi.
RB:
1. Aš jau paaiškinau skirtumą tarp noro ir poreikio, o dabar tu tik kartoji klausimą.
Atsakysiu į nesikartojantį klausimą, apie išgyvenimą. Nors žinau, kad tu, aišku, smarkiai suvulgarintai traktuoji žodį "išgyventi", tačiau iš esmės TAIP (kadangi pats prieš faktą pastatai atsakyti "taip" arba "ne"). Pagal apibrėžimą, poreikis tai yra tai, ko reikia kažko pilnaverčiam funkcionavimui. Iš wiki:
A need is something that is necessary for organisms to live a healthy life. Needs are distinguished from wants because a deficiency would cause a clear negative outcome, such as dysfunction or death.
Ir Markso tu visai nesupratai, aš tau jau paaiškinau citatą, kurią parašei, o tu toliau aiškini, kad tai tavo tiesos, jog poreikiai begaliniai ir jų niekada nebus įmanoma patenkinti, įrodymas. Marksas aiškino, apie tai, jog poreikiai yra reliatyvūs ir kylant gamybos jėgoms, atsiranda vis naujų, taigi, jų daugėja.Потре́бность — внутреннее состояние функциональной или психологической нужды или недостатка чего-либо для поддержания жизнедеятельности объекта, субъекта, индивида, социальной группы, общества. Являясь внутренними возбудителями активности, потребности проявляются по-разному в зависимости от ситуации.
2. Aš ir sakiau, kad galimybės - individualios. O Engelsas tau citatoje aiškino, jog nereikia žinoti absoliučios formulės tam, ir lygino tai su gamtos mokslų formulėmis. Galimybes reikia nustatinėti vidutiniškai ir reliatyviai. Dar syk Engelso citatą perskaityk, gal suprasi, ką norėta pasakyti.
Jis ten labai geru pavyzdžiu molekulinę fiziką paėmė. Tarkime, skaičiuoji dujų savybę kokią, taigi tu neatsižvelgi į molekulių judėjimą ir t.t... tu skaičiuoji "idealiųjų dujų" savybę (prisigyrei, kad fiziką moki, tai turėtum žinot). Atitinkamai galų gale, su 8 valandų darbo dieną, tai pagal "idealųjį žmogų" pirmasis Internacionalas pasiūlė 8 valandų darbo dieną, na, o kiekvieno atveju galima tai pareguliuot ar pan, pvz. jei invalidas, lai dirba daugiau, jei darboholikas (t.y. mėgsta ir entuziastingai dirba), tegu dirba daugiau, nieks nedraudžia.
3. Paskirstymas.
Tavo samprotavimas remiasi aksioma, neva kapitalizmas yra amžinoji santvarka ir absoliučiai visada bus deficitas. Tai, kad resursai riboti, nereiškia, kad bus deficitas.
Toliau irgi samprotauji kažkokiais rinkos dėsniais, kuriuos išvedi iš to, neva kapitalizmas amžinas. Juodoji rinka TSRS atsirado ne todėl, kad buvo centralizacija, o todėl, kad paskirstymas idiotiškas buvo.
Čia nėra konkurencijos ir tu net jei ir esi vienas savo reikalo specas, tai koks skirtumas, kas tau suteiks verte ir kas konkuruos dėl tavo darbo? Kitas dalykas, jei tau patinka tavo veikla, tu save realizuoji ir atitinkamai pagal darbą visko gauni, arba išvis visi tavo poreikiai patenkinami, tai kame blogybė? Dėl šlavėjo to pačio, tai kol tu sėdi ir galvoji, per tą valandą jis irgi ne miega, o dirba. Iš kitos pusės, pats Akela svarbų dalyką paminėjo - viskas eina link to, kad fizinio darbo lieka vis mažiau, taigi, ši problema savaime palaipsniui sprendžiasi.
4. Žemė.
Komuna suinteresuota, nes tokiu atveju į ekonominę sistema patekus dar vienam nariui, bus lengviau visiems patenkinti savo poreikius. O šiaip tu vėl kažkaip neatidžiai skaitei, nes jau pasakiau, iš esmės didžioji žemės dalis bus niekieno, taigi, tau sutrukdyti negalės niekas.
Draustiniai bus saugomi bendrų komunų sutarimu, galų gale, kam tu parduosi tą iškirstą medieną? Šiaip sau, iš "vriednumo" kirsi?
5. Kalbėk konkrečiai, dabar tavo visa argumentacija remiasi teiginiu "daug kur". Tiek italų, tiek graikų, tiek prancūzų komunistai yra tiek ES parlamente, tiek savo šalies parlamentuose, ir esa sudarinėję savo šalies vyriausybę. Tu nesupranti vieno dalyko, pvz. Italijos konstitucijoje yra parašyta, kad privati nuosavybė - neliečiama, o valstybinė religija - katalikybė, tai komunistai nors ir nusišaut gali, bet šių eilučių pakeisti negali net turėdami "demokratinę" valdžią. Todėl daug kas iš vis tokį dalyvavimą rinkimuose laiko oportunizmu, ką jau kalbėti apie anarchistus, kurie iš idėjos nedalyvauja valdžioje (nebent savivaldoje). Pvz. Graikijoje anarchistų lizdas, o manai, jie už ką nors balsuoja per parlamento rinkimus? Net neverta, nes niekas iš partijų neatstovautų jų interesų.
Liucipher:
Pirmiausia, tai neblogas nikas ;D artimas manajam
Dėl diskusijos, tai čia kaip jau pažiūrėsi. Mano oponentams savo tiesų irgi nepavyksta įrodyti, todėl negalima kalbėti nei apie vienų, nei apie kitų sėkmę.
Taip, manau viena iš diskusijos stagnacijų problemų yra dogmatiškas kai kurių teiginių supratimas (nekalbu jau apie šnekas apie kažkokią "prigimtį", tas pats dogmatiškas ekonomikos supratimas, suvokiant, kad vienintelė egzistuojanti ekonomika - kapitalistinė, ji nėra pirmasis ekonomikos modelis ir nėra paskutinis), taip pat aš jau nekalbu apie tiesos paieškas mistinėse "mokslininkų bendruomenėse", kadangi pvz. socialistinės šalys savo laiku užėmė daugiau kaip pusė Žemės rutulio teritorialiai, ir gyventojų skaičiumi - dar didesne proporcija. Ir mokslo pasiekimais nesiskundė, ir žmogų į kosmosą sugebėjo paleisti ir t.t.. Tačiau dabar pamirštama tai ir tų laikų visa informacija nurašoma "propagandai", o šiais laikais mat jau visiškai demokratiškai gyvenam, propagandos nebėra (tik Rusijoje, kurioje, nors kapitalizmas, bet mistiniu būdu, skirtingai nei kitose kapitalo valstybėse, tokie dalykai yra), ir galima aklai tikėti tuo, ką sako mokslininkų dauguma. Jau jeigu mokslininkų dauguma sako, tai absoliuti tiesa. Nors iš tiesų tai apie tokius dalykus kaip "anarchizmas" ir kita politinė FILOSOFIJA tai tokiuose žurnaluose kaip "Scientific America" išvis nelabai rašo, nes tai ne jų diskusijų tema.
Taip pat nuo pradžių iki galo idiotiškai įsikasta, neva kas buvo TSRS ar pan., tai reiškia tas priklauso marksizmo idėjoms, o visi, kas TSRS nemėgo, tie antimarksistai. Iš tokios logikos paskui ir galima išvesti, kad Trockis ar koks Orvelas buvo žiaurus antikomunistas.
Jei kalbėti apie anarchizmo trūkumus, tai čia problemos ne ideologijoje, o kitokio pobūdžio. Visų pirma, egzistuoja ne vienas anarchizmo modelis, yra sindikalizmas, yra komunizmas, yra primityvizmas, aš čia diskutuodamas pateikiu populiariausią "aukso viduriuką". Ir ,mano nuomone, didelė problema tame, kad dabartiniai anarchistai yra įsikandę požiūrį, neva praktika aukščiau už teoriją, ir skirtingai nei bolševikai, dažnai neturi vieningos tikslios vizijos ir šį klausimą atideda, tuo tarpu veikdami "čia ir dabar". Iš to praktikos sureikšminimo kyla ir kitos bėdos, tokios kaip konsoliduotų anarchistinių organizacijų nebuvimas arba jų nekordinuotumas.
Kas liečia marksizmą, tai jo pagrindinės bėdos tame, jog neišdirbtas socializmo modelis (na, socializmas čia šiaip anarchistams neaktualu, jie marksizmą dažniausiai taiko autonomizmo forma, ir kaip filosofinę pažinimo metodiką), tačiau tam, kad jį išdirbti, reikia grynai empirizmo, t.y. praktikos. Pavyzdžiui, TSRS modelis teoriškai lyg ir buvo pagrįstas, tačiau praktikoje išlindo modelio skylės ir trūkumai. Dabar yra krūvos marksistinių TSRS analizių (vieną jų, tarp kitko, verčiam), ta pati Graikijos Komunistų Partija yra kiek naujesnius pamąstymus pateikusi. Anarchistams šioje dalyje aktuali paskirstymo problematika.
Žodžiu, tobulėti aišku yra kur, bet ši idėja yra teisinga iš pagrindų, istorinio materializmo ir dialektinio materializmo, todėl ją ir remiu. O diskusijos tikslas buvo išaiškinti, kad anarchizmas nėra debilizmas, kaip skelbia temos pavadinimas, o normali politinė filosofija.