Euroskepticizmas Lietuvoje
Taigi, eurobiurokratai išleido kalnus svetimų pinigų kovodami su depresija, ir rezultatas gavosi toks koks ir priklauso: recesija ES.
Kas dabar? Žinoma kas, darys tą patį neveikiantį dalyką - skolinsis, spausdins pinigus, tikėsis kad ta pati veikla duos kitą rezultatą nes jie yra pamišėliai.
Kas dabar? Žinoma kas, darys tą patį neveikiantį dalyką - skolinsis, spausdins pinigus, tikėsis kad ta pati veikla duos kitą rezultatą nes jie yra pamišėliai.
Eurostat has estimated that euro area GDP contracted by 0.3% q/q in Q4 in its "flash" form (BC & consensus: -0.4% q/q). This is the first negative reading since Q2 09 (-0.2% q/q), and the most negative since Q1 09 (-2.7% q/q).
Vokietija siunčia 160 mokesčių inspektorių į savo naują koloniją anksčiau žinotą vardu "Graikija". Trečias Vokietijos įsiveržimas į Europą per 100 metų.
http://www.zerohedge.com/news/colonizat ... ors-greece
http://www.zerohedge.com/news/colonizat ... ors-greece
Ketvirtasis reichas?Abejoklis wrote:Vokietija siunčia 160 mokesčių inspektorių į savo naują koloniją anksčiau žinotą vardu "Graikija". Trečias Vokietijos įsiveržimas į Europą per 100 metų.
http://www.zerohedge.com/news/colonizat ... ors-greece
Kaip ir derėjo tikėtis "didingiausias žmonijos eksperimentas" baigėsi didžiausiu istorijoje bankrotu.
Žinoma, tai ne istorijos pabaiga, nes Graikijos skola vis dar nepakeliama.
http://abcnews.go.com/Business/wireStor ... 15ZfIEgdIEGreece implemented the biggest debt writedown in history on Monday, swapping the bulk of its privately-held bonds with new ones worth less than half their original value.
Žinoma, tai ne istorijos pabaiga, nes Graikijos skola vis dar nepakeliama.
- Rationalis
- naujokas
- Posts: 37
- Joined: 2012-03-18 01:19
Ech ta Graikija Graikija... Prisidirbo dešimtmečiais slėpdami savo deficitinius biudžetus, gyvendami ne pagal galimybes ir kaupdami skolą... Dabar už tai turi mokėti visa ES. Na, bet, žinai, kai sakoma, viskas priklauso nuo to kaip tu tai interpretuosi. Štai dabar jau pasidarė aišku, kad eurozonos šalys nėra tokios ekonomiškai stabilius (išskyrus Vokietiją) kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Būtent dėl to ir yra sukurtas tas stabilumo fondas.
Aišku, kai kalba eina apie Graikiją - tai ji piktybiškai perdaug išlaidavo ir skolinosi, ir dabar pakliuvo dėl to į bėdą. Dar daugiau - dalį skolos būtina nurašyti, nes kitaip atsiranda galimybė, kad VISA skola bus negražinta, o dalį skolos atleidus ir kitos dalies grąžinimą atidėjus, atsiranda galimybė atgauti bent dalį paskolintų pinigų.
Žinoma, tai nėra sąžininga, tačiau šiuo metu tai yra bene racionaliausias sprendimas dabartiniame ES kontekste.
Buvo teigta, kad tas fondas jis iš esmės yra savo skolinimas sau. Tai iš esmės yra tiesa. Tačiau nereiktų interpretuoti taip, kad šis fondas sukurtas apgauti rinkos dalyvius. Į jį siūlau žiūrėti kaip į tam tikros žmonių dalies savo pajamų atsidėjimą juodai dienai. Kai kurį nors žmogų ištinka nelaimė, jis gali pasiskolinti dalį pinigų iš to fondo su pažadu gražinti. Tai šiek tiek prideda stabilumo.
Kai kalba eina apie ECB stabilumo siekį, tą jo iniciatyvą visgi vertinčiau teigiamai: visas tas skolos nurašymas, visas tas naujas pinigų leidimas bei visas tas naujas fondas būtų bereikšmiai jeigu nebūtų pažabota spekuliacija, kuri, tiesioginė arba ne, ir yra viena pagrindinių burbulų atsiradimo priežasčių (ypač finansų sektoriuje) - spekuliacija yra lūkesčių rezultatas. Būtent tą spekuliaciją labai gerai pažaboja tas naujas 0.5 proc. transakcijos mokestis. Dabar spekuliantams nebeapsimokės per dieną po 10 kartų persiuntinėti (pirkinėti/pardavinėti) spekuliacines prekes.
Taip, kad ačiū jums, graikai, už pamoką. Nuoširdžiai.
Aišku, kai kalba eina apie Graikiją - tai ji piktybiškai perdaug išlaidavo ir skolinosi, ir dabar pakliuvo dėl to į bėdą. Dar daugiau - dalį skolos būtina nurašyti, nes kitaip atsiranda galimybė, kad VISA skola bus negražinta, o dalį skolos atleidus ir kitos dalies grąžinimą atidėjus, atsiranda galimybė atgauti bent dalį paskolintų pinigų.
Žinoma, tai nėra sąžininga, tačiau šiuo metu tai yra bene racionaliausias sprendimas dabartiniame ES kontekste.
Buvo teigta, kad tas fondas jis iš esmės yra savo skolinimas sau. Tai iš esmės yra tiesa. Tačiau nereiktų interpretuoti taip, kad šis fondas sukurtas apgauti rinkos dalyvius. Į jį siūlau žiūrėti kaip į tam tikros žmonių dalies savo pajamų atsidėjimą juodai dienai. Kai kurį nors žmogų ištinka nelaimė, jis gali pasiskolinti dalį pinigų iš to fondo su pažadu gražinti. Tai šiek tiek prideda stabilumo.
Kai kalba eina apie ECB stabilumo siekį, tą jo iniciatyvą visgi vertinčiau teigiamai: visas tas skolos nurašymas, visas tas naujas pinigų leidimas bei visas tas naujas fondas būtų bereikšmiai jeigu nebūtų pažabota spekuliacija, kuri, tiesioginė arba ne, ir yra viena pagrindinių burbulų atsiradimo priežasčių (ypač finansų sektoriuje) - spekuliacija yra lūkesčių rezultatas. Būtent tą spekuliaciją labai gerai pažaboja tas naujas 0.5 proc. transakcijos mokestis. Dabar spekuliantams nebeapsimokės per dieną po 10 kartų persiuntinėti (pirkinėti/pardavinėti) spekuliacines prekes.
Taip, kad ačiū jums, graikai, už pamoką. Nuoširdžiai.
Todėl sumažės likvidumas ir biržų svyravimai tik padidės. Bet minia gi buka, jai reikia bankininkų ir spekuliantų kraujo, kas ten gilinsis į neigiamas pasekmes.Rationalis wrote: Būtent tą spekuliaciją labai gerai pažaboja tas naujas 0.5 proc. transakcijos mokestis. Dabar spekuliantams nebeapsimokės per dieną po 10 kartų persiuntinėti (pirkinėti/pardavinėti) spekuliacines prekes.
- Rationalis
- naujokas
- Posts: 37
- Joined: 2012-03-18 01:19
Likvidumą gali užtikrinti skatinamoji monetarinė politika.
Garantijas tau gali duoti duoti draudimas, o ne centriniai planuotojai. Transakcijų mokesčiai sumažins pirkėjų kiekį ir biržoje kilus panikai ir nesant pirkėjų akcijų kainos kris labai giliai.Rationalis wrote:Likvidumą gali užtikrinti skatinamoji monetarinė politika.
Žodžiu tas valdiškas biržų išderinimas yra dovana išmanantiems skekuliantams ir bausmė tipiniam rinkos dundukui.
Taip nebuvo teigta.Rationalis wrote: Buvo teigta, kad tas fondas jis iš esmės yra savo skolinimas sau.
Buvo teigta, kad tas fondas skolinasi iš savęs. Ir ne "iš esmės", o tiesiogiai pervesdamas sau pinigus už savo obligacijas.
Ir tai buvo apgavystė imituojanti obligacijų paklausą rinkoje.
Įdomu kodėl išskirta Vokietija. Vokietijoje valdiškos skolos auga dvigubai greičiau negu Airijoje-Portugalijoje-Graikijoje-Ispanijoje. Vokietija tokia pat bankrutavusi kaip ir kitos Europos valstybės.Rationalis wrote: Štai dabar jau pasidarė aišku, kad eurozonos šalys nėra tokios ekonomiškai stabilius (išskyrus Vokietiją)
http://rwer.wordpress.com/2012/02/08/th ... any-graph/
- Rationalis
- naujokas
- Posts: 37
- Joined: 2012-03-18 01:19
Centriniai bankai paprastai užtikrina tokį pinigų kiekį, kad jis atitiktų nominalųjį BVP prieaugį. Pusė procento didesnis nominalių pinigų kiekio išleidimas nebūtų jokia problema.Abejoklis wrote:Garantijas tau gali duoti duoti draudimas, o ne centriniai planuotojai. Transakcijų mokesčiai sumažins pirkėjų kiekį ir biržoje kilus panikai ir nesant pirkėjų akcijų kainos kris labai giliai.
Žodžiu tas valdiškas biržų išderinimas yra dovana išmanantiems skekuliantams ir bausmė tipiniam rinkos dundukui.
Be to, dėl transakcinio mokesčio daugiausiai kentėtų daugiausiai perlaidų darantieji. Kaip taisyklė dažniausiai tai - spekuliantai.
Vokietiją išskyriau dėl to, kad jos ekonomika yra konkurencinga pasaulyje, be to, rinkos jos ekonomika pasitiki.Abejoklis wrote:Įdomu kodėl išskirta Vokietija. Vokietijoje valdiškos skolos auga dvigubai greičiau negu Airijoje-Portugalijoje-Graikijoje-Ispanijoje. Vokietija tokia pat bankrutavusi kaip ir kitos Europos valstybės.
Kas liečia greitą skolos padidėjimą - siūlau tau nepamiršti, kad Vokietija yra viena didžiausių Europos stabilumo fondo finansininkių.
Kitais žodžiais tariant, skola skolai nelygi: žmogus, uždirbantis 2500 Lt per mėnesį gali tikėtis pasiskolinti ir grąžinti 20 000 Lt, o paprastam pensininkui už 800 Lt net ir per pusę mažesnė skola yra labai sunki situacija. Taip ir Vokietijos atveju - stipri, konkurencinga ekonomika, kuria pasitiki rinkos, gali skolintis žymiai daugiau.
Spekuliantai taip pat sugeneruoja dideles apyvartas, dėl kurių krenta transakcijos kaštai ir didėja prekybos likvidumas. Taip, įvedus transakcijų mokestį dauguma spekuliantų būtų išstumti į kitas biržas (arba apskritai privesti užrišti savo nuodėmingus verslus), tačiau to pasekoje likusiems rinkos dalyviams ženkliai išaugtų prekybos kaštai - biržos būtų priverstos didinti paslaugų įkainius, dėl likvidumo stokos padidėtų "spredai" (skirtumas tarp siūlomos ir prašomos kainos). O juokingiausia tai, kad pasitraukus spekuliantams, tas mokestis gultų tiesiai ant paprastų investuotojų pečių.Rationalis wrote:Be to, dėl transakcinio mokesčio daugiausiai kentėtų daugiausiai perlaidų darantieji. Kaip taisyklė dažniausiai tai - spekuliantai.
- Rationalis
- naujokas
- Posts: 37
- Joined: 2012-03-18 01:19
Dėl šito dalyko tu esi visiškai teisus. Tai tikrai yra neigiami dalykai. Tai rodo, kad ne viskas toli gražu yra taip paprasta kaip paprastiems žmonėms gali pasirodyti.Vilius wrote:Spekuliantai taip pat sugeneruoja dideles apyvartas, dėl kurių krenta transakcijos kaštai ir didėja prekybos likvidumas. Taip, įvedus transakcijų mokestį dauguma spekuliantų būtų išstumti į kitas biržas (arba apskritai privesti užrišti savo nuodėmingus verslus), tačiau to pasekoje likusiems rinkos dalyviams ženkliai išaugtų prekybos kaštai - biržos būtų priverstos didinti paslaugų įkainius, dėl likvidumo stokos padidėtų "spredai" (skirtumas tarp siūlomos ir prašomos kainos). O juokingiausia tai, kad pasitraukus spekuliantams, tas mokestis gultų tiesiai ant paprastų investuotojų pečių.
Vis dėlto, kai kalba eina apie prekybą ir transnacionalines įmones, būtina pripažinti, kad šiame globaliame pasaulyje darosi vis sunkiau ir sunkiau apmokestinti kapitalą - po apmekostinimo jis paprasčiausiai išeina į kitas rinkas, kuriose darbo jėga ir kiti gamybos kaštai yra tokie menki, kad mums su jais konkuruoti yra beviltiška. Būtent ta baimė, kad įmonės, ypač transnacionalinių korporacijų, išeis į kitas rinkas ir skatina vyriausybes vis mažinti ir mažinti mokesčius kapitalui didinant mokesčius darbui bei paprastiems žmonėms. Tai neigiamai atsiliepia socialiniam solidarumui ir gerovės valstybei. Taigi, žiūrint iš šio požiūrio taško, jeigu tas papildomas transakcijos apmokestinimas reikš didesnes investicijas į infrastruktūrą, švietimą ar sveikatos apsaugą, tai tegul tas transakcijų apmokestinimas egzistuoja. Net ir su tavo minėtomis neigiamomis pasekmėmis.
Kita vertus, šis apmokestinimas privalo likti nedidelis, nes kitaip tavo teisingai paminėtos neigiamos pasekmės atsvers teigiamas.
Graikais rinkos irgi pasitikėjo, iki tol kol nebepasitikėjo.Rationalis wrote: Vokietiją išskyriau dėl to, kad jos ekonomika yra konkurencinga pasaulyje, be to, rinkos jos ekonomika pasitiki.
Vokietija turi panašaus dydžio skolą santykinai ekonomikai kaip ir kitos Europos valstypės, skola auga dvigubai greičiau negu PIGS valstybėse, ir biudžeto deficitas nuo seno viršija ES sutartyse leidžiamą maksimumą. Nieko sau stabilumas. Stabilus bankrotas.