Ir velniop socialinį kontekstą, lyginkime tuos laikus su dabartimi, lyg niekur nieko.vvv2 wrote:a) senialiams mokėjo nedidelę dalį nuo uždirbtų/pagamintų vertybių (žymiai mažesnę dalį nei mokama šiandien).
b) gaudavo 60 rub/mėn, tai užtekdavo duonos kepaliukui ir kefyro bonkai (užsimokėjus mokesčius už butą ir kt. paslaugas).
c) darbas buvo būtinas (prievartinis), nedirbančius sodino į kalėjimą.
Pateikiamos Lietuvos istorijos realumas
Yra niuansų:vvv2 wrote:a) senialiams mokėjo nedidelę dalį nuo uždirbtų/pagamintų vertybių (žymiai mažesnę dalį nei mokama šiandien).Buboninis Maras wrote:a) Tai senoliams už jų darbą niekas nemokėjo?vvv2 wrote: 1. Deja yra visškai atvirkščiai - tai šiandieninis senimas viską atidavė jaunimui (savo jėgas, miestus, kelius ir t.t.).
b) Algų jie negaudavo?
c) Jie savanoriškai pasirinko dirbti ar juos kažkas privertė tai daryti ?
b) gaudavo 60 rub/mėn, tai užtekdavo duonos kepaliukui ir kefyro bonkai (užsimokėjus mokesčius už butą ir kt. paslaugas).
c) darbas buvo būtinas (prievartinis), nedirbančius sodino į kalėjimą.
p.s.
esu nustebęs kokių "kvailų" skeptikų esama...
šaltinis vis tas patsPagal vokiečių ekonomistą Hansą–Wernerį Sinną (H.V.Siną) šiandienos pensininkai, palyginti su dirbančiosios populiacijos gyvenimo lygiu, gyvena geriau nei bet kuri ankstesnė pensininkų karta. Taigi šie žmonės savo darbingais metais uždirbo gerokai mažiau, nei dabar suvartoja. Sudėjus tai su faktu, kad pensininkų šiandien yra gerokai daugiau ir ateityje dar smarkiai daugės, susiduriame su pagrįstu teisingumo tarp kartų klausimu ir problemos mastu. Sinnas teigia, kad šiandien beveik keturi dirbantys asmenys išlaiko vieną pensininką, tuo tarpu po 30–50 metų šią išlaikymo naštą neš tik du. Taigi šiandienos ir artimo rytojaus pensininkai naudojasi resursais, kurie priklauso ne jiems.
Beda, kad toks teiginys yra visiškai beprasminis, kai neturim skaičių, nes iš to ką pasakei, tai mes nežinom ar jie mokėjo litą ir dabar nori pasiimti už tai 100, ar mokėjo 100, o mes ir lito jiems gailim.RB wrote:Lygiai taip pat jie mokėjo socialinio draudimo įmokas (vienu ar kitu pavidalu). Ir dabar norėtų gauti paslaugą, kurią nusipirko.Buboninis Maras wrote: Tai senoliams už jų darbą niekas nemokėjo? Algų jie negaudavo ? Jie savanoriškai pasirinko dirbti ar juos kažkas privertė tai daryti ?
- Buboninis Maras
- naujokas
- Posts: 66
- Joined: 2009-08-15 12:56
Nesakiau, kad senoliai nenusipelno pensijų ir pašalpų. Tiesiog man keistai atrodė vvv2 teiginiai, kad senoliai dirbo dėl ateities kartų. Manau, kad žmonės dirbdami paprastai mąsto apie asmeninę naudą, kurią tas darbas jiems suteikia.RB wrote:Lygiai taip pat jie mokėjo socialinio draudimo įmokas (vienu ar kitu pavidalu). Ir dabar norėtų gauti paslaugą, kurią nusipirko.Buboninis Maras wrote: Tai senoliams už jų darbą niekas nemokėjo? Algų jie negaudavo ? Jie savanoriškai pasirinko dirbti ar juos kažkas privertė tai daryti ?
Uuuuu, kaip faina, kai jaunimėlis svaičioja apie tarybines realijas, apie kurias nutuokia tik iš savo fantazijų Aišku, nesidomėjai nei kainų lygiu, nei tarybine ekonomika, nei tokiu reiškiniu kaip deficitas (ir tuo, ką reiškia deficito egzistavimas ekonomikoje)vvv2 wrote:b) gaudavo 60 rub/mėn, tai užtekdavo duonos kepaliukui ir kefyro bonkai (užsimokėjus mokesčius už butą ir kt. paslaugas).
- taip, tikrai ne visi galvojo apie ateitį, bet didžioji dauguma ištvėrė okupacijų pasityčiojimus tik dėl ateities kartų vizijos..Buboninis Maras wrote: Nesakiau, kad senoliai nenusipelno pensijų ir pašalpų.
tiesiog man keistai atrodė vvv2 teiginiai, kad senoliai dirbo dėl ateities kartų.
Manau, kad žmonės dirbdami paprastai mąsto apie asmeninę naudą, kurią tas darbas jiems suteikia.
I call bullshit!vvv2 wrote:- taip, tikrai ne visi galvojo apie ateitį, bet didžioji dauguma ištvėrė okupacijų pasityčiojimus tik dėl ateities kartų vizijos..
Iš kur tamsta traukia tokią informaciją? Žinau iš kur, iš subinės! Didžioji dauguma? Tikrai? Tikrai?? Ištisos kartos nesavanaudiškau aukojosi vardan to, kad jų anūkai ar proanūkiai kada nors išbristų iš to pragaro, vadinto Sovietų Sąjunga? O gal dauguma paprasčiausiai priprato prie to ka turi ir gyveno, kad gyventų, nes taip jau žmonės daro? Ir kuo tai susiję su klausimu, kokia turi būti, jei apskritai turi būti, socialinio senatvės draudimo sistema? Koks skirtumas, ką galvojo ir kuo vadovavosi praeities kartos, jų motyvai mums neturi jokios reikšmės, niekas neprašė tų hipotetinių, altruistinių, NEEGZISTAVUSIŲ praeities šešėlių aukotis vardan vaikų.
Iškart sustabdysiu tave, jei rašai atsakymą į šitą postą - klysti. Baik daryti išvadas iš oro. Neabsoliutink. Neapibendrink. Nenusišnekėk.
sukurti agrarine valstybe kuri galetu konkuruoti su savo "broliais" is afrikosvvv2 wrote: Išvada:
a) būtina atkurti žemės ūki.
pasidomekit daugiau apie zemes uki valstybiu ekonomikai.. nustebsit kiek tai nepelninga ir nekonkurencinga o isgyvenama tik deka valtybiniu subsidiju tik tam kad islaikyti "savo produkta" esa del karo ar blokados rizikos ir tt..
sekmes jaunasis idealiste. netgi priviliojus uzsienio kapitala (kuri neparanku kisti i lietuva [kodel cia jau atskirai ilga tema tureciau rasyti]) nebus kas dirbtu.. per lietuvos ekonomini buma 2001-2007m nebuvo pakankamai specialistu kad butu galeje atlikti darbus ikurtose imonese.b) būtina "privilioti" užsienio investicijų pramonei/mokslui.
ir kuom tai naudinga? o gal tiesiog pagaliau reiketu reformuoti svietimo sistema ir pradeti ruosti specialistus? kad ne visi butu baige vadybas o butu ir darbininku.. kad ne visi idiotai nusipirktu ar nusirasytu univeru diplomus?c) šviesti jaunimą politinės ekonomikos pagrindais (šiandien jie išmano tik buitinę ekonomiką).
p.s. vajezau pamegink isskirti tema apie istorija ir pensijas i dvi dalis
Nežinau kokį vadovėlį skaitei tu, bet atsivertęs savo seną 11-12 klasės vadovėlį radau štai ką: "Jis privertė paklusti jo valdžiai kunigaikščius, o to nepadariusius išžudė arba išvarė iš jų valdų".Na, pavyzdžiui, Mindaugas:
+ Vadovėliuose sakoma, kad jis suvienijo Lietuvą.
- Pamirštama paminėti, kad "suvienijimas" yra vietinės valdžios, neretai ir savo giminių, nesutikusių paklusti jam, išskerdimas, taip nusavinant jų valdas.
1. Koks šaltinis?Lietuvos vardo paminėjimas:
+ Evangelinei žiniai jau tūkstantis metų...
- Nuo kada aktyvus pasipriešinimo aktas prieš kitą religiją yra vadinamas tos religijos skleidimo pradžia? Man atrodo, nukirsta galva, paleista pasroviui upe, labai aiškiai parodo, kad tuometiniai gyventojai nenorėjo evangelinės žinios.
2. Nepamiršai, kad Netimeras, visgi, apsikrikštijo?
3. O kodėl negali būti tokio požiūrio?
Keista. Juk neseniai pasirodė M. Pociaus knyga „Kita mėnulio pusė: Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944 - 1953 metais“, kurią išleido Lietuvos istorijos institutas. Kiek darbų turi būti parašyta apie tam tikros kariuomenės kareivių nusikaltimus, kad būtų atsisakyta mito, jog kažkas yra nutylima?Partizanai:
+ Ginklu kovojo už Lietuvos laisvę.
- Buvo girtuokliai, sadistai, žudikai, prievartautojai.
-
- naujokas
- Posts: 58
- Joined: 2017-12-12 21:38
Kuo Jūs stebitės, kad Žemaitija buvo pardavinėjama, nes tai nebuvo Lietuva. Vytautas nelaikė žemaičių lietuviais. Čia 2 žemėlapiai, kad būtų aiškiau kur tada buvo Lietuva http://prntscr.com/h5d3l4 ir http://history-belarus.by/images/img-pl ... ebiete.jpgstatus_quo wrote: ↑2010-01-11 12:05
Kiekvienu klausimu. Taip, buvo minima, kad Mindaugas buvo opurtunistas. Galų gale, atsimenat apie Žemaitiją? Tiek Mindaugas, tiek Vytautas ją lengva ranka pardavinėjo.
O čia žemėlapis baltų žemių https://prnt.sc/h5e1id tačiau jis nėra tikslus, nes neįtraukia į baltų gentis krivių. Rusai patys norėtų tapatintis, kad jie kilę iš krivių, nors pagal genus tikri rusai yra ugro-finai.
Sveikas, ne istorike. Šiaip pastebėjimas, kad tavo cituojama žinutė buvo parašyta prieš ~8 metus, ir jos autorius jau senokai pas mus nebesilanko.. Tai siūlyčiau labai nelaukti jo atsakymo
O dėl Žemaitijos, tai man visada buvo truputį įdomu, kodėl tų laikų Lietuvių kunigaikščiai (ir karalius) nesuko sau galvos dėl išėjimo prie jūros? Ar jie iš viso nežinojo apie laivybą? Ar žinojo, bet nematė tame vertės? Ar tiesiog turėjo svarbesnių prioritetų?
O dėl Žemaitijos, tai man visada buvo truputį įdomu, kodėl tų laikų Lietuvių kunigaikščiai (ir karalius) nesuko sau galvos dėl išėjimo prie jūros? Ar jie iš viso nežinojo apie laivybą? Ar žinojo, bet nematė tame vertės? Ar tiesiog turėjo svarbesnių prioritetų?
Lietuva niekada nebuvo stipri jūrinė valstybė, tai labai gali būti, kad neturėdama laivyno ir išvystytos jūrų prekybos, nematė jūroje jokios vertės, išskyrus kelis kibirus silkių. Man apskritai susidaro įspūdis, kad LDK prekybai skyrė labai mažai dėmesio, lyginant su Vakarų ir Pietų Europos šalimis.
O tai kodėl jie nenorėjo tapti jūrine valstybe? Gi iš principo būtų galėję užsitikrinti priėjimą prie jūros, tada pasikviesti laivų statytojų, kad apmokytų vietinius meistrus, ir pan. Tas aišku būtu kainavę laiko ir resursų, tačiau kitos jų iškylos (pvz, link Juodosios jūros) gi irgi nebuvo labai pigios, ar ne?
Gal dėl to, kad nelabai turėjo, ką pasiūlyti užsienio rinkoms?
Aš manau, kad dėl to, jog sausumos keliai buvo pakankami prekybai, tiksliau, toms prekybos, kuri vyko tarp LDK ir kitų šalių, kurios daugiausiai buvo į rytus nuo LDK, apimtims.Despòtas wrote: ↑2017-12-14 15:25O tai kodėl jie nenorėjo tapti jūrine valstybe? Gi iš principo būtų galėję užsitikrinti priėjimą prie jūros, tada pasikviesti laivų statytojų, kad apmokytų vietinius meistrus, ir pan. Tas aišku būtu kainavę laiko ir resursų, tačiau kitos jų iškylos (pvz, link Juodosios jūros) gi irgi nebuvo labai pigios, ar ne?
Apskritai paėmus, rašytinių šaltinių apie tai yra mažai, tad nežinom, ar turėjo ką pasiūlyti, ar neturėjo. Kita vertus, pinigai dar buvo daug kur nesuprantamas daiktas, ir todėl prekybiniai santykiai turėjo būti silpni dėl pinigų atsiskaitymams nenaudojimo.
- niekas neprašė? tai tu prašei, kad gimtum ir rašinėtum triedalus..7x wrote: ↑2010-01-15 13:17Iš kur tamsta traukia tokią informaciją? niekas neprašė tų hipotetinių, altruistinių, NEEGZISTAVUSIŲ praeities šešėlių aukotis vardan vaikų.vvv2 wrote:- taip, tikrai ne visi galvojo apie ateitį, bet didžioji dauguma ištvėrė okupacijų pasityčiojimus tik dėl ateities kartų vizijos..
- tai ir šiandien israelitai Žemaitiją vadina "antra jeruzale".. Na o Baltarusiai, Lenkai, Ukrainiečiai tikrai artimesni Lietuvai nei Žemaičiai. Sakykim žemaičių svarbiausias tinklapis neturi .lt domeno..
p.s.
.. J. Stalin CCCP izraelitams siūlė sukurti savo respubliką tolimuose rytuose, šalia Japonijos, žemes davė veltui, bet jie neėmė.
p.s.2
.. čia tik neutralūs faktai, jokių piktų tendencijų.
Žiūriu, tapo madinga diskutuoti su seniai dingusiais forumo nariais..
Aišku, miela, kad tais laikais žmonės vis dar suko sau galvas dėl sekančios palikuonių kartos užauginimo (kas nūnai tapo nebemadinga).. Tačiau nemanau, kad mes dabar turėtume jaustis jiems už tai skolingi.
Esu tikras, kad kelis šimtus metų iki savo paties gimimo, 7x nieko neprašė iš savo protėvių
Aišku, miela, kad tais laikais žmonės vis dar suko sau galvas dėl sekančios palikuonių kartos užauginimo (kas nūnai tapo nebemadinga).. Tačiau nemanau, kad mes dabar turėtume jaustis jiems už tai skolingi.
Čia, jei ką, tik mano spekuliacijos, ne koks nors istorikų konsensusas.
Toliau spekuliuojant – nesant atitinkamų tradicijų galbūt lietuviai tiesiog neįsivaizdavo, kad tas priėjimas iš jūros toks vertingas ir prekyba yra baisiai svarbi, pvz., gal net svarbesnė, nei karo žygiai į Rusiją ar ropių auginimas.
-
- naujokas
- Posts: 58
- Joined: 2017-12-12 21:38
Šitam žemėlapyje https://prnt.sc/h5d3l4 kur apibrėžtas apskritimas, atseit senais laikais buvo Herodoto jūra ir senuose žemėlapiuose toje vietoje prie tos Jūros nupieštas didelis laivas, aš aišku to žemėlapio nemačiau, bet rusai taip aprašo. Be to baltų žemės ėjo iki Vyslos (dabar centrinė Lenkija), taigi buvo dideli vandens keliai,spėjama, kad Aistmarės kilo iš žodžio eismarės,eismas,RB wrote: ↑2017-12-14 14:52Lietuva niekada nebuvo stipri jūrinė valstybė, tai labai gali būti, kad neturėdama laivyno ir išvystytos jūrų prekybos, nematė jūroje jokios vertės, išskyrus kelis kibirus silkių. Man apskritai susidaro įspūdis, kad LDK prekybai skyrė labai mažai dėmesio, lyginant su Vakarų ir Pietų Europos šalimis.