Narkotikų legalizavimas
Lygiai atbulai - pasiūlius nuimti visus apribojimus, mes apie tai ir kalbėjom. Lengvųjų narkotikų legalizavimui man atrodo beveik šiam forume visi pritaria, ir net nemačiau kad dėl to kas čia ginčytųsi.ToxisLT wrote:man shtai tik idomu, kodel visi ishkart puole kalbet apie heroino legalizavima, ar cia ne tas pats, kai pasiulius vilnius<-> kaunas pakelt greiti iki 110 pradetumet diskutuot apie greichio ribojimu nuemima.
O uždėti akcizą ant tabako gaminių nėra tas pats gyvenimo būdo apmokestinimas? Tik visiems per prievartą, net ir tiems, kuriems jų pačių sveikata nerūpi ar kurie nenori draustis? Kokiu būdu apskaičiuojama, kad jo būtent tokio reikia? Ir iš viso, kodėl ta draudimo sistema, skirstymo į rizikos grupes sistema turėtų būti efektyvi? Valstybinio sveikatos draudimo atveju jos nėra efektyvios, kodėl privačioms kelti tokius aukštus reikalavimus.Svetimas wrote:Pirma. Aš jau minėjau, kad žmonių skirstymas į atskiras rizikos grupes pagal gyvenimo būdą, mano supratimu, yra gan komplikuotas dalykas. Žmonių gyvenimo būdas nėra užrašytas jiems ant kaktų ir gali kisti. O tu šią vietą kažkodėl praleidai ir nepakomentavai. Pasakymas, kad "draudikai turi turėti galimybę apskaičiuoti" riziką, yra nieko vertas, kol nėra bent minimalaus įsivaizdavimo, kaip jie tai darys. Realybė nėra koks paprastas kompiuterinis žaidimas, kuriame galima lengvai pažiūrėti mus dominančio žmogeliuko "ypatybes". Jeigu tu siūlai skirstyti į atskiras rizikos grupes pagal gyvenimo būdą, tai aš tikiuosi, jog tu bent jau esi girdėjęs, kokį nors gerą ir praktišką metodą tam reikalui? Nes aš, deja, nežinau tokio.
Darau prielaidą, kad būtent tokia sistema nėra konkurencinga. Bet jei pasirodytų, kad klystu - ok, kur tuomet problema? Viskas lieka kaip buvo, visi apdrausti, visiems vienodas draudimo mokestis. Ar tau tiesiog nepatiktų, kad visa tai tvarkytų privačios bendrovės ir tas draudimas nebūtų privalomas?Svetimas wrote:Antra. Jei ir egzistuoja koks labai geras, praktiškas, patikimas ir efektyvus žmonių skirstymo į atskiras rizikos grupes būdas, tai dar nereiškia, kad pats skirstymas į rizikos grupes bus apskritai konkurencingas ir pasiteisinantis kaštų prasme dalykas, kad sėkmingai prigytų bei veiktų nereguliuojamoje draudimo rinkoje. Pvz. žmonėms, kurie pas vieną draudiką patektų į didesnės rizikos (ir, atitinkamai, didesnių draudimo įmokų) grupes, verčiau drausis pas tą draudiką, kuris į rizikos grupes skirsto ne taip griežtai arba visai neskirsto. Tokiu atveju, pastarieji draudikai (neskirstantys į rizikos grupes) turės konkurencinį pranašumą prieš pirmuosius draudikus, ir nekonkurencinga rizikos diferencijavimo strategija paprasčiausiai neprigis, neveiks, nebus naudojama tokioje rinkoje (nebent į ją įsikiš koks išorinis reguliuotojas).
Kuo puikiausiai.Kitaip sakant, tu siūlai atsisakyti sveikatos draudimo? Ar tu tikrai žinai, ko atsisakai?
Pirmiausia, Sovijus neturi jokių vaikiškų iliuzijų, kad gydymas yra kažkoks dalykas į kurį jis turi teisę. Gydymas yra prabanga, kitų žmonių darbas, kurį reikia apmokėti. Kas dėl aprašytos "neteisybės", tai mane neramina daugelis kosminių neteisybių, pavyzdžiui, kodėl kažkokia Aldona laimėjo loterijoje aukso puodą o aš ne. Akivaizdu, kad šitą problemą reikėtų spręsti apdedant mokesčiais ką nors ir paskui iš surinktų lėšų sumokėti man kompensaciją.Kaip tavo siūlomu bedraudiminiu atveju bus su labai brangaus gydymo apmokėjimu? Pvz. Sovijus patyrė didelę žalą nelaimingo įvykio metu ir dėl to jam reikalingas labai brangus gydymas. Įvykį sukėlęs kaltininkas negali už Sovijų sumokėti (žuvo ar pan.). Kodėl Sovijus prie visų savo nelaimių turėtų dar ir finansiškai stipriai nukentėti, kai toje pat palatoje gulinčiam kaimynui nutiko labai panašiai, tačiau kaimyno gydymą apmokėjo nelaimingo įvykio kaltininkas?
Kaip bus su vaikų-našlaičių ar kitų, negalinčių už save susimokėti, gydymu ir pan.?
O visi našlaičiai ir negalintys susimokėti man nerūpi, jei tau rūpi, tu ir mokėk už jų gydymą.
Kodėl tai negali būti siekiamybė? Juk ir nesakiau kad tai yra vienintelis mano gyvenimo tikslas, tiesiog vienas iš "gėrių "by definition".OK. Tarkime, kad gyvenimo kokybė sumažėjo, o kartu sumažėjo ir priklausomybė nuo valstybės paslaugų ir pasitikėjimas ja. Kas toliau? Kas kartą atsibudęs arba niūrumo akimirkomis prisiminsi faktą, kad "sumažėjo priklausomybė nuo valstybės paslaugų ir pasitikėjimas ja" ir nuo to pajusi pasitenkinimą ir džiugiai sakysi "Jėė!"? Kiek laiko tu šituo faktu sau skaidrinsi nuotaiką? Mėnesį? Du?
Taigi, man kažkaip nesitiki, kad būtent tai tau ir yra tas tikrasis siekiamas gėris by definition. Greičiausiai yra kažkokie kiti rimtesni ir fundamentalesni dalykai ar priežastys, dėl ko tu manai, kad jausi pasitenkinimą dėl to. Jeigu taip, tai kas tai? Kokie tie dalykai ir priežastys?
Mmm, nežinau, gal pasiūlymas būtų - nestovėti šalia rūkančiojo, nesėdėti prirūkytoje patalpoje ir pan.? Visa tai padaryti yra tavo galioje. Ar tu nori pasakyti, kad kažkas tave per prievartą laiko šalia rūkančių žmonių? Ar tu vienas iš tų, kurie prasilenkę su rūkančiuoju gatvėje gauna vėžį? Kiek suprantu pasyvus rūkymas sukelia sveikatos problemų sėdint prirūkytoje uždaroje patalpoje, jei joje tavęs niekas nelaiko per prievartą, tai problema ne tabako gaminiai ar juos rūkantys, bet tavo nenoras pakelti subinę ir išeiti.son wrote:ar teko girdeti kad rukantis asmuo padaro tokia pat zala aplinkiniem kaip ir pats sau?
jei jo paties sveikatos ir gali buti sprendziamos jo paties pinigais susimokant uz gydymo paslauga tai ar jis sutiks apmoketi mano gydyma jei as nerukydamas susirgsiu del jo rukymo?
ir kaip jis tai atliks jei ne per akcizo mokesti?
Būtų puiku jei taip būtų, bet įvairių socialistinių valdymo formų sėkmė paskutiniame šimtmetyje mane verčia abejoti tokiu tavo teiginiu.mus (zmones) valdo egoizmas kuomet savo kisene ziurim pirmiau negu bendra nauda.
Nėra ką atsakyti, belieka tik pasveikinti tamstą su puikia mano charakterio diagnostika bei tipažo atskleidimu.kodel man atrodo kad butent toks zmoniu tipas labiausiai kaltina vyriausybe uz esa "netinkamus" istatymus ir ju valdyma kuomet jie patys deje savo organa ant savo ir aplinkiniu gyvenimo geroves ir patys to nesuvokdami blogina ta gyvenimo kokybe.
nori pensiju soc ismoku pigios desros ir tt taciau perka kontrabandines cigaretes kontrabandini benzina piratauja elektroninej erdvej ziuri filmus is neto neidami i kino sales ar perka turguj "gucci" ir "adidasas" siutus garliavos garazuos.
Taip. Akcizai apmokestina gyvenimo būdą, kaip ir tavo minėtas draudiminis modelis su skirtingų rizikos grupių diferencijavimu. Tik daro tai šiek tiek kitaip ir kitokiu būdu. Prisimink - kodėl mes apskritai pradėjom lyginti šiuos du skirtingus modelius: akcizus ir skirtingą draudimą pagal rizikos grupes? Mes bandėm palyginti, kaip šie du modeliai mažina tam tikras netiesioginės žalos disproporcijas tarp skirtingai žalingus produktus naudojančių žmonių. Tavo draudiminis modelis gal ir turėtų savų privalumų, jeigu veiktų. Pvz. nesveikai maistu piktnaudžiaujantys ir dėl to dažniau sergantys žmonės brangiau mokėtų už savo gydymą. Akcizais tokio dalyko neišspręsi. Taip pat lyg ir neliktų kontrabandos problemos (nors jos vietoj galbūt išlįstų kokia nors nauja panašaus pobūdžio problema).sovijus wrote:O uždėti akcizą ant tabako gaminių nėra tas pats gyvenimo būdo apmokestinimas?
Tačiau, kaip jau sakiau, draudiminiame modelyje aš matau įvairias rizikos diferencijavimo problemas ir sunkumus. Pvz. sveikatą gadina ir įvairūs aplinkiniai veiksniai, tiesiogiai nepriklausantys nuo to žmogaus valios. Dalis žmonių jau iš prigimties turi silpnesnę sveikatą. Kaip tu draudiminiame modelyje atskirsi besidraudžiančiojo riziką dėl prigimtinių dalykų ir/ar aplinkinių veiksnių ir riziką dėl sąmoningo žalingų produktų naudojimo? Ar neišlįstų ir vėl kur nors rizikos grupių diferencijavime toks dalykas, kaip sunaudoti žalingų medžiagų kiekiai, reiškiantys tam tikrus kaštus (savotiškus naujus akcizus)? Arba, plačiau žiūrint, kaip draudiminis modelis spręstų taršos problemas dėl naftos produktų ar pan. naudojimo? Nebent šitoj vietoj patys besidraudžiantys imtų iš teršiančių rinkti savotišką "akcizo" mokestį, kaip kompensaciją už sveikatos gadinimą, ir tokiu būdu vėl turėtumėm "akcizus" tik jau iš kitos pusės.
Tuo tarpu įprastas akcizų surinkimo principas savo esme yra gan paprastas ir nesunkiai įgyvendinamas: primoki už žalą, ją kompensuoji tiek, kiek sunaudoji žalingo produkto (aišku, jeigu atmesim kontrabandos problemą). O jau šio paties principo realizavimo (akcizų surinkimo ir perskirstymo) konkretūs būdai gali būti įvairūs ir diskutuotini.
Taip pat gali būti, kad tarp mūsų lyginamų modelių net nėra rimtos dilemos. T.y. galbūt įmanoma abu modelius, turinčius savų trūkumų ir privalumų, taikyti mišriai praktikoje, išnaudojant kiekvieno jų stipriąsias puses ir/ar užklojant trūkumus.
Beje, jei jau užsiminėm apie gyvenimo būdą, tai akcizai yra patrauklūs besimėgaujantiems "snobams" ir nepatrauklūs chroniškiems vartotojams ("chroniams", narkomanams), nes kuo brangesnį akcizinį produktą perki, tuo mažesnę kainos dalį sudaro akcizas. Pvz. akcizas kokiam nors brangesniam viskio ar konjako buteliui sudarys tik mažą procentinę dalį jo kainos, skirtingai nei pigios degtinės atveju. Tokiu būdu koks pijokėlis, nuperkantis ne šešėlyje daug pigių alkoholinių gėrimų santykinai sumoka didesnę dalį akcizo. Na, bet šitoj vietoj varguoliams stikliuko mėgėjams ar pan. į "pagalba" ateina "išganingoji" kontrabanda ir viską sujaukia akcizų modelyje. Taigi, žvelgiant į Lietuvos realijas, visiškai nenuostabu, kodėl didelė dalis taip nekenčia akcizų Lietuvoje.
Kitaip sakant, pagal tave netiesioginė žala, kurią sukelia akcizinių prekių naudojimas aplinkiniams žmonėms, nesusijusiems su tuo naudojimu, turėtų būti auka dėl kilnesnio tikslo, t.y. dėl prievartos nebuvimo naudojantiems akcizines prekes? Įdomus požiūris. O kokios nors prekės savikainos kaštų, reikalingų tai prekei patiekti, tu kartais nevadini prievarta? Jei ne, tai kodėl ir į akcizus tu negali žiūrėti kaip į savotiškus "žalos kaštus", "įskaičiuotus" į prekės savikainą? Aišku, tokie "žalos kaštai" netiesioginę žalą atlygina ne taip tiesiogiai ir teisingai, kaip norėtųsi. Jeigu netiesioginę žalą pavyktų kompensuoti labiau tiesiogiai ir paprastesniais bei efektyvesniais būdais, tai tokiam išradimui būtų galima pritarti. Bet kol kas aš dar nesu girdėjęs apie tokius būdus. Ai, tiesa, Abejoklis-legionas šiame forume keliose skirtingose temose siūlė kompensacijas už netiesioginę žalą: pvz. taršos, girtuoklių tramdymo kaštus ir pan. prisiteisti tiesiogiai teisme ar pan. Gaila tik, kad nebepaklausiau jo nuomonės, kodėl žalos kaštų išsiieškojimas tiesiogiai kažkodėl patampa nebe prievarta ir yra žiauriai efektyvu.sovijus wrote:O uždėti akcizą ant tabako gaminių nėra tas pats gyvenimo būdo apmokestinimas? Tik visiems per prievartą, net ir tiems, kuriems jų pačių sveikata nerūpi ar kurie nenori draustis?
Maždaug iš lempos. Lietuvoje, greičiausiai, akcizų tarifus maždaug iš akies primetė kokia nors biurokratų ar politikų darbo grupė, atsižvelgdama į kitų ES šalių akcizo tarifus ir kokiu nors ES reglamentu leidžiamą tarifų reikšmių sklaidą. Tai, kad šis įvertinimas toks, chm... lempinis, nėra taip jau blogai, nes akcizai ir negali visiškai atlyginti netiesioginės žalos, bet gali ją kažkiek kompensuoti, kas yra geriau nei nieko. Šiaip, atmetus tam tikras subtilybes ir žiūrint vien tik iš netiesioginės žalos kompensavimo pusės, akcizų mokesčiai nėra dideli. Ypač Lietuvoje, kuri ES šalių kontekste pasižymi santykinai dideliu skaičiumi girtuoklių (akcizas alkoholiui), rūkorių (akcizas tabakui) ir senų, techniškai netvarkingų ir/arba daug kuro naudojančių automobilių (akcizas kurui). Taigi, jeigu akcizus vertintume vien tik pagal pirminę jų paskirtį (netiesioginės žalos atlyginimo), tai Lietuvoje, dėl didelių akcizinių produktų naudojimo apimčių bei akcizų panaudojimo neefektyvumo (dėl kontrabandos, valdiško nefektyvumo, korupcijos, naivaus akcizų sumetimo į bendrą mokesčių katilą, iš kurio paskui lopomos biudžeto skylės, ir kitų bėdų), akcizų dydžiai, nuosekliai mąstant, lyg ir turėtų būti tarp didžiausių ES šalyse, nors taip nėra.sovijus wrote:Kokiu būdu apskaičiuojama, kad jo [akcizo] būtent tokio reikia?
Skirstymo į rizikos grupes sistema turėtų būti efektyvi, kad neprieštarautų tavo netikėjimui dirbtiniais reguliavimais ir tikėjimui savaiminio susireguliavimo dogmom. Taigi, efektyvumo reikalavimas labiau ateina iš tavo, o ne mano pusės. Dėl manęs ta sistema ir neprivalo būti super-duper efektyvi. Akcizų modelis irgi nėra efektyvus ir savaime veikiantis. Man pakaktų, kad rizikos diferencijavimo sistema būtų bent kažkiek su protu ir geresnė už akcizų modelį. Jau minėjau, kad rizikos diferencijavimo sistemai savaime natūraliai neprigyjant, ji galbūt prigytų su išorinio reguliuotojo pagalba. Vardan nuoseklumo drįsau paminėti išorinį reguliuotoją net ir nujausdamas, jog tu dėl savo įsitikinimų ir gėrio "by definition" greičiausiai net girdėti nieko nenorėsi apie jokią "prievartą" iš išorės. O dabar atrodo, kad tu lyg ir nieko prieš to modelio paramstymą, kad jis bent jau atrodytų panašus į galimai veikiantį praktikoje. Keista, kad taip lengvai išduodi savo įsitikinimus. Man tik įdomu, kodėl tau šitoj vietoj nepažiūrėjus iš kitos pusės? T.y. jeigu jauti alergiją žodžiui "valstybinis" ir labai myli privatinius modelius, tai kodėl tau nepabandžius pagalvoti apie privatinį akcizų surinkimo ir perskirstymo modelį, vietoj to, kad ramstyti draudiminį, kuriam net aiškios vizijos neturi? Ar bijai, kad žodis "akcizas" tau ir toliau asocijuosis su žodžiu "mokestis", "mokestis" asocijuosis su žodžiu "valstybė" ir todėl vis tiek jausi diskomfortą?sovijus wrote:Ir iš viso, kodėl ta draudimo sistema, skirstymo į rizikos grupes sistema turėtų būti efektyvi? Valstybinio sveikatos draudimo atveju jos nėra efektyvios, kodėl privačioms kelti tokius aukštus reikalavimus.
[...]
Darau prielaidą, kad būtent tokia sistema [su skirtingomis rizikos grupėmis] nėra konkurencinga. Bet jei pasirodytų, kad klystu - ok, kur tuomet problema? Viskas lieka kaip buvo, visi apdrausti, visiems vienodas draudimo mokestis. Ar tau tiesiog nepatiktų, kad visa tai tvarkytų privačios bendrovės ir tas draudimas nebūtų privalomas?
Dėl privačių bendrovių. Neturiu nieko prieš privačias bendroves, konkurenciją ir pan., jeigu tai pasiteisina. Bet jeigu tai "pasiteisina" panašiai sėkmingai, kaip kažkada RB pateiktame pavyzdyje su autostradomis, tai sorry, kad manęs tai neįtikina. Iš tavo žodžių man susidaro įspūdis, jog tu mane laikai kažkokiu užkietėjusiu valstybininku, socialistu, antiliberalu ar pan. Jei taip, tai tu klysti. Tai, kad aš tau oponuoju, dar nereiškia, kad aš man svetimas liberalus pažiūris. Galbūt aš tik nepuolu aklai ant kelių tik išgirdęs "laisva rinka savaime susireguliuos optimaliai" ar kitokius anarchistinės retorikos burtažodžius.
O kaip tu žiūri į patį draudiminį principą? Kuomet grupelė žmonių bendrai susimeta, ir jei kažkam iš jų nutinka kokia nelaimė, ta nelaimė kompensuojama. Nes man susidaro įspūdis, kad tau šis principas kažkuo smarkiai nepatinka. Ar klystu?sovijus wrote:Kuo puikiausiai.Svetimas wrote:Kitaip sakant, tu siūlai atsisakyti sveikatos draudimo? Ar tu tikrai žinai, ko atsisakai?
Labai puikus požiūris, kad gydymas yra kitų žmonių darbas, kurį reikia apmokėti. Dėl to natūralu tikėtis, kad tiems žmonėms, kurie netiesiogiai patiria žalą dėl akcizinių prekių naudojimo, ta žala (kuri irgi kainuoja), turėtų būti kažkaip kompensuojama. Negi jie kalti, kad nenaudoja akcizinių prekių arba naudoja mažiau nei kiti ir vis tiek patiria dėl to žalą?sovijus wrote:Pirmiausia, Sovijus neturi jokių vaikiškų iliuzijų, kad gydymas yra kažkoks dalykas į kurį jis turi teisę. Gydymas yra prabanga, kitų žmonių darbas, kurį reikia apmokėti. Kas dėl aprašytos "neteisybės", tai mane neramina daugelis kosminių neteisybių, pavyzdžiui, kodėl kažkokia Aldona laimėjo loterijoje aukso puodą o aš ne. Akivaizdu, kad šitą problemą reikėtų spręsti apdedant mokesčiais ką nors ir paskui iš surinktų lėšų sumokėti man kompensaciją.
Dėl aukso puodo ir privalomos loterijos pavyzdžio. Nesupratau analogijos, nes ji visiškai ne į temą. Ką šitas draudimo principo išvirkščias išvertimas į loteriją, turėtų man parodyti?
Jie labai mažai kam rimtai rūpi, todėl savanoriškos rūpybos atveju liktų nepagydyti. Ligoti žmonės visuomenei yra blogiau nei sveiki. O jeigu našlaičių pagydymas atsiperka visuomenei ne tik dėl subjektyvių priežasčių, bet ir ekonomine prasme (ilgesniame laikotarpyje palyginus sistemą su projektu (našlaičių pagydymu) ir be projekto (našlaičių negydymu)), tai tavo pasipiktinimas net ir iš sociopato pozicijų nelabai suprantamas.sovijus wrote:O visi našlaičiai ir negalintys susimokėti man nerūpi, jei tau rūpi, tu ir mokėk už jų gydymą.
Istorijoje galima rasti gausybę savanoriškos šalpos ar labdaros neveikimo pavyzdžių. Paprastai žmonės "dairosi vieni į kitus" (netiesiogine prame) ir matydami, kad mažai kas užsiima šelpimu, nenori būti durniaus vietoj ir užsikrauti sau ant pečių šalpos naštą, kuri tuo didesnė, kuo mažesnis šelpiančiųjų skaičius. Tuomet savanoriškos šalpos principas neveikia.
Tarkim. Aš tik kažkodėl manau, kad jeigu realybėje tu patektum į vietą, kurioje sėkmingai realizavosi tavo siekiamybės, tu labai greitai jų atsikastum ir panorėtum iš tos vietos ištrūkti.sovijus wrote:Kodėl tai negali būti siekiamybė? Juk ir nesakiau kad tai yra vienintelis mano gyvenimo tikslas, tiesiog vienas iš "gėrių "by definition".
O taip. Labai puikus požiūris. Jeigu sovijus ir keli kiti žmonės yra kažkur kartu susiėję ir Jo Didenybė Sovijus staiga užsinorės užsirūkyti, tai tie žmonės, kuriems tai nepatinka, turi pakelti savo subines ir pasišalinti. Tai, kad tie žmonės nerūko, yra jų, o ne sovijaus problema.sovijus wrote:Mmm, nežinau, gal pasiūlymas būtų - nestovėti šalia rūkančiojo, nesėdėti prirūkytoje patalpoje ir pan.? Visa tai padaryti yra tavo galioje. Ar tu nori pasakyti, kad kažkas tave per prievartą laiko šalia rūkančių žmonių? Ar tu vienas iš tų, kurie prasilenkę su rūkančiuoju gatvėje gauna vėžį? Kiek suprantu pasyvus rūkymas sukelia sveikatos problemų sėdint prirūkytoje uždaroje patalpoje, jei joje tavęs niekas nelaiko per prievartą, tai problema ne tabako gaminiai ar juos rūkantys, bet tavo nenoras pakelti subinę ir išeiti.son wrote:ar teko girdeti kad rukantis asmuo padaro tokia pat zala aplinkiniem kaip ir pats sau?
jei jo paties sveikatos ir gali buti sprendziamos jo paties pinigais susimokant uz gydymo paslauga tai ar jis sutiks apmoketi mano gydyma jei as nerukydamas susirgsiu del jo rukymo?
ir kaip jis tai atliks jei ne per akcizo mokesti?
Atrodo, bus iškilęs nesusipratimas, nes aš praleidau tą vietą, kurioje mes aptarinėjom draudimą dėl netiesioginės žalos. Aš ne apie jį šnekėjau, nes manęs jis iš esmės nedomina. Dėl manęs, tokio draudimo gali ir nebūti. Bet jei kažkam jo reikia, tai sistemą ir mechanizmus kaip taikyti tokį draudimą tegu susigalvoja kokius nori, tik manęs į tai tegu nepainioja. Visi tie tavo pasvarstymai apie netiesioginės žalos atlyginimą ir įskaičiavimą į prekės kaštus neturi nieko bendro su narkotikais, nes jų atveju aš net nepripažįstu pačio "netiesioginės žalos" buvimo. Vienintelis atvejis, kur tokią netiesioginę žalą matyčiau, tai būtų aplinkos tarša tam tikrų produktų gamyboje. Bet ir šiuo atveju ji būtų lokalizuota ir turėtų rūpėti šalia gyvenantiems žmonėms.
Tai veda prie sekančio nesusipratimo, kuris buvo neišvengiamas, nes tu nežinai mano platesnių pažiūrų, iš kokio taško aš žvelgiu į visą "valstybė vs anarchizmas" reikalą. Nieko nuostabaus, nes niekur aš jo ir nebuvau išdėstęs. Neketinau ir dabar, bet matau, kad be jo neišvengsime tolesnių nesusipratimų. Kaip vienoje dainoje sakoma, "think localy, fuck globaly", ar pan. Neturiu nieko prieš pačius akcizų, mokesčių, draudimo principus. Man nepatinka jų centralizuotas taikymas ir mastai. Kad aiškiau būtų, tavo pavyzdys:
Žvelgiant iš tokios perspektyvos, tavo nuolatiniai priekaištai dėl draudimo sistemos neefektyvumo, paskirstymo problematikos yra mažų mažiausia keisti. Jie bus tokie, kokių pats norėsi ir kokius pats nusistatysi (pvz. susimetęs su draugais nusistatysi kada ir kam tie pinigai bus panaudojami). Žinoma, jei imsies rūpintis ir Vilniaus našlaičių, Mažeikių bomžų ar Darfūro pabėgėlių draudimu, tuomet gausis tai, ko nusipelnai už savo altruistiškas iliuzijas - bardakas.
Tai veda prie sekančio nesusipratimo, kuris buvo neišvengiamas, nes tu nežinai mano platesnių pažiūrų, iš kokio taško aš žvelgiu į visą "valstybė vs anarchizmas" reikalą. Nieko nuostabaus, nes niekur aš jo ir nebuvau išdėstęs. Neketinau ir dabar, bet matau, kad be jo neišvengsime tolesnių nesusipratimų. Kaip vienoje dainoje sakoma, "think localy, fuck globaly", ar pan. Neturiu nieko prieš pačius akcizų, mokesčių, draudimo principus. Man nepatinka jų centralizuotas taikymas ir mastai. Kad aiškiau būtų, tavo pavyzdys:
Tai man asmeniškai priimtina, galim kartu susimesti, dar pridėti keletą žmonių ar kokį kolektyvą (susidariusį geografiniu, pomėgių ar darbo principu). Bet kada pereiname nuo "grupelės" iki šiuolaikinių valstybių lygio (nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių šimtų milijonų), toks principas tampa savo pirminio pavidalo parodija. Ir nereikia aiškinti, kad situacijos nesiskiria, pats principas gal ir išlieka vienodas, bet tai kas veikia mažoje, tikslingoje grupėje nebūtinai veikia taip pat gerai milijonams.Kuomet grupelė žmonių bendrai susimeta, ir jei kažkam iš jų nutinka kokia nelaimė, ta nelaimė kompensuojama.
Žvelgiant iš tokios perspektyvos, tavo nuolatiniai priekaištai dėl draudimo sistemos neefektyvumo, paskirstymo problematikos yra mažų mažiausia keisti. Jie bus tokie, kokių pats norėsi ir kokius pats nusistatysi (pvz. susimetęs su draugais nusistatysi kada ir kam tie pinigai bus panaudojami). Žinoma, jei imsies rūpintis ir Vilniaus našlaičių, Mažeikių bomžų ar Darfūro pabėgėlių draudimu, tuomet gausis tai, ko nusipelnai už savo altruistiškas iliuzijas - bardakas.
Analogija į temą, nes joje reikia gretint ne pačias situacijas, bet protagonisto požiūrį į, jo supratimu, įvykusią neteisybę. Tavo pavyzdyje apie tai, kaip ligoninėje šalia manęs gulinčio asmens gydymą apmokėjo kažkas kitas, o mano - ne, man sukelia tokį patį "neteisybės" jausmą, kokį tau turėtų sukelti mano aprašyta situacija su aukso puodu, t.y. - jokio. Nėra jokios "neteisybės".Dėl aukso puodo ir privalomos loterijos pavyzdžio. Nesupratau analogijos, nes ji visiškai ne į temą. Ką šitas draudimo principo išvirkščias išvertimas į loteriją, turėtų man parodyti?
Vėlgi, na ir kas? Man tai nekelia jokių problemų ar nepatogumų. Žmonės nenori imtis labdaringos veiklos, tai jų ir nereikia versti.Istorijoje galima rasti gausybę savanoriškos šalpos ar labdaros neveikimo pavyzdžių. Paprastai žmonės "dairosi vieni į kitus" (netiesiogine prame) ir matydami, kad mažai kas užsiima šelpimu, nenori būti durniaus vietoj ir užsikrauti sau ant pečių šalpos naštą, kuri tuo didesnė, kuo mažesnis šelpiančiųjų skaičius. Tuomet savanoriškos šalpos principas neveikia.
Dėkui už tokią aiškiaregišką analizę. Esu tikras, kad taip ir nutiktų.Tarkim. Aš tik kažkodėl manau, kad jeigu realybėje tu patektum į vietą, kurioje sėkmingai realizavosi tavo siekiamybės, tu labai greitai jų atsikastum ir panorėtum iš tos vietos ištrūkti.
Jei Jo Didenybė Sovijus yra savo namuose, tuomet taip, kam tai nepatinka, turės pasišalinti. Jei Jo Didenybė užsimanys parūkyti vietoje, kur šeimininkas tai leidžia, tuomet vėlgi, tiems kam tai nepatinka, teks pasišalinti. Visais atvejais tokią problemą sprendžia patalpų šeimininkas. Arogantiška ir egoistiška yra reikalauti iš patalpų šeimininko ar Jo Didenybės, kad jie elgtųsi pagal tavo kaprizus ar skirtų ypatingą dėmesį tavo sveikatai.O taip. Labai puikus požiūris. Jeigu sovijus ir keli kiti žmonės yra kažkur kartu susiėję ir Jo Didenybė Sovijus staiga užsinorės užsirūkyti, tai tie žmonės, kuriems tai nepatinka, turi pakelti savo subines ir pasišalinti. Tai, kad tie žmonės nerūko, yra jų, o ne sovijaus problema.
Sakai, kad nematai netiesioginės žalos narkotikų atveju? Keista. Tarkime, jog sovijus girtas vairavo automobilį ir dėl to užsimušo ir užmušo kitą žmogų. Pvz. mano artimą. Labai aiški netiesioginė žala, kilusi dėl narkotikų vartojimo. Manau, kad tu ir pats užtektinai rastum tokių netiesioginės žalos pavyzdžių, jei netrukdytų šališkumas įsitikinimams.sovijus wrote:Visi tie tavo pasvarstymai apie netiesioginės žalos atlyginimą ir įskaičiavimą į prekės kaštus neturi nieko bendro su narkotikais, nes jų atveju aš net nepripažįstu pačio "netiesioginės žalos" buvimo. Vienintelis atvejis, kur tokią netiesioginę žalą matyčiau, tai būtų aplinkos tarša tam tikrų produktų gamyboje. Bet ir šiuo atveju ji būtų lokalizuota ir turėtų rūpėti šalia gyvenantiems žmonėms.
Šios tavo mintys apie "grupeles" šiuolaikinės nelokalios ekonomikos ir socialinių ar kitokių visuomeninių ryšių sąlygomis atrodo gana keistokai. Jeigu tavo "grupelė" būtų panaši į savipakankamą bendruomenę, kaip kad kokia amišų bendruomenė ar kur nors kalnuose izuoliuoto kaimelio bendruomenė, tai būtų dar suprantama. Bet jeigu tai tik elitinė grupelė sovijaus bendraminčių, norinčių naudotis visais šiuolaikinės civilizacijos vaisiais, o įvairius nemalonius dalykus (masiškumą, našlaičius, netiesoginės žalos atlyginimą ar pan.), numesti grupelės "išorei", tai nemanau, kad tavo grupelei pavyktų išsikovoti tokią teisę.sovijus wrote:Tai man asmeniškai priimtina, galim kartu susimesti, dar pridėti keletą žmonių ar kokį kolektyvą (susidariusį geografiniu, pomėgių ar darbo principu). Bet kada pereiname nuo "grupelės" iki šiuolaikinių valstybių lygio (nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių šimtų milijonų), toks principas tampa savo pirminio pavidalo parodija. Ir nereikia aiškinti, kad situacijos nesiskiria, pats principas gal ir išlieka vienodas, bet tai kas veikia mažoje, tikslingoje grupėje nebūtinai veikia taip pat gerai milijonams.Svetimas wrote:Kuomet grupelė žmonių bendrai susimeta, ir jei kažkam iš jų nutinka kokia nelaimė, ta nelaimė kompensuojama.
Beje, nėra garantijos, kad tu lengviau susitarsi ar kažką įgyvendinsi net ir siauros "grupelės" viduje. Prie nieko nereikia derintis, jeigu gyveni kažkur izoliuotai pats sau vienas. O kai šalia atsiranda bent vienas žmogus, atsiranda ir toks dalykas, kaip sugyvenimo strategija. Taigi, tai kaip vis dėlto tavojoj "grupelėj" būtų elgiamasi su našlaičiais? Kas ir kaip nuspręstų, ką su jais daryti? Koks draudimo modelis būtų pasirinktas?
Nepatinka visuotinio draudimo sistema? Jei parodysi būdą, kaip izoliuotis nuo neapsidraudėlių, kurie neišvengiamai statistiškai darys žalą kitiems, kurios negalės atlyginti, pvz. sužalos ar užmuš kitus nelaiminguose atsitikimuose kaip ankstesniame pavyzdyje, užkrėtinės ligomis kitus, nes iš šykstumo nesigydys arba negydys savo nuo jų finansiškai priklausančių vaikų ar kitų artimų žmonių, tai galima bus apsvarstyti ir visuotinio draudimo atsisakymą. O kol kas tai atrodo panašiai, kaip kad neapsidraudusiųjų sakymas apsidraudusiesiems: "Kažkurie iš mūsų kartais jums darys žalą, kurios negalės atlyginti. Taigi, pasididinkit savo draudimo įmokas, kad šią žalą sau kompensuotumėt, o mes tame jūsų kvailame žaidime, kuris vadinasi draudimas, dalyvauti nenorime. Mūsų pasirinkimas nesidrausti ir galimai neatlyginti jums padarytos žalos yra šventas ir neliečiamas."sovijus wrote:Žvelgiant iš tokios perspektyvos, tavo nuolatiniai priekaištai dėl draudimo sistemos neefektyvumo, paskirstymo problematikos yra mažų mažiausia keisti. Jie bus tokie, kokių pats norėsi ir kokius pats nusistatysi (pvz. susimetęs su draugais nusistatysi kada ir kam tie pinigai bus panaudojami). Žinoma, jei imsies rūpintis ir Vilniaus našlaičių, Mažeikių bomžų ar Darfūro pabėgėlių draudimu, tuomet gausis tai, ko nusipelnai už savo altruistiškas iliuzijas - bardakas.
Noras ar nenoras kažko imtis yra sąlyginis. Jei valstybė teiktų šelpiantiems mokestines lengvatas, atsiperkančias ilgesniame laikotarpyje, tuomet "nenorinčiųjų imtis labdaringos veiklos" smarkiai sumažėtų. Pirmuoju atveju (be mokestinių lengvatų šalpai) durniaus vietoje ekonomiškai atsiduria šelpiantys. Antruoju atveju (su mokestinėmis lengvatomis šalpai) durniaus vietoje atsiduria nešelpiantys. Tuo tarpu, trečiasis variantas (šelpia visi) panašus į kompromisinį.sovijus wrote:Vėlgi, na ir kas? Man tai nekelia jokių problemų ar nepatogumų. Žmonės nenori imtis labdaringos veiklos, tai jų ir nereikia versti.Svetimas wrote:Istorijoje galima rasti gausybę savanoriškos šalpos ar labdaros neveikimo pavyzdžių. Paprastai žmonės "dairosi vieni į kitus" (netiesiogine prame) ir matydami, kad mažai kas užsiima šelpimu, nenori būti durniaus vietoj ir užsikrauti sau ant pečių šalpos naštą, kuri tuo didesnė, kuo mažesnis šelpiančiųjų skaičius. Tuomet savanoriškos šalpos principas neveikia.
O jei susiėjusi grupelė yra patalpų bendrasavininkiai lygiomis dalimis? Arba svečiuojasi patalpose kito šeimininko, kuris jokių taisyklių iš anksto nėra nustatęs ir yra palikta laisvė grupelės nariams patiems išsiaiškinti?sovijus wrote:Jei Jo Didenybė Sovijus yra savo namuose, tuomet taip, kam tai nepatinka, turės pasišalinti. Jei Jo Didenybė užsimanys parūkyti vietoje, kur šeimininkas tai leidžia, tuomet vėlgi, tiems kam tai nepatinka, teks pasišalinti. Visais atvejais tokią problemą sprendžia patalpų šeimininkas. Arogantiška ir egoistiška yra reikalauti iš patalpų šeimininko ar Jo Didenybės, kad jie elgtųsi pagal tavo kaprizus ar skirtų ypatingą dėmesį tavo sveikatai.Svetimas wrote:O taip. Labai puikus požiūris. Jeigu sovijus ir keli kiti žmonės yra kažkur kartu susiėję ir Jo Didenybė Sovijus staiga užsinorės užsirūkyti, tai tie žmonės, kuriems tai nepatinka, turi pakelti savo subines ir pasišalinti. Tai, kad tie žmonės nerūko, yra jų, o ne sovijaus problema.
- Transgresija
- skeptikas
- Posts: 553
- Joined: 2010-08-22 12:49
Jeigu dauguma žmonių turi sveikas akis, o kažkas vienos neturi, tai reikėtų vienam iš sveikų paaukoti savo akį vardan neturinčiojo? (Nozicko psichologinis eksperimentas)
- Transgresija
- skeptikas
- Posts: 553
- Joined: 2010-08-22 12:49
Dėl universalaus sveikatos apsaugos draudimo ir teisės į save, t.y. vartoti ką nori nepriklausomai nuo kitų nuomonės.
- Transgresija
- skeptikas
- Posts: 553
- Joined: 2010-08-22 12:49
Analogija dėl teisės atimti kažką iš kažko ir klausimas ar žmogus pats sau priklauso.
Analogija nevykusi.Transgresija wrote:Analogija dėl teisės atimti kažką iš kažko ir klausimas ar žmogus pats sau priklauso.VYTS wrote:Nu bet akių niekas neatidavinėja, tai biškį ne į temą klausimas.Transgresija wrote:Dėl universalaus sveikatos apsaugos draudimo ir teisės į save, t.y. vartoti ką nori nepriklausomai nuo kitų nuomonės.
Situacija, kuomet jokio draudimo neturintis žmogus padaro žalą kitam ir ji neatlyginama, konfliktuoja su to kito, kuriam padaroma žala, nuosavybe.
Nenorintys draustis gali reikalauti teisės nedrausti savęs. Tačiau pageidavimas, kad jie apdraustų galimą žalą kitiems (panašiai kaip kad privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas), yra pakankamai pagrįstas ir liberalioms doktrinoms neprieštarauja.
- Transgresija
- skeptikas
- Posts: 553
- Joined: 2010-08-22 12:49
Gaunas loginis prieštaravimas. Jei universali sveikatos apsauga neprieštarauja liberaliai doktrinai būtent todėl, kad gina nuosavybės teises ir žmogų nuo kito žmogaus intervencijos, tai kaip paaiškinti tai, kad būdas kuriuo naudojamasi saugant piliečių nuosavybę yra nuosavybės teisių pažeidimas, nes iš pradžių per prievartą atimami pinigai tam, kad potencialus kaltininkas galėtų garantuotai susimokėti už save. Automobilio atveju tas dar suprantama, bet paimkime kitą žalos rūšį, pvz. žmogžudystę. Kiek reikėtų mokėti į hipotetinį bendrą gyvybės draudimą, jei netyčia ar tyčia ateityje užmuštume žmogų? Visi tampa potencialiais žmogžudžiais ir nusikaltėliais įstatymine prasme ir turi mokėti + išlaikyti biurokratinį aparatą jų pačių galimai ateityje sukeltiems dalykams. Privalomasis draudimas aiškiai prieštarauja giluminei nekaltumo prezumpcijos minčiai, kad visi esame laikomi nekaltais, kol neįrodyta priešingai. Jūsų pozicija aišku nepadaro visų kaltais, bet verčia mokėti už būsimus nusikaltimus kurių galbūt niekada ir nebus.
Jeigu saugant nuosavybę reikia pažeisti teisę į nuosavybę ir ginant individų laisves/teises reikia pasikėsinti į jas - sistema prieštarauja pati sau. Potencialūs nusikaltėliai (visi žmonės) pagal tokį mąstymą turėtų būti apmokestinti visokiais mokesčiais ir netgi uždaryti į kalėjimus, nes tai dar efektyviau leistų ginti visuomenę nuo jos pačios. Potencialo nusikaltimams neliktų. (sąmoningas principo reductio ad absurdum)
Iš šito galiu spręsti, kad nei vienas iš išvardintų principų niekaip nepagrindžia privalomo draudimo teisingumo, nebent būtinybę balansuoti tarp noro padėti ir galimybės pakenkti besistengiant padėti.
Išvis kvaila tokius dalykus remti formaliomis racionalistinėmis abstrakcijomis...
Jeigu saugant nuosavybę reikia pažeisti teisę į nuosavybę ir ginant individų laisves/teises reikia pasikėsinti į jas - sistema prieštarauja pati sau. Potencialūs nusikaltėliai (visi žmonės) pagal tokį mąstymą turėtų būti apmokestinti visokiais mokesčiais ir netgi uždaryti į kalėjimus, nes tai dar efektyviau leistų ginti visuomenę nuo jos pačios. Potencialo nusikaltimams neliktų. (sąmoningas principo reductio ad absurdum)
Iš šito galiu spręsti, kad nei vienas iš išvardintų principų niekaip nepagrindžia privalomo draudimo teisingumo, nebent būtinybę balansuoti tarp noro padėti ir galimybės pakenkti besistengiant padėti.
Išvis kvaila tokius dalykus remti formaliomis racionalistinėmis abstrakcijomis...
Sovijus sukėlė avariją ir padarė nuostolių. Pakankamai tiesioginis variantas. Jei kas ir turėtų padengti žalą, tai pats subjektas, o ne skystis, kurį vadiname alkoholiu. Alkoholio tiesioginis ir neišvengiamas poveikis nėra sukelti avarijas, tą daro vartojantis žmogus savo pasirinkimu.Svetimas wrote:Sakai, kad nematai netiesioginės žalos narkotikų atveju? Keista. Tarkime, jog sovijus girtas vairavo automobilį ir dėl to užsimušo ir užmušo kitą žmogų. Pvz. mano artimą. Labai aiški netiesioginė žala, kilusi dėl narkotikų vartojimo. Manau, kad tu ir pats užtektinai rastum tokių netiesioginės žalos pavyzdžių, jei netrukdytų šališkumas įsitikinimams.
Tu manęs paklausei, ką aš manau apie patį draudimo principą, aš tau pateikiau šiek tiek išplėstą atsakymą. Iškart po to tu imi reikalauti paaiškinimų kaip sutvarkyti visą pasaulį ir pakeisti santvarką. Net jei aš ir norėčiau imtis šitos temos (ko nesiruošiu daryti) atsakymas būtų ilgas ir reikalautų atskiros temos. Gal apsiribokime tik tais klausimais, kurie nereikalauja pasaulinės santvarkos pakeitimo?Šios tavo mintys apie "grupeles" šiuolaikinės nelokalios ekonomikos ir socialinių ar kitokių visuomeninių ryšių sąlygomis atrodo gana keistokai. Jeigu tavo "grupelė" būtų panaši į savipakankamą bendruomenę, kaip kad kokia amišų bendruomenė ar kur nors kalnuose izuoliuoto kaimelio bendruomenė, tai būtų dar suprantama. Bet jeigu tai tik elitinė grupelė sovijaus bendraminčių, norinčių naudotis visais šiuolaikinės civilizacijos vaisiais, o įvairius nemalonius dalykus (masiškumą, našlaičius, netiesoginės žalos atlyginimą ar pan.), numesti grupelės "išorei", tai nemanau, kad tavo grupelei pavyktų išsikovoti tokią teisę.
Grįžkime prie pradžios ir pažiūrėkime kodėl kilo šitas ginčas dėl draudimo modelių. Štai sutrumpintas variantas (pataisyk, jei klystu):
Aš: "Narkotikų akcizų pateisinimui dažnai naudojama visuotinė sveikatos apsauga. Jei jos neliktų, neliktų ir poreikio dėti akcizus (bent jau šiuo požiūriu)."
Tu: "Gal gali pateikti pavyzdžių kaip tai būtų daroma?"
Aš: "Būdų gali būti įvairių, bet pagrindinis principas: perkelti rūpinimąsi sveikata iš kolektyvinės atsakomybės sferos į privačią."
Tu: "Bet tokios sistemos trūkumai yra tokie, tokie ir tokie."
Štai čia man ir reikėjo stabdyti, bet vietoj to aš pasirinkau atsakinėti į tavo pateiktus priekaištus. Aš tau sakiau, kaip aš spręsčiau savo sveikatos draudimo problemas jei jos būtų perleistos man pačiam. Daugelis tavo išvardintų problemų man net nėra problemos (našlaičių, invalidų, visokių bėdžių sveikata, netiesioginė substancijų vartojimo žala ir pan.) Todėl ir mano sprendimai būtų paprasti... t.y. jų visai nebūtų. Bet tau tokios problemos yra svarbios ir tu nuolat manęs klausi kaip aš jas spręsčiau, nors aš tau ne kartą pasakiau, kad jų nespręsčiau, nes jos man neįdomios, jos man neegzistuoja. Vietoj to, kad galvotum kaip tau išspręsti tau kylančias problemas tu imi galvoti kaip priversti tokius žmones kaip aš prisidėti prie tavo problemų sprendimo. Tuo pat metu net apeliuojant į sugyvenimo strategijas ir poreikį eiti į kompromisus. Atiduoti rūpinimąsi sveikata asmeniškai į pačių žmonių rankas ir yra didžiausias įmanomas kompromisas, nes niekas netrukdo nei kurti milžiniškas (į valstybines panašias) sveikatos draudimo sistemas, nei visiškai nepriklausomas. Bet juk mes žinome, kad tau nerūpi tavo nuolat minimas "kompromisas", tu tik nori kitų sąskaita spręsti sau rūpimas problemas (ką parodo tavo nuolatinis apeliavimas į visokias kosmines "neteisybes", vargšus našlaičius ir pan.)
Bet ką mes čia apgaudinėjame? Taip pat puikiai abu žinome, kad tokios sveikatos draudimo sistemų laisvės nebus, nes pernelyg didelis kiekis žmonių nori galvoti, kad našlaičių, invalidų, priklausomybes išvysčiusių ir kitokių bėdžių sveikata jiems rūpi, bet tuo pat metu nenori dėl jų pernelyg daug aukotis. Todėl ir turime kompromisą tarp šių dviejų interesų - apmokestinti privalomai visus. Tik šitame "kompromise" net nebuvo atsižvelgta į mano interesus.
Štai čia ir apeiname visą ratą ir grįžtame prie kvailos (net pagal kvailos sistemos standartus) narkotikų politikos, kuri suteikia mano šiam "kompromisui" skirto "fuck you" dar didesnio svorio.
Pats atsakei į savo klausimą. Tuomet jie pasinaudoja palikta laisve patiems išsiaiškinti. Lygiai kaip nepatenkintieji turi laisvę reikalauti rūkančiųjų pasišalinti, taip ir rūkantieji turi laisvę paklausyti pageidavimo ar ne. Kiekviena tokia situacija priklausys nuo konkrečios grupės dinamikos ir tarpusavio santykių.O jei susiėjusi grupelė yra patalpų bendrasavininkiai lygiomis dalimis? Arba svečiuojasi patalpose kito šeimininko, kuris jokių taisyklių iš anksto nėra nustatęs ir yra palikta laisvė grupelės nariams patiems išsiaiškinti?
Kodėl valstybė varžo mano teisę vairuoti išgėrus? Juk "alkoholio tiesioginis ir neišvengiamas poveikis nėra sukelti avarijas, tą daro vartojantis žmogus savo pasirinkimu". Kai partrenksiu ir mirtinai sužalosiu Sovijų, jo atstovai tegu ir pareikalauja iš manęs žalos atlyginimo.sovijus wrote:Sovijus sukėlė avariją ir padarė nuostolių. Pakankamai tiesioginis variantas. Jei kas ir turėtų padengti žalą, tai pats subjektas, o ne skystis, kurį vadiname alkoholiu. Alkoholio tiesioginis ir neišvengiamas poveikis nėra sukelti avarijas, tą daro vartojantis žmogus savo pasirinkimu.
Ir kodėl gi žalos "tiesiogiškumo/netiesiogiškumo" apibrėžimo klausimas turėtų kažkaip įtakoti kelių eismo taisykles? Ar tu kažkaip negrabei bandai ginti teiginį, kad alkoholis pats savaime sukelia avarijas? Žmogus jas sukelia priimdamas sprendimą gerti, o po to sėsti girtas už vairo.
zmogus priima sprendima gerti. o sesti apsinesusiam uz vairo sprendima dazniausiai sukuria jau nebe zmogus bet psichotropines medziagos. taip kaip ir isgerusio/apsinesusio visa elgsena gali visiskai skirtis nuo blaivaus nes sveiko proto kaip ir nelabai lieka.sovijus wrote:Ir kodėl gi žalos "tiesiogiškumo/netiesiogiškumo" apibrėžimo klausimas turėtų kažkaip įtakoti kelių eismo taisykles? Ar tu kažkaip negrabei bandai ginti teiginį, kad alkoholis pats savaime sukelia avarijas? Žmogus jas sukelia priimdamas sprendimą gerti, o po to sėsti girtas už vairo.