Capitalist wrote:1. Kiek galima kartoti. Niekur nesakiau apie jokias optimalias rinkos pusiausvyras ar burbulų nebuvimą. Be to sąlygas nekilnojamo turto burbului suteikė valstybė, o ne rinka. Centrinio banko pagalba galima įpūsti ir ilgiau išlaikyti burbulus, bet anksčiau ar vėliau rinka nugali ir prasideda recesija, kai bankrutuoja nuo burbulinės ekonomikos priklausomos įmonės.
2. Daugiausiai Austrian school kritikuoja dėl matematinių modelių atmetimą ekonomikoje. Jei sutikčiau su šia kritika nebūčiau libertaras.
3. Egzistuoja mokslinis konsensusas dėl žmonių valdymo?
1. Jei tu atmeti rinkos efektyvumo ir artėjimo į pusiausvyrą prielaidas, darosi nelabai aišku, koks tu libertaras, jei pats pripažįsti, kad rinkos nėra efektyvios ir savaime nesusibalansuoja?
2. Dabar pasiskaitei wikipediją?
a) Libertarai neatmeta matematinių modelių. Labai nemažai fundamentalių matematinių modelių yra būtent iš neoklasikinės arba austriškosios stovyklos ir pagrindžia jų teiginius. Wiki, kiek supratau, kalba apie ekonometrinius modelius, t. y. matematinių modelių susiejimą su stebėjimų duomenimis.
b) O tau neatrodo, kad „teorijos“, neparemtos empiriniais stebėjimais ir nepatikrintos ir net netikrinamos eksperimentiškai yra vertos lygiai tiek pati, kiek „teorijos“ apie begalinę dievo meilę ar ateivių iš kitos galaktikos odos spalvą?
c) Kiekvienas modelis turi savo prielaidas, supaprastinimus, su kuriais tu akivaizdžiai nesi susipažinęs, ką padaryti aš daug kartų raginau, bet ima atrodyti, jog veltui. Taip, daugelis paprastesnių modelių lyg ir implikuoja, kad laisva rinka viską išsprendžia idealiai. Bet tik su sąlyga, kad galioja jų prielaidos. Bet iš tiesų tos prielaidos, t. y. realybės supaprastinimai,
negalioja, ir atsižvelgus į tai modeliai darosi žymiai sudėtingesni, jų išvados mažiau vienareikšmės, o teiginiai apie rinką, kaip geriausią sprendimą – labai abejotini.
3. Egzistuoja konsensusas dėl to, kurios teorijos bei modeliai yra pagrįsti, ir kurie ne. Libertarizmas ekonomikoje yra
fringe teorija, sektantai, į kuriuos absoliuti dauguma mokslininkų net nežiūri rimtai. Žinau, kad kartojuosi su palyginimais, bet kraštutinių libertarų (t. y. pasisakančių už valstybės panaikinimą) statusas ekonomikoje yra maždaug toks pat, kaip kreacionistų – evoliucinėje biologijoje. Ir libertarai, ir kreacionistai patys save laiko lygiaverčiais
mokslininkais (ir dar vieninteliais teisiais), bet niekas kitas jų tokiais nelaiko.
Retirees who were able to rely less on traditional pensions and Social Security to cover their basic expenses indeed accumulated more wealth than those who could not, but not enough to generate the same level of retirement income secure and protection from financial market risks.
Tai kur konkrečiai čia sakoma, kad žmonės savarankiškai sutaupo
pakankamai, kad nevalkatautų gatvėje? Ar tu tiesiog nesupranti šito sakinio? Verčiu:
„Pensininkai, kurie mažiau galėjo pasikliauti tuo, kad tradicinės pensijos ir socialinis draudimas padengs jų esmines išlaidas, iš tiesų sukaupė daugiau turto nei tie, kurie galėjo*, bet nepakankamai, kad užtikrintų tą patį pajamų, saugiu nuo finansinių rinkų rizikos, lygį.“
(*parašyta „could not“, bet man atrodo, kad tai klaida, turėtų būti „could“).
Capitalist wrote:Finastoje galima pasirinkti ir „Finasta“ obligacijų pensija plius fondą.
Mokesčiai:
Įmokos 1 %
Valdymo 1 %
T. y., „objektyviam“ palyginimui išsirinkai pigiausią egzistuojantį III pakopos fondą?
Lyginti reiktų vidutines reikšmes, bet tiek to, pripažįstu, kad atsižvelgiant į tavo nurodytus išmokų skirtumus tai ne itin prasminga.
Capitalist wrote:Paaiškink tai žydams per antrą pasaulinį arba moterims iš islamo šalių. Paslaugų/prekių pirkimą lygini su pasirinkimu kokiems vadovams paklusti. Vėlgi, rinkoje gali niekas niekuo neprekiauti ir visi dvėsti badu, arba gali siūlyti pirkti idiotiškus prekių rinkinius ir bankrutuoti dėl to, kad kažkas pateiks protingesnį pasiūlymą. Remkimės realybe, kaip pats mėgsti kartoti.
Vėl šiaudinės baidyklės. Tau kažkas neleidžia išvažiuoti iš Lietuvos? Tai kokia prasmė kišti autoritarinius režimus? O remdamiesi realybe mes matome, kad valstybės pasirinko būtent tokį paslaugų komplektą. Kaip jau minėjau, jei rinkoje nėra to, ko tu nori, tai nereiškia, kad pardavėjai privalo paisyti tavo norų. Beje, ši tema tiek nuvalkiota, kad jei labai nori į ją gilintis, pasiskaityk forumo archyvus, aš tingiu kartoti tai, kas jau n kartų buvo rašyta.
Capitalist wrote:Taigi nebūtinai ir reikia atimti. Jei jie tas lėšas panaudos įrankių pirkimui, tai galės ir taip padidinti produktyvumą ir numušti kainas. Jei nepanaudos, tai padidės tikimybė, kad iš rinkos juos išstums konkurentai.
Ar gali nustot kartoti lozungus? Aš tau pateikiau labai paprastą ir labai konkretų modelį. Atsakyk į ten užduotus klausimus. Nes diskusija, kai nepatogūs oponento argumentai praleidžiami, nėra itin prasminga.
O dėl galėjimo „padidinti produktyvumą ir numušti kainas“ – ar tikrai galės? Įrodyk. Paprastas intelektualinis uždavinys: turiu aš automobilių gamyklą ir neribotą kiekį pinigų. Investuoju į ją trilijoną, norėdamas „padidinti produktyvumą ir numušti kainas“, tada investuoju dar trilijoną, dar trilijoną, dar trilijoną... Taigi, automobilių kaina kris iki begalybės, ir turėdamas pakankamai pinigų aš rytoj jau galėsiu gaminti ir pardavinėti automobilius, kurių savikaina sieks 1 centą? Taip ar ne? Jei ne, tai kodėl?